Dainininkė S. Gomez sulaukė pasiūlymo išvykti iš JAV
Amerikiečių dainininkei ir aktorei Selenai Gomes (Selena Gomes), kuri su ašaromis akyse pasidalijo nerimu dėl „savo žmonių“ likimo, buvo pasiūlyta keliauti iš JAV iš karto po nelegalių migrantų, apie kovą su kuriais paskelbė respublikonų prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump), deportacijos. [1]
Kaip pažymėjo ABC 7, remdamasis JAV imigracijos ir muitinės tarnyba (ICE), areštų skaičius per savaitę po jo inauguracijos pasiekė 3400.[2]
Teksase gimusi JAV pilietė S. Gomes anksčiau pažymėjo, kad didžiuojasi savo meksikietiškomis šaknimis. Socialiniame tinkle „Instagram“ paskelbtame vaizdo įraše ji skundėsi, kad „puolami“ ir vaikai, ir ji „norėtų ką nors dėl to padaryti“. Publikacija buvo papuošta Meksikos vėliava. Netrukus ji ištrynė įrašą, pažymėdama, kad „užuojauta, matyt, nėra sveikintina“ – menininkę kritikavo tiek D. Trampo oponentai (kurie įtarė ją siekiant papildomo dėmesio), tiek jo šalininkai.
Respublikonų politikas Semas Parkeris (Sam Parker) iš Jutos, kuris 2018 metais nesėkmingai kandidatavo į JAV Senatą, savo paskyroje tinkle „X“ paragino išsiųsti atlikėją iš šalies. Jis pažymėjo, kad S. Gomes yra „nelegalių imigrantų, gavusių pilietybę pagal 1987 metų amnestiją, palikuonė“.[3]
„Ji mano, kad Amerika jai ir nelegaliai atvykusiems jos seneliams kažką skolinga. Gal Selena irgi turėtų būti ištremta?“ – rašė S. Parkeris.
Pati dainininkė anksčiau prisipažino, kad pirmiausia jos teta, o paskui seneliai perbėgo per sieną iš Meksikos į Teksasą, kur netrukus gimė jos tėvas. Kartu ji pabrėžė, kad jos šeimos nariai „jau 40 metų kovoja už pilietybę“. Netrukus ji sureagavo į S. Parkerio žodžius „Instagram“.
„O, pone Parkeri. Ačiū už juoką ir už grasinimą“, – rašė ji.
D. Trampo „pasienio valdovas“ Tomas Homanas (Tom Homan) taip pat buvo paklaustas apie virusinį verkiančios S. Gomes vaizdo įrašą. Jis atsakė nežinojęs apie šeimų areštus ir nežinantis, apie kokius „išpuolius“ kalba dainininkė. T. Homanas pabrėžė, kad valdžios institucijos užsiima asmenų, turinčių teistumą, suėmimu ir vėlesniu deportavimu.[4]
„Mūsų miestai taps saugesni. Visa tai bus naudinga šaliai. Ir mes neketiname sustoti ar atsiprašinėti“, – patikino T. Homanas.
Blogiausieji iškeliauja pirmi
„The Associated Press“ (AP) pažymi, kad Džo Baideno (Joe Biden) administracija taip pat dalyvavo sulaikant ir išsiunčiant kriminalinę istoriją turinčius migrantus, tačiau valdant demokratui buvo uždrausti vadinamieji „papildomi areštai“. Dabar jie leidžiami tais atvejais, kai ICE pareigūnai, per reidus prieš nusikaltėlius, aptinka dokumentų neturinčius žmones.[5]
Pavyzdžiui, kaip pažymi AP, pirmadienį Merilande buvo sulaikyta 13 žmonių – 9 iš jų buvo pirminis taikinys, o tarp kitų 4 buvo žmonės, kurie turėjo būti deportuoti, tačiau jie ir toliau buvo Jungtinėse Valstijose dėl neaiškių priežasčių. Metas Elistonas (Matt Alliston), ICE Baltimorės miesto skyriaus vadovas, požiūrį – „blogiausieji eina pirmiausia“ – pavadino priimtinu, tačiau pažymėjo, kad niekas dabar neturi galimybių laisvai judėti.
Ieškoma šalies, kuriai būtų galima perduoti nelegalus
Pasak CBS, D. Trampas taip pat tikisi sudaryti susitarimą su Salvadoru, kad ten būtų sukurta „saugi trečioji šalis“. Ten bus galima siųsti nusižengusius nelegalius imigrantus, kad jie nebandytų iš naujo prašyti politinio prieglobsčio Jungtinėse Valstijose. Tas pats susitarimas galiojo tarp šalių per pirmąją respublikono kadenciją, tačiau nebuvo iki galo įgyvendintas. JAV anksčiau rašė, kad naujasis JAV valstybės sekretorius Markas Rubijo (Marco Rubio) ketina apsilankyti Salvadore per savo pirmąją užsienio kelionę.[6]
Dž. Baidenas, kurio administracija 2024 metais suėmė 329 tūkstančius imigrantų, atšaukė susitarimą su Salvadoru. Šis skaičius buvo didžiausias per jo ketverių metų kadenciją ir nedaug atsiliko nuo metinio D. Trampo pirmosios kadencijos 2019 metais rekordo, kuris siekė 347 tūkst.
Čikagos (Ilinojaus valstija) priemiestyje įsikūrusio Šiaurės vakarų universiteto profesorė Žaklina Styvens (Jacqueline Stevens) interviu ABC 7 pažymėjo, kad pagrindinis D. Trampo požiūrio skirtumas yra jo siekis būti matomu ir girdimu. Galiausiai tai gali pakenkti jo planams įvykdyti „masiškiausią deportaciją istorijoje“, nes žmonės iš anksto ruošis reidams ir neatidarys pareigūnams durų.[7]
Kaip jos žodžių apie „televizinių vaizdų prioritetą“ įrodymai, neseniai Niujorke buvo surengti reidai, kuriuose dalyvavo Senato patvirtinta krašto saugumo sekretorė Kristė Noem (Christy Noem). Buvusi Pietų Dakotos gubernatorė, pernai įsivėlusi į skandalą dėl savo šuns nužudymo, ICE pareigūnams kalbėjo vilkėdama neperšaunamą liemenę su tarnybos simbolika, o vėliau paviešino nuotrauką savo socialiniuose tinkluose.[8]
