JAV stabdo mokėjimus PPO, rizikuoja naryste organizacijoje
Jungtinės Valstijos sustabdė savo įnašus į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) kaip dalį federalinės vyriausybės išlaidų mažinimo plano, taip keldamos grėsmę šalies narystei šioje pagrindinėje tarptautinę prekybą reguliuojančioje institucijoje.
Baltieji rūmai viešai nekomentavo šio sprendimo, tačiau jis atitinka D. Trumpo administracijos deklaruotą „Amerika pirmiausia“ politiką, kuri numato pasitraukimą iš tokių globalių organizacijų kaip Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
Kaip ketvirtadienį pranešė „Reuters“, JAV delegatas šio mėnesio pradžioje vykusiame PPO biudžeto posėdyje paskelbė, kad šalies įnašai į tokias organizacijas yra laikinai sustabdyti, kol bus peržiūrėtas jų finansavimas[1]. PPO, jungianti 166 šalis, kurios sudaro 98 proc. pasaulinės prekybos, siekia padėti užtikrinti sąžiningas derybas dėl prekybos susitarimų ir mažinti prekybos barjerus.
2024 m. organizacijos metinis biudžetas siekia 205 mln. Šveicarijos frankų (232,06 mln. JAV dolerių), o JAV turėjo prisidėti maždaug 11 proc. Tačiau, remiantis „Reuters“ matytu dokumentu, pažymėtu „Ribota prieiga“, JAV gruodžio pabaigoje turėjo apie 25,7 mln. dolerių neapmokėtų įmokų.
Šaltiniai agentūrai „Reuters“ sakė, kad JAV gali būti nubaustos PPO, remiantis šios organizacijos taisyklėmis, kuriose teigiama, kad bet kuriai narei, ilgiau nei metus nemokančiai mokesčių, gali būti taikomos „administracinės priemonės“, kurios tampa tuo griežtesnės, kuo ilgiau nemokami mokesčiai.
D. Trumpas primena apie galimas griežtesnes priemones ir tarifus Kanadai ir ES
Naujienos pasiekė žmones kai iki balandžio 2-osios, kurią prezidentas D. Trumpas pavadino JAV „Išsivadavimo diena“, lieka vis mažiau laiko, jis planuoja paskelbti naujus tarifus prekėms iš įvairių pasaulio šalių. Pastarosiomis dienomis D. Trumpas užsiminė galintis sušvelninti griežtus „abipusiškumo“ tarifus, ribodamas jų apimtį ir taikydamas juos tik šalims, turinčioms didesnį prekybos disbalansą su JAV[2].
Vis dėlto Europos Sąjunga (ES) ir Kanada lieka prezidento taikiklyje. Trečiadienio vakarą jis perspėjo, kad bet koks bendras atsakas į būsimus tarifus sukels dar griežtesnes JAV priemones.
„Jei Europos Sąjunga bendradarbiaus su Kanada, siekdama pakenkti JAV ekonomikai, abiem šalims bus taikomi daug didesni tarifai, nei planuota šiuo metu, kad apsaugotume geriausią draugą, kokį kiekviena iš šių šalių kada nors turėjo!“ rašė jis platformoje „Truth Social“.
D. Trumpas taip pat paskelbė, kad nuo balandžio 2 d. ketina įvesti 25 proc. tarifus automobiliams ir jų dalims, importuojamiems į JAV, teigdamas, kad tai „sukels precedento neturintį augimą“. Per JAV, Meksikos ir Kanados susitarimą (USMCA) importuojamų automobilių užsienyje pagamintos dalys taip pat bus apmokestintos naujuoju tarifu.
„Mes apmokestinsime šalis už verslą mūsų šalyje, už tai, kad jos atima mūsų darbo vietas ir turtą“, Ovaliajame kabinete sakė D. Trumpas. Šio mėnesio pradžioje jis suteikė lengvatą JAV automobilių gamintojams, visiškai atleisdamas Meksiką ir Kanadą nuo vasarį paskelbtų 25 proc. tarifų abiem šalims. Šie tarifai įsigalios kitą savaitę, nebent D. Trumpas nuspręs juos atidėti arba susitars su šalių vadovais.
Kanada reaguoja: sako, kad D. Trumpui nepasiduos
Kanados ministras pirmininkas Markas Carney, intensyviai ruošdamasis balandžio 28 d. vyksiantiems rinkimams, ketvirtadienį pareiškė, kad Kanada nepasiduos D. Trumpo grasinimams. „Aš atkreipiu dėmesį į prezidento komentarą, bet nesivadovauju juo“, sakė jis.
Liberalų partijos lyderis apklausose nežymiai lenkia konservatorių kandidatą Pierre’ą Poilievre’ą, kurio galimybes neseniai sumažino įspūdis, kad jis remia JAV prezidentą. „JAV prezidentas siekia iš esmės pertvarkyti savo ekonomiką, o tai paveiks mūsų ekonomiką ir pasaulinę ekonomiką“, spaudos konferencijoje teigė M. Carney, pridurdamas, kad ilgainiui šie veiksmai pakenks JAV darbuotojams ir vartotojams[3].
Jis pažadėjo, kad Kanada „kovos su JAV tarifais savo atsakomosiomis prekybos priemonėmis“, prie jau taikomų 60 mlrd. dolerių tarifų JAV prekėms, tokioms kaip viskis, kompiuteriai, serveriai ar sporto įranga, pridėdama naujų. Kanados vyriausybė taip pat stiprina prekybos ryšius su sąjungininkais ir šalina vidinius prekybos barjerus.
Per pirmąją savaitę M. Carney paragino visas provincijas ir teritorijas panaikinti išimtis pagal Kanados laisvosios prekybos susitarimą, o federalinis fondas buvo įkurtas naujoms transporto tinklų investicijoms. Šios priemonės, anot jo, siekia „dramatiškai sumažinti“ Kanados priklausomybę nuo JAV rinkos, į kurią eksportuojama apie 77 proc. Kanados eksporto, maždaug 2,7 mlrd. dolerių vertės prekių ir paslaugų.
