Vienas iš derybų objektų – teritorijų padalijimas ir visiškos paliaubos
Derybos dėl teritorijų padalijimo ir visiško karo veiksmų nutraukimo Ukrainoje jau vyksta, prieš kelias dienas per pasitarimą Baltuosiuose rūmuose pareiškė JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump).[1]
Pasak respublikono, jis „labai gerai sutarė su abiem ponais“, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, su kiekvienu iš kurių neseniai kalbėjosi telefonu. D. Trampas pažymėjo, kad „mes jau turime susitarimo kontūrus“, pakartodamas pažįstamą naratyvą, kad konflikto būtų buvę galima išvengti, jei jis tuo metu būtų buvęs prezidentu.
„Netrukus turėsime visiškas paliaubas, o tada susitarsime, – tikino D.Trampas. – O dabar vyksta derybos dėl susitarimo, dėl teritorijų padalijimo ir panašiai.“
Prezidentas nedetalizavo, ką tiksliai reiškia „teritorijų padalijimas“, tačiau praėjusią savaitę savo kalboje užsiminė apie „tam tikro turto pasidalijimą“. Maždaug tuo pačiu metu D. Trampo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Maikas Volcas (Mike Waltz) „ABC News“ pripažino, kad Kijevas turės padaryti tam tikrų teritorinių nuolaidų mainais į saugumo garantijas.[2]
Nors Ukrainos politikai, įskaitant patį V. Zelenskį, ne kartą sakė, kad nedarys teritorinių nuolaidų, kai kurie šaltiniai pripažįsta, kad Kijevas diplomatinėmis priemonėmis gali pasiekti Rusijos kariuomenės okupuotų teritorijų grąžinimą. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad D. Trampas neva pripažįsta galimybę pripažinti Krymą Rusijos teritorija.[3]
Tuo pačiu metu V. Putinas tariamai aptarė su Rusijos verslo atstovais pretenzijų į Odesą ir kitas Ukrainos teritorijas atsisakymą, jei Vakarai pripažins pusiasalį ir kitas Rytų Ukrainos teritorijas Rusijos Federacijos dalimi. Kremlius tokias diskusijas neigė.
Amerikiečiai nori „daugiau galios“ – pasirengę perimti Ukrainos atominių elektrinių valdymą
Be teritorijų padalijimo, kurį minėjo D. Trampas, diskusija tęsiasi dėl paties JAV prezidento pretenzijų į Zaporožės atominę elektrinę (ZAP). Po pokalbio su V. Zelenskiu energetikos sekretorius Krisas Vraitas (Chris Wright) nurodė, kad Jungtinės Valstijos yra pasirengusios perimti Ukrainos atominių elektrinių valdymą, kad pasiektų taiką. Pareiškime po abiejų lyderių pokalbio buvo sakoma, kad „Amerikos nuosavybė į šias elektrines būtų geriausia šios infrastruktūros apsauga ir parama Ukrainos energetikos infrastruktūrai“.[4]
„Aš D. Trampui pasakiau, kad jei ZAP nebus ukrainietiška, ji niekam nedirbs. Tai neteisėta. Taip negalima. Ir mes negalime tiesiog disponuoti šia stotimi, nes ji yra valstybinė, – dieną prieš tai teigė V. Zelenskis. – Ir mes tikrai neaptarėme su prezidentu D. Trumpu nuosavybės klausimo.“[5]
„Reuters“ šaltiniai nurodė, kad JAV administracijos pasiūlymas gali būti „to, kas veikia“, išbandymas, turint omenyje, kad D. Truampas siekia ilgalaikio taikos susitarimo. Tačiau vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas pokalbyje su „Politico“ patikslino, kad ZNPP perdavimo idėja pirmiausia buvo aptarta kaip susitarimo dėl retųjų žemių metalų dalis, kuris nebuvo sudarytas dėl konflikto Baltuosiuose rūmuose.
„Mums tai daugiau negu tik elektrinė ir mes nesvarstome ZAP deookupacijos be jos miesto-satelito Energogrado, kuriame gyvena elektrinės personalas. Kai kuriuos iš jų ir jų giminaičius rusai tiesiog paėmė į nelaisvę“, – pabrėžė šaltinis.
Laikas pagalvoti apie finišo tiesiąją?
Šiandien, kovo 24 d., Jungtinės Valstijos turėtų surengti „netiesiogines derybas“ Saudo Arabijoje tarp Rusijos ir Ukrainos atstovų, kad išsiaiškintų šalių sąlygas visiškam ugnies nutraukimui (derybos su Ukraina įvyko sekmadienį, kovo 23 d.). Tai interviu žurnalistui Glenui Bekui (Glenn Beck) pareiškė D. Trampo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keitas Kelogas (Keith Kellogg). Techninės komandos, pasak jo, bus apgyvendintos skirtinguose numeriuose.[6]
Tai, ką Rusijos pusė atmeta per visą derybų procesą, yra galimybė į pafrontės zoną įvesti užsienio šalių arba JT taikos palaikymo pajėgomis. Neseniai Europa aptarė 10 tūkstančių karių išsiuntimą. Penktadienį V. Zelenskis per spaudos konferenciją su Čekijos prezidentu Petru Pavelu paaiškino, kad „su visa derama pagarba JT neapsaugos mūsų nuo okupacijos ar V. Putino noro vėl atvykti“.
„JT negali būti alternatyva saugumo garantijoms, nes JT neturės jokių įgaliojimų ginti Ukrainą, – sakė prezidentas. – Bet, žinoma, kai yra kariai, oro gynyba ir laivai, lėktuvai ir rimta kariuomenė bei rimta mūsų partnerių Ukrainoje žvalgyba, rusams labai pavojinga eiti prieš tokią infrastruktūrą.“
V. Zelenskis taip pat išreiškė viltį, kad artėjančios derybos Saudo Arabijoje duos kokį nors rezultatą.
Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo spaudai Georgijaus Tihij, Kijevas susitikimą su amerikiečių kolegomis laiko „techniniu ir dvišaliu“, bet jis nieko nežino apie „bėgiojimą iš kambario į kambarį“. Kontaktai su Rusijos puse neplanuojami, pridūrė jis.[7]
Veidrodiniai konflikto šalių kaltinimai: tiek Rusija, tiek Ukraina viena kitą kaltina pažeidus „energetines paliaubas“
Tuo tarpu Rusija ir Ukraina ir toliau kaltina viena kitą pažeidus „energetines paliaubas“. Pokalbyje su D. Trampu abu prezidentai – V. Putinas ir V. Zelenskis – sutarė nutraukti smūgius energetikos objektams, tačiau šis susitarimas netrukus buvo pažeistas. Penktadienį Rusijos Federacijos gynybos ministerija po virtinės naktinių nuotraukų ir vaizdo įrašų, pasirodžiusių socialiniuose tinkluose, pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos „sąmoningai“ susprogdino Sudžos dujų matavimo stotį Kursko srityje, esančuoje už kelių šimtų metrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos.
„Šis energetikos infrastruktūros objektas, per kurį anksčiau į Europos šalis buvo pumpuojama daugiau nei 40 milijonų kubinių metrų dujų per dieną, nuo 2024 metų rugpjūčio 7 dienos iki dabar yra kontroliuojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, – sakoma pranešime. – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai visą laikotarpį naudojosi šiuo o d.bjektu kaip vienu iš savo „saugių“ logistikos punktų.“
Gynybos departamentas taip pat apkaltino Kijevo valdžią savo veiksmais „diskredituojant“ JAV prezidento iniciatyvas.
Savo ruožtu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas atmetė Rusijos pusės kaltinimus, tvirtindamas jų „nepagrįstumą“. Jie pažymėjo, kad stotį „ne kartą apšaudė patys rusai“.[8]
„Pirmiausia, praėjusią vasarą ji buvo bombarduojamas valdomomis bombomis, o prieš tris dienas rusai vėl pataikė į ja su valdoma oro bomba. Verta pridurti, kad anksčiau Rusijos kariai naudojo pagrindinio dujotiekio vamzdį slaptam savo dalinių judėjimui“, – teigė Ukrainos pusė.
Anksčiau šią savaitę Rusija apkaltino Ukrainą užpuolus naftos sandėlį Krasnodaro regione. Penktadienį vietos valdžia pranešė, kad sprogimas įvyko tame pačiame objekte, kuriame siautėjo gaisras. Gaisras išplito į kitą rezervuarą, be pirmasis, kuris užsidegė prieš dvi dienas, buvo visiškai užgesintas.
Atsižvelgdamas į tai, Kremlius pareiškė, kad susitarimas, jog šalys kol kas 30 dienų nepuls kai kurių objektų, taikomas tik energetikos infrastruktūrai. Penktadienį Rusijos kariuomenė pranešė sulaikiusi 43 Ukrainos dronus, o Ukraina sakė, kad virš jų teritorijos buvo numušta 114 dronų, dar 81 nepasiekė savo tikslo.
