Čilė grįžta prie apsauginių veido kaukių prievolės, tačiau to priežastis – ne COVID-19
Pietų Amerikos valstybė Čilė šiuo metu susiduria su vienu didžiausių respiracinio sincitinio viruso (RSV) protrūkiu. Atsižvelgiant į sparčiai didėjantį užsikrėtimų skaičių, vietos valdžios institucijos yra priverstos imtis kraštutinių priemonių ir grįžti prie įvairių ribojimų bei reikalavimų. O vienas iš jų yra apsauginių veido kaukių reikalavimas mokyklinio amžiaus vaikams. Suaugusiesiems ši nuostata netaikoma, išskyrus reikalavimą dėvėti kaukes ligoninėse ir kitose gydymo įstaigose.
Remiantis Čilės sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, kaukės bus privalomos visiems vyresniems nei penkerių metų vaikams, kurie lanko mokyklas, tačiau papildomus reikalavimus gali savarankiškai įvesti kiekviena ugdymo įstaiga, savo veiksmus suderinusi su švietimo ministerija. O sveikatos apsaugos ministerija kartu rekomenduoja, kad nepilnamečiai veido kaukes dėvėtų ne tik mokyklose, tačiau ir kitose viešose vietose, pavyzdžiui, viešajame transporte, prekybos centruose ar ten, kur yra prasta ventiliacija[1].
Aukštojo mokslo įstaigoms, pavyzdžiui, universitetams, kolegijoms ir techninio mokymo centrams ši kaukių dėvėjimo prievolė nebuvo taikoma. Bet kokio amžiaus suaugusieji Čilės piliečiai ir toliau neprivalo dėvėti veido kaukių viešose vietose. Vienintelė išimtis yra sveikatos priežiūros įstaigos, tačiau toks reikalavimas vis dar nebuvo panaikintos po COVID-19 pandemijos.
Vis dėlto, kaukių dėvėjimo nauda nėra galutinai įrodyta, o kai kurie tyrimai rodo net galimą jų žalą žmogaus sveikatai. Naujas „Cell Press“ paskelbtas tyrimas rodo, kad ilgalaikis kaukės dėvėjimas gali padidinti sėklidžių ligų riziką, o jas dėvinčioms nėščioms moterims didina tikimybę, kad naujagimis mirs dar įsčiose.
Be to, kai kurie ekspertai jau anksčiau įspėjo, kad ilgalaikis kaukių dėvėjimas ir iš to kilę pasikeitę žmogaus elgesio modeliai gali turėti įtakos net ir dantų ligoms, o dėvint kaukę visą dieną, ji gali pakenkti odos apsauginiam barjerui ir sukelti neigiamą poveikį: dirginimą, sausumą, paraudimą, niežėjimą, perštėjimą.
Čilės valdžia kaltinama aplaidumu
Tokių griežtų sprendimų ir grįžimo prie pandeminių ribojimų Čilės valdžia buvo priversta imtis po to, kai šalies sveikatos apsaugos ministrė Ximena Aguilera sulaukė daugybės kritikos dėl situacijos nevaldymo ir aplaidumo.
Didelis skandalas šalyje kilo ir po to, kai San Antonijaus mieste nuo plaučių uždegimo komplikacijų mirė trijų mėnesių kūdikis, taip ir nesulaukęs vietos reanimacijoje; iš viso šalyje dėl RSV jau mirė keturi kūdikiai.
Reaguojat į didžiulį visuomenės nepasitenkinimą, Čilės prezidentas Gabrielis Boričius birželio 12 d. net įkūrė pareigybę, kurios vienintelė užduotis nuo šiol bus reguliuoti, kad būtų užtikrintas būtinosios pagalbos reanimacinių lovų prieinamumas.
Čilės prezidentas taip pat paskelbė, kad visoje šalies integruotoje sveikatos priežiūros sistemoje, kurią sudaro valstybinės ir privačios įstaigos, pediatrijos ligoninėse reanimacinių lovų skaičių padidins net 58,9 proc[2].
Tačiau net ir imantis šių veiksmų Čilės valdžia yra kritikuojama tiek piliečių, tiek nevyriausybinių organizacijų dėl ypač prastos visuomenės sveikatos kampanijos ir atsakomybės stokos.
Kasmet Čilėje kvėpavimo takų ligomis sergančiųjų skaičius pasiekia rekordines aukštumas, dažnai neišvengiama ir aukų. Be to, šalies sostinėje padėtį apsunkina didžiulė oro tarša ir geografinė lokacija – miestas yra apsuptas kalnų[3].
RSV ypač pavojingas patiems mažiausiems
RSV yra gana plačiai paplitęs kvėpavimo takų virusas, plintantis oro lašeliniu būdu. Virusas taip pat gali plisti per užkrėstus paviršius arba liečiant veidą nešvariomis rankomis. RSV protrūkiai dažniausiai kyla rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, dėl RSV kasmet hospitalizuojama apie 58 000 ir miršta 100-300 jaunesnių nei 5 metų vaikų.
Juo susirgti gali bet kurio amžiaus žmogus, tačiau virusas ypač pavojingas kūdikiams ir mažiems vaikams, taip pat, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl kitų gretutinių ligų.
Susirgus RSV, virusas gali sukelti simptomus, panašius į peršalimo: žmogus sloguoja, jį kamuoja kosulys, pasireiškia čiaudėjimas, karščiavimas ir gerklės skausmas. Dauguma žmonių apsiriboja tik šiais gana lengvais simptomais, kurie gali praeiti savaime, per maždaug savaitę ar 10 dienų.
Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad kai kuriais atvejais RSV gali sukelti sunkesnes kvėpavimo takų infekcijas, pavyzdžiui, bronchiolitą arba plaučių uždegimą. Tai ypač pavojinga kūdikiams ir mažiems vaikams, kurie gali susidurti su sunkumu kvėpuojant, jie pradeda švokšti, padažnėja jų kvėpavimas, kai kuriais atvejais net kyla grėsmė vaiko gyvybei.
Specifinio RSV gydymo nėra, daugumą atvejų galima gydyti palaikomosiomis priemonėmis, pavyzdžiui, poilsiu ir nereceptiniais karščiavimą mažinančiais vaistais.
Tačiau sunkiais atvejais gali prireikti hospitalizacijos ir reanimacijos, o greitas gydymas ir reakcija ypač svarbi kūdikiams ar asmenims, turintiems sveikatos sutrikimų.
Farmacijos bendrovė „Pfizer“ šiuo metu jau bando vakciną nuo RSV, kuri, vėlyvosios stadijos tyrime, atliktame su vyresnio amžiaus suaugusiaisiais, pasiekė beveik 86 proc. veiksmingumą.
Tuo tarpu farmacijos bendrovės GSK vakcina nuo RSV dabar yra pasiekusi maždaug 94 proc. veiksmingumą, tačiau bandymai buvo atlikti tik su 60 metų ir vyresniais suaugusiaisiais. Ekspertai mano, kad plačiajai visuomenei RSV vakcina nebus prieinama dar bent kelerius metus[4].
