Kiniečių dirbtinio intelekto botas lenkia amerikietišką, kadaise nepralenkiamą „ChatGPT“
Dar prieš keletą metų net negalvojome kiek išmaniųjų įrenginių gali atsirasti anmuose. Dabar kaikurie gyvena išmaniuose namuose, kalbasi su asitentais namuose ir nejudina nei piršto kai nori įjungti šviesas ar pagarsinti muziką namuose.
Dirbtinis intelektas kasdien pagelbėja tiek rašytojams, tiek programuotojams, tiek kūrėjams ar techninaims darbuotojams. DI asistentai, įrankiai, pokalbių botai, gali padėti sudaryti mitybos planą, susisteminti duomenis ar nupiešti iliustracijas, atsakyti į visus klausimus, parašyti net mokyklos ar universiteto rašto darbus.
Kai „OpenAI“ sukūrė savo aisstentą „ChatGPT“ visas pasaulis aikčiojo dėl neįtikėtinų jo galimybių. Ir parašo ir atsako, padėkoja ir pasitikslina, pataiso klaidas ir dalina patarimus. „ChatGPT“ atrodė gali viską. Jo atnaujinimai ir pridėtinės funkcijos tik padidino įrankio populiarumą[1].
Tačiau šis pradeda blėsti. Kinų projektas „DeepSeek“ ir jų dirbtinio intelekto asistentas perėmė populiarumą ir lenkia „čatą“ „Apple App Store“ programėlių parduotuvėje, parsisiuntimų fiksuotų JAV duomenimis. Traukis iš kelio, „ChatGPT“, naujas įrankis net ir vertinamas geriau dėl savo funkcijų ir ypatybių.
Kinijos DI asistentas sukėlė sumaištį technologijų pasaulyje ir akcijų rinkose
Kinietiškos socialinės platformos „TikTok“ likimas JAV kabo ant plauko net ir po D. Trumpo malonės ir likęs pasaulis baiminasi kitos produkcijos kaip „Huawei“ telefonai naudojimo dėl neaiškių informacijos kaupimo taisyklių. Tačiau technologijos ir inovacijos sugeba pralenkti ir vakarietiškas.
Kinijos dirbtinio intelekto programėlė „DeepSeek“ tapo geriausiai vertinama nemokama programėle „Apple App Store“ parduotuvėje JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Kinijoje, aplenkusi „ChatGPT“ ir kitus konkurentus.
Dėl šio staigaus populiarumo augimo nukrito JAV dirbtinio intelekto bendrovių, tokių kaip „Nvidia“, „Microsoft“ ir „Meta“, akcijų kainos. Tai taip pat paveikė Europos akcijų rinkas.
Nuo pat paleidimo „DeepSeek“ DI asistentas sulaukė didžiulio dėmesio ir metė iššūkį įsitikinimui, kad JAV yra neabejotina AI technologijų lyderė. Ši programa taip pat sukėlė klausimų, kiek JAV bendrovės investuoja, kad išliktų priekyje šiose dirbtinio intelekto inovacijų lenktynėse[2].
„DeepSeek“ veikia pagal atvirojo kodo DeepSeek-V3 modelį, kuris, pasak jo kūrėjų, buvo sukurtas už mažiau nei 6 milijonus JAV dolerių – tai tik dalis milijardų, kuriuos išleido jo konkurentai. Tačiau kai kurie dirbtinio intelekto pramonės atstovai suabejojo šiuo teiginiu.
„DeepSeek“ sėkmė lydi tuo metu, kai JAV riboja pažangių lustų, naudojamų dirbtiniam intelektui kurti, pardavimą Kinijai. Siekdami apeiti šiuos apribojimus, Kinijos dirbtinio intelekto kūrėjai bendradarbiauja ir eksperimentuoja su naujais metodais, kad galėtų tobulinti savo technologiją, nesiremdami importuojamais lustais.
Viena pigi kinietiška programėlė paveiks visą pramonę?
Kiniečiai sugebėjo apeiti problemas dėl improtuojąmų lustų ir sukurti DI modelį, kuris reikalauja mažiau kompiuterio galios ir kainuoja daug mažiau nei ankstesni prototipai. Tai gali sukrėsti visą pramonę.
Bendrovę 2023 m. pietryčių Kinijos Hangdžou mieste įkūrė Liangas Wenfengas. 40-metis informatikos ir elektronikos inžinerijos absolventas, taip pat įkūrė rizikos draudimo fondą, kuris finansavo „DeepSeek“ projektą.
Pranešama, kad jis sukaupė „Nvidia A100“ lustų, kuriuos dabar draudžiama eksportuoti į Kiniją, atsargas. Ekspertai mano, kad jis šiuos lustus derino su pigesniais, žemesnės klasės lustais, kuriuos vis dar galima importuoti, ir tai jam padėjo paleisti „DeepSeek“. Kai kuriais skaičiavimais, jis surinko iki 50 000 šių lustų.
Neseniai Liangas buvo pastebėtas susitikime su pramonės ekspertais ir Kinijos premjeru Li Qiangu. 2024 m. liepos mėn. interviu „The China Academy“ jis sakė, kad buvo nustebintas reakcijos į ankstesnę jo dirbtinio intelekto modelio versiją.
„Nemanėme, kad kainodara sukels tokį didelį ažiotažą“, – sakė jis. „Tiesiog dirbome savo tempu, skaičiavome sąnaudas ir pagal tai nustatėme kainas“.
Šį mėnesį pristačiusi savo modelį „DeepSeek-R1“, bendrovė teigė, kad atlikdamas tokias užduotis kaip matematika, kodavimas ir natūralios kalbos supratimas jis veikia taip pat gerai kaip vienas iš naujausių „OpenAI“ kuriamų „ChatGPT“ modelių.
Marcas Andreessenas, Silicio slėnio rizikos kapitalo investuotojas ir Donaldo Trumpo patarėjas, pavadino „DeepSeek-R1“ „dirbtinio intelekto Sputniko momentu“, palygindamas jį su 1957 m. netikėtu sovietų palydovo paleidimu, kuris pribloškė JAV.
Spartus „DeepSeek“ iškilimas šokiravo rinkas. Nyderlandų bendrovės ASML, gaminančios lustų įrangą, akcijos atpigo daugiau kaip 10 %, o „Siemens Energy“ akcijos krito 21 %. Fiona Cincotta, „City Index“ vyresnioji rinkos analitikė, sakė: „Niekas tikrai nesitikėjo pigios Kinijos alternatyvos, todėl tai nustebino rinką. Pigesnis dirbtinio intelekto modelis kelia nerimą dėl konkurentų pelno, ypač atsižvelgiant į tai, kiek jie jau investavo į brangią dirbtinio intelekto infrastruktūrą.“
Singapūre įsikūręs technologinio kapitalo patarėjas Vey-Sern Ling BBC sakė, kad „DeepSeek“ gali sutrikdyti visą dirbtinio intelekto tiekimo grandinę. Tačiau Volstrito įmonė „Citi“ nurodė, kad Kinijos įmonės gali susidurti su sunkumais, nes JAV prieiga prie pažangių lustų suteikia Amerikos įmonėms pranašumą[3].
Tuo tarpu JAV įmonės ir užsienio investuotojai stiprina savo veiksmus. Praėjusią savaitę JAV paskelbė apie „Stargate“ projektą – 500 mlrd. dolerių investicijas į dirbtinio intelekto infrastruktūrą Teksase, kuriomis siekiama užtikrinti Amerikos lyderystę dirbtinio intelekto lenktynėse.
