CBDC: skaitmeninės centrinių bankų valiutos pasaulyje – Kinija, JAV, Švedija, ES

CBDC (angl. central bank digital currency) – tai skaitmeninė centrinio banko valiuta: pinigai, kuriuos išleidžia ne komercinis bankas ar privati bendrovė, o pats centrinis bankas, tik ne popieriaus ar metalo, o elektronine forma. Apie CBDC kalbama daug ir dažnai emocingai – vieni jose mato modernių mokėjimų ateitį, kiti – visuotinės kontrolės įrankį. Šioje grynųjų pinigų gido dalyje ramiai apžvelgiame, kas yra CBDC ir kuo ji skiriasi nuo stabiliųjų kriptovaliutų ir tokenizuotų indėlių, kur skaitmeninės centrinių bankų valiutos jau veikia, kodėl JAV jas uždraudė, kur sustojo Švedijos e-krona ir kur tarp jų yra skaitmeninis euras. Pabaigoje – dažniausi mitai ir ką visa tai reiškia Lietuvos gyventojams.

Kas yra CBDC ir kuo ji skiriasi nuo pinigų banke

Šiandien žmonės naudoja dviejų rūšių pinigus. Grynieji – banknotai ir monetos – yra tiesioginis centrinio banko įsipareigojimas. Pinigai banko sąskaitoje – komercinio banko įsipareigojimas klientui: bankas pažada juos išmokėti, o indėlius iki tam tikros sumos saugo indėlių draudimas. Kai mokate kortele ar pervedimu, judate būtent banko pinigus.

CBDC būtų trečia forma: centrinio banko pinigai, bet skaitmeniniai. Tai reiškia, kad juos, kaip ir grynuosius, garantuotų pats centrinis bankas, tačiau atsiskaityti jais būtų galima telefonu, kortele ar internetu. Ekonomistai skiria dvi CBDC rūšis:

• Mažmeninė CBDC – skirta gyventojams ir įmonėms kasdieniams mokėjimams. Apie ją dažniausiai ir kalbama viešai; skaitmeninis euras būtų būtent tokia.
• Didmeninė CBDC – skirta tik bankams ir finansų įstaigoms tarpusavio atsiskaitymams. Paprastiems žmonėms ji nematoma.

Svarbu suprasti, kad CBDC nėra kriptovaliuta. Jos neleidžia anonimiškas tinklas, jos vertė nesvyruoja rinkoje – vienas skaitmeninis euras visada būtų lygus vienam eurui grynaisiais ar banke. Kokia technologija bus naudojama (centralizuota duomenų bazė ar blokų grandinė), priklauso nuo konkretaus centrinio banko sprendimo.

Kodėl centriniai bankai apskritai svarsto CBDC? Motyvų yra keli, ir jie skirtingose šalyse skiriasi. Pirma, mažėja grynųjų naudojimas: kai vis daugiau mokėjimų atliekama kortelėmis ir programėlėmis, paprasti žmonės vis rečiau tiesiogiai naudoja centrinio banko pinigus. Antra, mokėjimų suverenitetas: daugelyje šalių kasdieniai kortelių mokėjimai keliauja per užsienio bendrovių schemas, ir valstybės nori turėti savo infrastruktūrą. Trečia, konkurencija su privačiais skaitmeniniais pinigais – stabiliosiomis kriptovaliutomis ir didžiųjų technologijų bendrovių mokėjimo sistemomis. Ketvirta, finansinė įtrauktis: šalyse, kur daug žmonių neturi banko sąskaitos, CBDC gali būti paprastesnis kelias į skaitmeninius mokėjimus.

Kartu CBDC kelia ir rimtų klausimų. Bankai baiminasi, kad krizės metu žmonės masiškai perkels indėlius į saugesnius centrinio banko pinigus ir bankams pritrūks lėšų skolinti – todėl daugelyje projektų svarstomi laikymo limitai. Privatumo gynėjai klausia, kas matys mokėjimų duomenis. O visuomenėje dalis žmonių CBDC suvokia kaip žingsnį link visuomenės be grynųjų. Šie klausimai lemia, kad dauguma šalių juda atsargiai.

CBDC, stabiliosios kriptovaliutos ir tokenizuoti indėliai

Pastaraisiais metais greta CBDC atsirado ir kitų „skaitmeninių pinigų“, kurie dažnai painiojami tarpusavyje. Esminis skirtumas – kas pinigus išleidžia ir kas už juos atsako.

Forma	Kas išleidžia	Kas garantuoja vertę	Pavyzdžiai
CBDC	Centrinis bankas	Centrinis bankas, kaip ir grynųjų	Bahamų „Sand Dollar“, skaitmeninis juanis, planuojamas skaitmeninis euras
Stabilioji kriptovaliuta	Privati bendrovė	Bendrovės turimos atsargos (dažniausiai doleriai ar vyriausybės obligacijos)	Doleriu susietos stabiliosios kriptovaliutos, bankų kuriami skaitmeniniai doleriai
Tokenizuotas indėlis	Komercinis bankas	Bankas, kaip ir įprasto indėlio	Didžiosios Britanijos bankų 2026 m. bandymai
Kriptovaliuta	Decentralizuotas tinklas	Niekas – vertę lemia rinka	Bitkoinas, eteris

Stabiliąsias kriptovaliutas plačiau aptarėme straipsnyje apie tai, kaip „Visa“ atveria bankams kelią leisti savo skaitmeninius dolerius, o tokenizuotus indėlius – rašydami apie tai, kaip Didžiosios Britanijos bankai pirmą kartą pervedė tokenizuotus indėlius. Šios formos konkuruoja tarpusavyje: dalis valstybių renkasi CBDC, kitos palieka skaitmeninius pinigus privačiam sektoriui.

Kur CBDC jau veikia

Nors apie CBDC kalbama kaip apie neišvengiamą ateitį, iki galo paleistų mažmeninių skaitmeninių centrinių bankų valiutų pasaulyje tėra kelios. Dažniausiai minimos trys:

• Bahamai – „Sand Dollar“. Viena pirmųjų visiškai paleistų CBDC. Salų valstybėje, kur daug gyventojų gyvena toli nuo bankų skyrių, ji turėjo palengvinti mokėjimus atokiose salose.
• Jamaika – JAM-DEX. Centrinio banko skaitmeninė valiuta, skirta kasdieniams mokėjimams ir finansinei įtraukčiai.
• Nigerija – eNaira. Gausiausia gyventojų šalis tarp paleidusių mažmeninę CBDC.

Įvairiais skaičiavimais, CBDC tyrinėja, bando ar kuria daugiau kaip šimtas šalių. Tikslus skaičius priklauso nuo to, ką laikyti „tyrinėjimu“, todėl skirtingi stebėtojai pateikia skirtingus duomenis; išsamiausią apžvalgą skelbia „Atlantic Council“ CBDC stebėsenos svetainė. Tačiau dauguma projektų dar yra tyrimo ar bandymų stadijoje, o ne kasdienio naudojimo.

Kinija: skaitmeninis juanis (e-CNY)

Kinija – didžiausia ekonomika, kurioje mažmeninė CBDC bandoma plačiausiai. Skaitmeninį juanį (e-CNY) Kinijos liaudies bankas daugelį metų išbandė įvairiuose miestuose, o juo galima atsiskaityti per specialias programėles. Antrinių šaltinių duomenimis, operacijų skaičius siekia milijardus, tačiau oficialių pirminių centrinio banko duomenų čia nepateikiame – jų nepavyko patikrinti.

Būtent Kinijos pavyzdys dažniausiai minimas kalbant apie CBDC rizikas. Ankstyvuosiuose bandymuose, siekiant paskatinti vartojimą, gyventojams dalyti skaitmeniniai juaniai turėjo galiojimo terminą – juos reikėjo išleisti per kelias savaites. Kritikai tai laiko „programuojamų pinigų“ pavyzdžiu: valstybė gali nustatyti, kada ir kam pinigus galima išleisti. Antriniai šaltiniai taip pat skelbia, kad nuo 2026 m. pradžios Kinija keičia e-CNY valdymą ir artina jį prie skaitmeninių indėlių, tačiau ir šios informacijos pirminiu šaltiniu nepatvirtinome.

JAV: CBDC uždrausta vykdomuoju įsaku

Jungtinės Valstijos pasuko priešinga kryptimi. 2025 m. sausio 23 d. prezidentas Donaldas Trumpas pasirašė vykdomąjį įsaką Nr. 14178 „Dėl Amerikos lyderystės skaitmeninių finansinių technologijų srityje stiprinimo“. Jame federalinėms agentūroms draudžiama kurti, leisti ar skatinti CBDC (išskyrus atvejus, kai to reikalautų įstatymas), o esamos su CBDC susijusios iniciatyvos nutraukiamos. Kartu įsakas palankus kriptovaliutoms ir stabiliosioms kriptovaliutoms. Apie tai rašėme straipsnyje „D. Trumpas stiprina kriptovaliutas, uždraudė CBDC kūrimą ir platinimą“.

Įstatymu draudimas kol kas neįtvirtintas. Atstovų rūmai „Anti-CBDC Surveillance State Act“ priėmė 2025 m. liepą, o 2026 m. balandžio 29 d. – dar kartą kaip kito įstatymo projekto dalį, tačiau Senatas jo nepriėmė. Taigi JAV atveju draudimas remiasi vykdomąja valdžia, o ateityje politika gali keistis.

Švedija: e-krona be sprendimo

Švedija ilgai buvo laikoma šalimi, kuri pirmoji Europoje atsisakys grynųjų. Riksbank e-kronos projektą pradėjo 2017 m., o bandymus – 2020 m. Tačiau sprendimo išleisti e-kroną nėra, o dabartinė projekto būsena oficialiai neaiški. Tuo metu pats Riksbank vis aiškiau kalba apie grynųjų svarbą krizėms: rekomenduoja kiekvienam suaugusiam turėti apie 1 000 kronų grynaisiais ir kelis mokėjimo būdus. Šias rekomendacijas plačiau aptarėme gido dalyje apie grynųjų atsargas namuose.

Švedijos patirtis rodo, kad net labiausiai skaitmenizuotose visuomenėse centriniai bankai neskuba pakeisti grynųjų skaitmeniniais pinigais – priešingai, jie ieško būdų, kaip išlaikyti kelis lygiagrečius mokėjimo kanalus.

Rusija ir Didžioji Britanija: du skirtingi keliai

Rusija kuria skaitmeninį rublį ir yra skelbusi apie platesnio diegimo planus. Antriniai šaltiniai nurodo, kad masinis diegimas turėjo prasidėti 2026 m. rugsėjį, tačiau patikimo pirminio šaltinio, kad tai įvyko, neturime, todėl šios datos kaip fakto nepateikiame.

Didžioji Britanija pasirinko kitą kelią – vietoje skubaus skaitmeninio svaro daugiau dėmesio skiriama bankų tokenizuotiems indėliams. 2026 m. rugsėjį, kaip rašė 77.lt, šalies bankai pirmą kartą pervedė tokenizuotus indėlius. Tai skaitmeniniai banko pinigai, o ne centrinio banko valiuta: už juos atsako komercinis bankas, kaip ir už įprastą indėlį.

Kur tarp jų skaitmeninis euras

Euro zona – viduryje tarp Kinijos ir JAV. Skaitmeninis euras būtų mažmeninė CBDC, kurią leistų Europos centrinis bankas ir euro zonos centriniai bankai. Pagrindiniai faktai 2026 m. spalio viduryje:

Klausimas	Būsena
Ar priimtas teisės aktas?	Ne. ES Taryba poziciją patvirtino 2025-12-19, Europos Parlamentas derybų pradžiai pritarė 2026-07-09 (416 už, 169 prieš, 22 susilaikė); vyksta trišalės derybos
Kada galėtų atsirasti?	Jei teisės aktas bus priimtas 2026 m., bandomasis projektas – nuo 2027 m. antrojo pusmečio, pirmas išleidimas – ne anksčiau kaip 2029 m.
Bandymai	ECB atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus 12 mėnesių bandymui; Lietuvos bankas nurodė, kad dalyvaus vienas Lietuvoje licencijuotas dalyvis
Laikymo limitas	Nenustatytas. ECB modeliavo limitus iki 3 000 Eur žmogui; EP ir Taryba ginčijasi, kas jį nustatys
Privatumas	ECB: Eurosistema negalėtų tiesiogiai susieti operacijų su konkrečiais žmonėmis; numatyti ir neprisijungus veikiantys mokėjimai
Programuojamumas	ECB: skaitmeninis euras „niekada nebus programuojami pinigai“; galimi tik sąlyginiai mokėjimai (pvz., apmokėjimas pristačius prekę)
Kaina gyventojams	Bazinis naudojimas būtų nemokamas; palūkanos nemokamos

Skaitmeninis euras nebus pigus projektas. ECB vertinimu, jo kūrimas iki pirmo išleidimo kainuotų apie 1,3 mlrd. Eur, o eksploatacija nuo 2029 m. – apie 320 mln. Eur per metus. Dalis Europos bankų projektą kritikuoja kaip brangų ir galintį atitraukti indėlius, todėl derybose daug dėmesio skiriama laikymo limitui ir mokesčių prekybininkams luboms.

Kitaip nei Kinija, ES savo projekte iš anksto atsisako programuojamų pinigų ir nustato laikymo limitą, kad žmonės masiškai neperkeltų indėlių iš bankų. Kitaip nei JAV, ES mano, kad Europai reikia savo skaitmeninių centrinio banko pinigų, kad mokėjimai nepriklausytų tik nuo ne Europos kortelių schemų. Visą skaitmeninio euro chronologiją, limito ginčą ir privatumo klausimus aptariame gido dalyje apie skaitmeninį eurą, o naujausią eigą – straipsnyje apie tai, kaip ECB atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus.

Mitai ir faktai apie CBDC

Apie CBDC sklando daug teiginių, kurių dalis kilo iš realių diskusijų, o dalis – iš netikslių interpretacijų. 2023 m. ir 77.lt paskelbė straipsnį, kurio antraštė teigė, kad CBDC „bus privaloma visiems“, – vėliau jį pataisėme ir papildėme, žr. „CBDC: ar skaitmeninė valiuta bus privaloma visiems?“.

Teiginys	Kas iš tikrųjų žinoma
„CBDC bus privaloma visiems“	ES tokio sprendimo nesiūlo. Skaitmeninis euras būtų papildoma priemonė; mokėtojas galėtų rinktis grynuosius
„Skaitmeninis euras panaikins grynuosius“	ECB teigia, kad skaitmeninis euras papildytų grynuosius. Kartu svarstomas atskiras ES reglamentas, stiprinantis grynųjų teisėtos mokėjimo priemonės statusą
„Valstybė galės nurodyti, ką pirkti“	ECB: skaitmeninis euras niekada nebus programuojami pinigai. Kinijos bandymuose galiojimo terminai buvo taikyti, ES projekte tokios galimybės nenumatyta
„ECB matys visus mano pirkinius“	ECB teigia negalėsiantis tiesiogiai susieti operacijų su žmonėmis; pinigų plovimo patikrą atliktų bankas ar kitas teikėjas. Kokius duomenis tvarkys kiekviena institucija, dar derama
„Visos šalys jau įvedė CBDC“	Visiškai paleistos tik kelios (Bahamai, Jamaika, Nigerija). JAV CBDC uždraudė, Švedija sprendimo nepriėmė
„Skaitmeninis euras jau čia pat“	Teisės aktas nepriimtas; pirmas išleidimas – ne anksčiau kaip 2029 m.

Kartu verta pripažinti, kad kritikų klausimai nėra be pagrindo. Privatumo apsaugos detalės, laikymo limito dydis ir tai, kas jį nustatys, dar nesutarti. Būtent todėl teisės aktas svarstomas jau kelerius metus, o Europos Parlamente dėl jo vyko aštrūs ginčai.

Ką tai reiškia Lietuvos gyventojams

Trumpai – artimiausiais metais kasdienis gyvenimas nesikeis. Grynieji Lietuvoje lieka teisėta mokėjimo priemonė, galioja 5 000 Eur atsiskaitymo grynaisiais riba (plačiau – dalyje apie atsiskaitymo grynaisiais ribą), o skaitmeninis euras, jei bus išleistas, atsiras ne anksčiau kaip 2029 m. Iki tol vyks bandymai, kuriuose dalyvaus ir vienas Lietuvoje licencijuotas mokėjimų teikėjas.

Įpročiai keičiasi palaipsniui. ECB 2024 m. vartotojų mokėjimų tyrimas parodė, kad euro zonoje grynaisiais vis dar apmokama 52 % pirkimų fizinėse prekybos vietose (2022 m. – 59 %), o pagal vertę – 39 %. Grynuosius kaip mėgstamiausią būdą nurodo 22 % vartotojų, negrynuosius – 55 %. Taigi net ir be CBDC dalis žmonių renkasi grynuosius, o dalis – korteles, ir abu pasirinkimai artimiausiais metais išliks.

Ką verta daryti dabar? Pirma, vertinti naujienas apie CBDC pagal šaltinį: ar tai oficialus centrinio banko ar ES institucijos sprendimas, ar kieno nors interpretacija. Antra, sekti, kaip baigsis derybos dėl skaitmeninio euro laikymo limito ir privatumo – būtent nuo jų priklausys, kuo naujieji pinigai bus naudingi ar rizikingi gyventojams. Trečia, nepamiršti, kad grynieji ir skaitmeniniai pinigai gali egzistuoti kartu: kelios Europos šalys – Slovakija, Vengrija, Slovėnija ir Šveicarija – yra įtvirtinusios grynųjų apsaugą savo Konstitucijose. Visas šios temos dalis rasite grynųjų pinigų ir skaitmeninio euro gide.