Suomija ir Švedija pradėjo aktyviau ruošti gyventojus krizėms ir karui – atnaujino ir išplatino informacinius leidinius
Reaguojant į geopolitinę situaciją ir skandinavams atnaujinus savo pasirengimo karui vadovus, vertėtų nepamiršti ir lietuviškojo – ekstremaliosioms situacijoms pasiruošti skirto informacinio leidinio. Tik štai šį skaitant galima susidurti su loginėmis klaidomis, visai neatitinkančiomis realybės.
Praėjusią savaitę pasklidus žiniai, kad JAV prezidentas Joe Bidenas visgi sutiko leisti Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas (ATACMS) atakuojant rusų karinius objektus, Suomija ir Švedija atnaujinusios gyventojams skirtus informacinius vadovus, skirtus nepaprastosioms situacijoms.
Naujausia 32 puslapių apimties knygelės „Jei kiltų krizė ar karas“ versija jau išplatinta daugiau kaip penkiems milijonams švedų namų ūkių, o joje dalinamasi praktiniais patarimais kaip kaupti vandens, maisto ir kitų būtiniausių daiktų atsargas, pasiruošti elektros energijos ir ryšių nutraukimui ir valdyti nerimą krizių metu. Konkrečios rekomendacijos pritaikytos pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, kaip išsaugoti kūdikių maistą ir vaistus kūdikiams bei užtikrinti naminių gyvūnų priežiūrą ekstremalių situacijų metu[1].
Suomijos vidaus reikalų ministerija taip pat ėmėsi panašaus sprendimo ir sukūrė naują pasirengimo krizėms svetainę. Joje pateikiama išsamių patarimų, kaip elgtis ilgalaikio elektros energijos tiekimo nutraukimo, telekomunikacijų sutrikimų ir karinių konfliktų atvejais.
Lietuviškasis ekstremalių situacijų „vadovas“ ragina turėti grynųjų ir degalų atsargų
Prasidėjus karui Ukrainoje ir atsižvelgiant į situacijas, su kuriomis susidūrė civiliai, buvo parengtas ir atnaujintas Lietuvos gyventojams skirtas leidinys kaip elgtis ištikus krizei ar prasidėjus karui.
Jame teigiama, kad tam derėtų pasiruošti iš anksto – t. y. pasirūpinti maisto ir vandens atsargomis bent trims dienoms, turėti grynųjų pinigų smulkesnėmis kupiūromis, vandens valymo filtrų arba tablečių, miegmaišį arba tvirtą pledą, būtiniausių rūbų komplektą, svarbiausius dokumentus, juvelyriką.
Nepaisant visų būtinųjų daiktų, dar siūloma turėti cigarečių mainams. O štai maisto produktus raginama kaupti liofilizuotus – t. y., džiovintus šaltyje produktus – uogas, vaisius, daržoves, mėsos konservus, džiovintą mėsą, sportininkų naudojamus baltymų ir angliavandenių mišinius, juodojo šokolado, džiovintų duonos ir grūdų trapučių.
„Jei turite galimybę, saugiai laikykite apie 100 l degalų atsargas. Atkreipiame dėmesį, kad dyzeliną reikia keisti bent kas 6 mėnesius“, – nurodoma leidinyje[2].
Visgi, kaip yra iš tiesų?
Kai kurie teiginiai šiame informaciniame leidinyje iš tiesų prieštarauja vieni kitiems. Pavyzdžiui, nors dabar aktyviai raginama turėti su savimi grynųjų pinigų, iš tiesų siekiama padaryti viską, kad visos turimos lėšos būtų skaitmenizuotos – štai aktyviai naikinami bankomatai, uždaromi ištisi bankų skyriai, atlyginimus privaloma mokėti tik į banko sąskaitą, o norint pasinaudoti savo pačių sukauptais pinigais, laikomais finansinėse įstaigose, gali tekti už tai ne tik susimokėti, bet ir pasiaiškinti.
Taigi, taip išeina, kad žmonės, gyvenantys kaimuose ir atokesniuose Lietuvos regionuose ir neturintys nuosavo transporto, turės gerokai mažesnes galimybes išsigryninti pinigus ir įsigyti reikiamus maisto produktus.
O štai net ir miesto gyventojai, besiruošiantys krepšį neramiems laikams, turėtų suklusti ir roges žiemai pradėti ruošti dar vasarą, mat dabar vis dažnėjantys bankiniai sutrikimai rodo, kad neramių situacijų metu galima išvis netekti prieigos prie savo pinigų.
Tačiau net ir sukrutę pinigus pradėti išsigryninti jau dabar, turėtų suklusti – priklausomai nuo banko ir jame turimo paslaugų paketo, taikomi grynųjų išėmimo limitai. Pavyzdžiui, „Swedbank“ klientai, viršiję 550 eurų sumą pagal išsigrynintus pinigus, paprastai bankui turi susimokėti apie 0,4 proc. siekiantį įkainį nuo viršytos sumos.
Dar įdomiau tai, kad argumentas „ruošiuosi karui“ gali neveikti, jei asmuo norėtų išsigryninti, pavyzdžiui, didesnę nei 10 tūkst. eurų sumą. Mat tokiu atveju bankui gali tekti pasiaiškinti, kam ją ketinate panaudoti, nepaisant to, kad tai – jūsų pačių pinigai. Tokius duomenis „Swedbank“ klientai turi pateikti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.[3].
Eksploatuojate degalus? Žiūrėkite, kad netektų susimokėti baudos
Dar vienas niuansas, kurio nežinodami galite būti priversti papildyti valstybės biudžetą solidžia suma. Tai – taip siūlomų kaupti degalų eksploatacija. Rekomenduojama su savimi turėti maždaug 100 litrų degalų – kas yra vidutiniškai keturi vadinami kanistrai. Tačiau už tai, kad atvykę į degalinę pultumėte degalus pilti ne į automobilio bakelį, bet į plastikinę tarą ir dar juos laikytumėte namuose – galite turėti ne degalų atsargas, bet gerokai palengvėjusias kišenes.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pateiktose Bendrosios gaisrinės saugos taisyklėse numato, kad degalus galima pilti tik į tam skirtas talpas su sandariais kamščiais[4]. Tam, žinoma, netiks taip lietuvių pamėgti plastikiniai kanistrai, mat jų pagalba eksploatuoti degalus apskritai Lietuvoje draudžiama.
O štai net ir vežant kurą tvarkinguose induose, svarbu suvokti, kad sukaupti 100 litrų atsargų, veikiausiai, nepavyks, mat pagal Lietuvoje galiojančią įstatymo raidę, individualiame garaže galima laikyti ne daugiau kaip 40 litrų automobiliams skirto kuro.
Už priešgaisrinių saugos taisyklių nesilaikymą gresia baudos asmenims nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
Tai kiek gi grynųjų su savimi turėti rekomenduojama nenumatytiems atvejams?
Taigi, informacijos apie tai, maždaug kokia suma grynųjų reikalinga turėti kišenėje įvykus nenumatytoms situacijoms, šiuose informaciniuose leidiniuose neskelbiama, tačiau SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dobvyšienė yra teigusi, kad grynųjų namuose reikia turėti tiek, kad šeimai ar asmeniui pavyktų pragyventi, maždaug savaitei ar dviem, o piniginėje nelaikyti daugiau nei reikalinga įprastam apsipirkimui parduotuvėje[5].
Nors konkreti suma, kiek reikia turėti grynųjų „juodai dienai“ neatskleidžiama, ekspertai yra pateikę tam tikras gaires, pagal kurias rekomenduojama turėti sukaupus maždaug 3-6 mėnesių dydžio būtinųjų išlaidų arba mėnesinių pajamų sumą.
Būtinosiomis laikomos išlaidos, kuriomis privalu apmokėti būtinuosius įsipareigojimus, transportą, komunalines paslaugas ir kt.
Liūdna statistika: lietuviai nepasiruošę ekstremalioms situacijoms
Nerimą kelia tai, kad didelė dalis tautiečių į krizes ir ekstremalias situacijas vis dar žvelgia pro pirštus ir nemato būtinybės joms pasiruošti. Pernai metais paskelbti Lietuvos banko duomenys parodė, kad ilgiau nei tris mėnesius be pajamų išgyventų vos viena šeima iš keturių, mat dauguma atsako neturintys, iš ko taupyti[6].
O štai apie dešimt procentų lietuvių tuo metu teigė, kad tai, kaip jie gyvena, priklauso nuo sutuoktinio gaunamų pajamų.
Dar blogiau, kad nepaisant finansinio neraštingumo problemos, kas antras lietuvis šiemet atsakė nežinantis, ką darytų šalyje prasidėjus neramumams.
