ECB atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus skaitmeninio euro pilotui
Europos Centrinis Bankas atrinko 36 mokėjimo paslaugų teikėjus, kurie dalyvaus skaitmeninio euro bandomajame projekte. ECB nurodo, kad paraiškas pateikė daugiau kaip 50 bendrovių, o atrinkti dalyviai apima bankus ir nebankinius mokėjimo paslaugų teikėjus iš skirtingų euro zonos valstybių. Bandomasis projektas turėtų prasidėti 2027 m. antrąjį pusmetį ir trukti 12 mėnesių.
Šis etapas svarbus todėl, kad skaitmeninis euras iš koncepcijos pereina į praktinį testavimą. ECB sieks patikrinti techninį funkcionalumą, veiklos procesus ir vartotojo patirtį realistiškose mokėjimo situacijose. Bus naudojama beta skaitmeninio euro versija, kuri pagal funkcijas ir techninę logiką turėtų būti artima būsimam skaitmeniniam eurui, tačiau neturės teisėtos mokėjimo priemonės statuso.
ECB valdybos narys Piero Cipollone pareiškė, kad didelis rinkos susidomėjimas rodo privataus sektoriaus pasirengimą aktyviai prisidėti prie skaitmeninio euro projekto. Jo teigimu, bendradarbiavimas su mokėjimo paslaugų teikėjais turėtų padėti kurti saugų, efektyvų ir įtraukiantį skaitmeninį eurą. Tai rodo, kad projektas nėra vien centrinio banko techninis eksperimentas – jis priklausys nuo bankų, fintechų, prekybininkų ir nacionalinių centrinių bankų veikimo kartu.
Pilotas vyks ECB ir 19 euro zonos centrinių bankų
Skaitmeninio euro pilotas vyks ECB ir 19 euro zonos nacionalinių centrinių bankų. Į sąrašą įtrauktos Belgija, Vokietija, Estija, Airija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Kroatija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija, Slovėnija, Slovakija ir Suomija. Reuters nurodo, kad nedalyvaus Bulgarija ir Malta.
Bandymo metu dalyvaus ECB ir nacionalinių centrinių bankų darbuotojai, e. prekybos prekybininkai ir kasdienes paslaugas fizinėse vietose teikiantys verslai, pavyzdžiui, kavinės ar restoranai. Bus tikrinami asmeniniai mokėjimai tarp žmonių, mokėjimai verslui, atsiskaitymai fizinėse vietose, mobilieji mokėjimai ir e. prekybos scenarijai. ECB taip pat nurodo, kad bus testuojami ir internetiniai, ir neinternetiniai mokėjimai.
Tai reiškia, kad pilotas neapsiribos laboratoriniu technologijos demonstravimu. Jo tikslas – patikrinti, kaip skaitmeninis euras veiktų kasdienybėje: ar žmogus galėtų sumokėti kitam žmogui, atsiskaityti kavinėje, atlikti pirkimą internetu ar naudoti mokėjimo funkciją be interneto ryšio. Būtent tokie praktiniai bandymai parodys, ar sistema yra pakankamai patogi, patikima ir masteliuojama.
Tarp atrinktų dalyvių yra didieji bankai, fintechai ir mokėjimų bendrovės
Tarp atrinktų dalyvių yra dalis didžiausių Europos finansų sektoriaus vardų. Reuters mini „Deutsche Bank“, „UniCredit“ ir sparčiai augantį skaitmeninį banką „Revolut“. ECB paskelbtame sąraše taip pat yra „Adyen“, „Stripe Technology Europe“, „SumUp“, „Worldline Financial Services“, „Nexi Payments“, „DZ Bank“, „BPCE“, „Piraeus Bank“, „Bank of Cyprus“, „Poste Italiane“, „Satispay Europe“ ir kitos bendrovės.
Atrinkti dalyviai atliks skirtingus vaidmenis. Vieni bus platinantys mokėjimo paslaugų teikėjai – jie suteiks vartotojams prieigą prie beta skaitmeninio euro paslaugų, pavyzdžiui, leis susikurti beta sąskaitą ir atlikti mokėjimus. Kiti bus priimantieji mokėjimo paslaugų teikėjai – jie padės prekybininkams priimti beta skaitmeninio euro mokėjimus. Dalis bendrovių atliks abi funkcijas.
Lietuvai šiame sąraše svarbus „Revolut Bank UAB“, kurio paraiškos šalis nurodyta Lietuva. Tai reiškia, kad Lietuvoje licencijuotas mokėjimų rinkos dalyvis patenka į vieną svarbiausių skaitmeninio euro praktinių bandymų etapų. ECB pabrėžia, kad konkretus paslaugų teikimo geografinių vietų sąrašas bus patikslintas vėliau, nes dalyviai gali teikti pilotines paslaugas ir kitose šalyse, ne tik ten, kur yra įsisteigę.
Skaitmeninis euras būtų elektroninė grynųjų pinigų forma, o ne privati kriptovaliuta
Skaitmeninis euras būtų elektroninė centrinio banko pinigų forma, tiesiogiai garantuojama ECB. Reuters aiškina, kad tai būtų vienintelė centrinio banko pinigų forma, prieinama visuomenei skaitmeniniu būdu. Skirtingai nuo pinigų banko sąskaitoje, kurie yra reikalavimas komerciniam bankui, skaitmeninis euras būtų tiesioginis reikalavimas centriniam bankui.
ECB pabrėžia, kad skaitmeninis euras nepakeistų grynųjų pinigų. Grynieji pinigai turėtų likti apyvartoje, o skaitmeninis euras būtų papildoma atsiskaitymo forma, skirta vis labiau skaitmenėjančiai ekonomikai. Vartotojai galėtų naudoti jį per specialią programėlę, mobiliosios bankininkystės programas arba mokėjimo kortelę tiems, kurie negali naudotis išmaniuoju telefonu.
Šis skirtumas svarbus, nes skaitmeninis euras dažnai painiojamas su kriptovaliutomis arba privačiais stablecoinais. ECB projektas nėra privatus žetonas, kurio vertė priklauso nuo emitento rizikos ar rezervų kokybės. Tai būtų viešųjų pinigų forma, įtraukta į euro zonos mokėjimų sistemą ir reguliuojama ES teisės aktais.
ES siekia mažinti priklausomybę nuo JAV mokėjimo tinklų
Vienas pagrindinių skaitmeninio euro politinių motyvų yra Europos mokėjimų suverenumas. Reuters nurodo, kad ECB skaitmeninį eurą vysto jau kelerius metus ir siekia mažinti euro zonos priklausomybę nuo JAV mokėjimo paslaugų teikėjų. Tarp jų minimi „Visa“, „Mastercard“ ir „PayPal“.
Šis klausimas tapo dar jautresnis atsinaujinus transatlantinei įtampai. Birželį Reuters rašė, kad Europos Parlamentas suteikė svarbų politinį postūmį skaitmeniniam eurui, nes ES siekia sukurti visos euro zonos atsiskaitymo priemonę ir sumažinti per didelę priklausomybę nuo neeuropinių mokėjimo tinklų. Parlamento dokumentuose pabrėžiama, kad skaitmeninis euras turėtų suteikti piliečiams laisvę kasdienėse operacijose atsiskaityti centrinio banko pinigais.
Tai ne tik technologinis, bet ir geopolitinis klausimas. Jei Europos kasdieniai mokėjimai priklauso nuo išorinių tinklų, krizės arba politinio konflikto metu kyla rizika, kad mokėjimų infrastruktūra gali būti panaudota spaudimui. Skaitmeninis euras turėtų tapti vieša europine alternatyva, nors kritikai abejoja, ar jis bus pakankamai patogus ir populiarus, kad realiai pakeistų vartotojų įpročius.
Bankai baiminasi indėlių nutekėjimo ir sistemų atnaujinimo išlaidų
Komerciniai bankai ilgai skeptiškai vertino skaitmeninį eurą, nes baiminosi indėlių nutekėjimo. Jeigu gyventojai dideles sumas laikytų tiesiogiai centriniame banke, komerciniai bankai galėtų netekti dalies finansavimo šaltinio. Todėl būsimoje teisinėje sistemoje numatomos laikymo ribos, o skaitmeninis euras neturėtų mokėti palūkanų.
Reuters nurodo, kad buvo svarstoma 3 000 eurų riba vienam asmeniui. ECB simuliacijos rodė, kad tokia riba teoriškai galėtų reikšti iki 699 mlrd. eurų indėlių perėjimą iš euro zonos bankų, arba apie 8,2 proc. mažmeninių einamųjų indėlių. Poveikis būtų didesnis mažesniems rinkos skolintojams ir mažmeniniams bankams, todėl šis klausimas išlieka vienas jautriausių.
Kita įtampos vieta – kaštai. Bankai ir mokėjimo paslaugų teikėjai turės atnaujinti sistemas, kad galėtų platinti skaitmeninį eurą ir priimti mokėjimus. Reuters nurodo, kad ECB preliminariai vertino tokių parengiamųjų kaštų mastą 4–6 mlrd. eurų per ketverius metus. Dėl to politinėse derybose tebėra klausimas, kaip kompensuoti dalį išlaidų ir kokie mokesčiai galės būti taikomi prekybininkams.
Privatumas ir mokėjimai be interneto išlieka viena jautriausių projekto dalių
ECB teigia, kad negalės matyti vartotojų mokėjimų detalių. Reuters aiškina, kad atsiskaitant per banko programėles komerciniai bankai matytų operacijų duomenis panašiai kaip ir šiandien kitų skaitmeninių mokėjimų atveju. Tačiau skaitmeninis euras turėtų turėti ir neinternetinį režimą, kuriame mokėjimo detalės nebūtų registruojamos, o būtų matomi tik balansų pokyčiai.
Šis neinternetinis režimas yra viena svarbiausių projekto dalių, nes jis turėtų suteikti dalį grynųjų pinigų savybių skaitmeninėje erdvėje. Jis taip pat svarbus atsparumui, nes leistų atlikti mokėjimus sutrikus interneto ryšiui arba kai kuriose avarinėse situacijose. Būtent todėl pilotas testuos ne tik internetinius, bet ir neinternetinius mokėjimus tarp žmonių bei mokėjimus verslui.
Vis dėlto privatumo klausimas išlieka politiškai jautrus. Kritikai kelia klausimą, ar piliečiai pasitikės skaitmeniniu centriniu banko pinigu, jei nebus iki galo aišku, kas ir kokiais atvejais galės matyti mokėjimų duomenis. ECB savo ruožtu bando derinti du tikslus: užtikrinti privatumą vartotojams ir kartu laikytis kovos su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu taisyklių.
Galutinis sprendimas dėl skaitmeninio euro priklausys nuo ES teisės aktų
ECB dar nėra priėmęs galutinio sprendimo išleisti skaitmeninį eurą. Centrinis bankas pabrėžia, kad toks sprendimas bus priimtas tik po to, kai bus patvirtintas skaitmeninio euro reglamentas. Jei ES teisės aktas bus priimtas 2026 m., ECB sieks būti pasirengęs galimai pirmajai emisijai 2029 m.
Liepos mėnesį prasidėjo Europos Parlamento, ES valstybių ir Europos Komisijos derybos dėl galutinių taisyklių. Reuters nurodo, kad tikslas yra užbaigti teisėkūrą iki metų pabaigos, kad ECB galėtų formaliai patvirtinti projektą 2027 m. sausio 1 d., praėjus 25 metams po euro banknotų ir monetų įvedimo.
Todėl 36 mokėjimo paslaugų teikėjų atranka dar nėra galutinis skaitmeninio euro startas. Tai praktinis pasirengimo etapas, kuris turės parodyti, ar technologija, verslo procesai, vartotojo patirtis, privatumo modelis ir komercinių bankų vaidmuo gali veikti vienoje sistemoje. Tik po šių bandymų ir politinių sprendimų bus aišku, ar euro zona iš tiesų turės savo centrinio banko skaitmeninę atsiskaitymo priemonę.
Šaltiniai
Euronews. (2026). ECB selects 36 payment providers for digital euro pilot as the project moves ahead
https://www.euronews.com/business/2026/07/14/ecb-selects-36-payment-providers-for-digital-euro-pilot-as-the-project-moves-ahead
European Central Bank. (2026). ECB selects 36 payment service providers to join digital euro pilot
https://www.ecb.europa.eu/press/pr/date/2026/html/ecb.pr260714~8cd07d9d45.en.html
Reuters. (2026). ECB picks 36 payment firms for digital euro pilot
https://www.reuters.com/business/ecb-picks-36-payment-service-providers-digital-euro-pilot-2026-07-14/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai aprašo skaitmeninio euro koncepciją ir jo privalumus, todėl jis yra informatyvus ir aktualus lietuvių skaitytojui.
Straipsnis pateikia tikslią informaciją apie skaitmeninį eurą ir jo diegimo procesą, be to, jis yra nešališkas ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus, nes skaitmeninio euro diegimas tiesiogiai veikia Europos ir Lietuvos ekonomiką. Be to, informacija apie atrinktus mokėjimo paslaugų teikėjus ir galimus iššūkius yra svarbi visuomenei, besidominčiai finansų inovacijomis.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie skaitmeninį eurą ir jo įdiegimo procesą, kas yra aktualu tiek ekonomikos, tiek technologijų srityse. Jame aptariami privalumai, iššūkiai ir dalyvaujantys paslaugų teikėjai, todėl jis yra naudingas skaitytojams.
Straipsnis pateikia objektyvią informaciją apie skaitmeninį eurą, jo privalumus ir galimus iššūkius, nesukeldamas nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
