CBDC (skaitmeninė valiuta) bus privaloma visiems- pareiškė valiutos fondas

CBDC – Centrinio banko skaitmeninė valiuta, nuo kurios nepabėgs nė vienas gyventojas

Tarptautinio valiutos fondo vadovė Kristalina Georgieva paskelbė, jog globalistinė organizacija šiuo metu „kuria pasaulinę CBDC platformą“, kuri bus privaloma visiems pasaulio piliečiams. Taigi, jei tokie planai būtų įgyvendinti, ilgainiui visi pasaulio gyventojai privalėtų naudoti CBDC tam pritaikytoje platformoje. Tai veikiausiai lemtų vis didesnį realių pinigų atsisakymo mastą, bet taip pat gali sukelti įvairias saugumo bei žmogaus laisvių problemas.

CBDC yra centrinio banko išleidžiama skaitmeninė valiuta. Tai centrinio banko įsipareigojimas, išreikštas valiuta, tačiau nėra grįstas fiziniais banknotais ar monetomis. CBDC skiriasi nuo kriptovaliutų, nes ją turėtų leisti valstybė. Manoma, jog įvedant CBDC į rinką taip pat nebus naudojama blokų grandinė (ang. blockchain), nors ši technologija ypač pamėgta kriptovaliutų sferoje, kaip sąžiningumą ir saugumą užtikrinantis faktorius.

Visgi, TVF vadovė K. Georgieva sakė, jog tokie skaitmeniniai pinigai kaip CBDC turi cirkuliuoti pasaulinėje, o ne kiekvienos valstybės atskirai kurtoje platformoje^[1]:

„Jei norime būti sėkmingi, CBDC negali būti suskaidyti į nacionalinius pasiūlymus. Kad sandoriai būtų efektyvesni ir teisingesni, mums reikia sistemų, jungančių šalis. Kitaip tariant, mums reikia suderinamumo. Mes sunkiai dirbame prie pasaulinės CBDC platformos koncepcijos prekybai ir rizikai valdyti.“

Pasaulio šalys intensyviai juda link skaitmeninės valiutos

Dauguma centrinių bankų visame pasaulyje šiuo metu yra įvairiuose savo nacionalinių skaitmeninių valiutų įvedimo į apyvartą vertinimo stadijose. Jau daugiau nei 80 bankų dairosi į skaitmenines valiutas arba yra jas sėkmingai įdiegę.

Pirmoji CBDC išleido Kinija. 2023 metų sausio mėnesį CBDC įkūrė penki centriniai bankai: Bahamų centrinis bankas, Rytų Karibų centrinis bankas, Jamaikos bankas, Kinijos liaudies bankas ir Indijos rezervų bankas. Tuo tarpu euro zona šiuo metu vis dar sprendžia dėl CBDC ir savo sprendimą turėtų parengti iki šių metų pabaigos.

Kol kas manoma, jog centrinio banko skaitmeninė valiuta greičiausiai būtų įdiegta naudojant centrinio banko, vyriausybės ar patvirtintų privataus sektoriaus subjektų valdomą duomenų bazę. Šioje duomenų bazėje būtų registruojamas kiekvieno subjekto turimų pinigų kiekis ir transakcijos.

Priešingai nei kriptovaliuta, CBDC būtų valdoma centralizuotai, tam nebūtų pasitelkiama blokų grandinė. Tačiau tikima, jog saugumą ir patikimumą vis tiek pavyktų išsaugoti, nes kiekvienas CBDC vienetas yra unikaliai identifikuojamas, kad būtų išvengta valiutos padirbinėjimo.

Ekspertai mano, jog ilgainiui skaitmeninė valiuta taps vieninteliu pasirinkimu. Dabartiniai fiziniai grynieji pinigai ateityje bus visiškai panaikinti, nors šiuo metu tam nepritaria daugybė žmonių.

CBDC privalumai: greitas pinigų pervedimas, mažesni mokesčiai ir geriau veikianti nusikaltimų prevencija

Centrinio banko skaitmeninė valiuta yra tiriama ir išbandomą centrinių bankų bei vyriausybės, siekiant suvokti, kokią naudą iš to galima gauti. Iš tiesų, nepaisant kylančio skepticizmo, CBDC gali duoti įvairų pranašumą^[2]:

• Didesnis technologinis efektyvumas. Naudojant CBDC, mokėjimai galėtų būti atliekami realiuoju laiku, tiesiai iš mokėtojo gavėjui, todėl nebereikėtų pasikliauti tarpininkaujančiais bankais. Taip būtų greičiau atsiskaitoma už prekes ar paslaugas, nereikėtų vis tikrinti sąskaitų, ar jau įvykdytos lėtos operacijos ir panašiai.
• Mažesni bankinių operacijų mokesčiai. Dabartinėse bankinėse mokėjimo sistemose taikomas mokestis už atliekamas operacijas, tačiau naudojant CBDC tikinama, jog šie mokesčiai arba mažės, arba išvis išnyks. Be to, yra žadama, kad centrinių bankų sąskaitos bus arba nemokamos, arba nebrangios.
• Efektyvesnė neteisėtų veiklų prevencija. Centrinis bankas galės sekti tikslią kiekvieno CBDC vieneto vietą, todėl bus itin lengva sužinoti apie neteisėtus veiksmus ir įtartinus sandorius. Net jei nebūtų spėta laiku užkirsti kelią tam tikrai nusikalstamai veiklai, toks nuolatinis sekimas apsunkintų sėkmingą pinigų plovimą, todėl turėtų būti gan paprasta nedelsiant atšaukti sandorį ir grąžinti pinigus dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims.
• Efektyvesnis mokesčių surinkimas. Kadangi kiekvienas valiutos vienetas yra matomas sistemoje ir žinoma, iš kur, kam ir kokiu tikslu jis buvo persiųstas, naudojant CBDC būtų neįmanoma nuslėpti finansinę veiklą. O tai reiškia, jog žmonės vargu ar sugebėtų išvengti mokesčių.
• Nenuginčijamas sandorio įrodymas. Pinigų apsikeitimas bus įrodomas skaitmeniniu įrašu, todėl turėtų būti išvengta įvairių su grynaisiais pinigais susijusių problemų, pavyzdžiui, vagystės, prieštaringų parodymų ir panašiai.

Taip pat kaip pliusai dažnai minimi mokėjimo sistemų saugumas, bankų konkurencija ir kiti aspektai. Tačiau ar visi pliusai tikrai atsvertų galimas grėsmes, kol kas sunku pasakyti.

Vis dar neaišku, ar CBDC nesukeltų įvairių sekimo ir žmonių kontroliavimo problemų

Nepaisant didelio politikų bei suinteresuotų grupių noro visose šalyse įvesti CBDC ir sukurti tam skirtą pasaulinę platformą, vis dar kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, Šveicarijoje ir Jungtinėje Karalystėje jau ne sykį buvo pažerta kritikos, jog skaitmeninė valiuta padės griežtai stebėti žmones^[3].

Šveicarai mano, jog apyvartoje privalo išlikti pakankamas kiekis grynųjų pinigų, nes elektroniniai mokėjimai smarkiai palengvina gyventojų veiksmų stebėjimą. Panašiai mano ir dalis Didžiosios Britanijos politikų. Štai britų politikas ir „BBC“ ekonominių naujienų redaktorius Faisal Islam sakė, kad esminė problema yra susijusi su prieiga prie duomenų, kurie pridedami kiekvieno sandorio metu^[4].

Iš esmės, visi gyventojai būtų labai lengvai stebimi ir kontroliuojami valdžios. Išnyktų galimybė nuslėpti vykdomus sandorius, pajamas, dovanojimus ir t. t., o kiekvienas asmens žingsnis būtų akylai užfiksuotas. Būtų žinoma ne tik kiek uždirbo, ką pardavė, bet ir kokiose vietose lankėsi, ką pirko, kokiomis paslaugomis naudojosi kiekvienas pilietis. Taigi, nebeliktų jokio pinigų privatumo ir blogėtų saviraiškos bei savicenzūros padėtis.

Ir tai dar ne viskas. Kadangi manoma, jog dauguma (o galbūt ir visos) CBDC bus centralizuotos, o ne decentralizuotos kaip kriptovaliutos, CBDC kontrolieriai galės pridėti arba pašalinti pinigus iš bet kurio asmens sąskaitos. Skeptikai mano, jog tai ateityje gali sukurti rimtą žmonių kontroliavimo mechanizmą, valdant jų veiksmus ar pasisakymus per baimę, jog neteks savo turimos valiutos.

Taip valdančiosios grupės galės vykdyti žiaurią kontrolę, nes „piliečiams per sekundės dalį gali būti skirtos baudos už elgesį, kuris laikomas nepageidaujamu. Disidentai ir aktyvistai gali matyti ištuštintas pinigines arba būti atjungti nuo interneto“^[5].

Kontrolė gali būti vykdoma ir draudžiant ar ribojant pirkti tam tikrus produktus, programuojant pinigų galiojimą ar jų panaudojimo galimybes. Pavyzdžiui, norint skatinti vartojimą, Kinijos bandomojoje programoje pinigų galiojimas buvo tik kelios savaitės^[6].

Kitaip tariant, nepaisant galimo skaitmeninės valiutos patogumo, greitumo ir pigumo, tokia valiuta neapsieina be itin rimtų minusų. Ji gali sukurti ypač lengvai valdomą visuomenę, kurioje kiekvienas pilietis gali bet kada prarasti pinigus arba būti intensyviai sekamas ir kontroliuojamas.