Vokietijos FDP lyderis Christianas Lindneris ragina priimti Bitcoiną
Daugelis ES narių seka kitų šalių pavyzdžiu ir perima kriptovaliutas palaikantį požiūrį. Buvęs Vokietijos finansų ministras ragina šalį pasielgti taip pat. Jis pasisako už kriptovaliutas ir ragina ECB ir „Bundesbank“ priimti „Bitcoin“ kaip rezervinę šalies valiutą.
Vokietija ruošiasi vasario mėnesį vyksiantiems parlamento rinkimams, o Laisvosios demokratų partijos (FDP) lyderis žengia į priekį kaip Bitcoin šalininkas, raginantis keisti kriptovaliutų politiką. Jis skubina Europos centrinį banką ir Vokietijos Bundesbanką pasekti JAV pavyzdžiu ir įtraukti kriptovaliutas į savo rezervus[1].
Bitkoinų rinka išgyveno didelius metus ir, atrodo, stabilizavosi po rekordinių šuolių. C. Lindneris jau kurį laiką siekia, kad būtų priimta sistema, kuri galėtų sukelti didelių pokyčių bangą Vokietijoje. Šalis neseniai pardavė konfiskuotus Bitkoinus, bet galiausiai prarado progą uždirbti 2,7 mlrd. dolerių dėl Bitkoinų kainos šuolio.
Šie žingsniai giliau į kriptovaliutų pramonę galėtų sustiprinti šalies finansinį atsparumą ir neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų. Nors C. Lindneris konkrečiai nurodė tik JAV, kur D. Trumpas ir jo būsimoji administracija siekia laikytis progresyvaus požiūrio į kriptovaliutas, bet Europa neatsilieka.
Išrinktasis JAV prezidentas pradėjo diskusiją apie Bitkoinų įtraukimą į Federalinės sistemos rezervus kartu su tradiciniu turtu; politikas kalbėjo apie savo planą tapti pilnai Bitkoinus naudojančia šalimi. Tačiau ir Vokietija jau dabar yra pripažinta viena iš labiausiai kriptovaliutoms palankių valstybių.
Vokietija neapmokestina kriptovaliutų pelno, neviršijančio 600 eurų. Kriptovaliutų pajamos laikomos ilgiau nei metus taip pat atleidžiamos nuo mokesčių, neatsižvelgiant į tai, kaip jos buvo uždirbtos. Portugalija taip pat neapmokestina kriptovaliutų pelno, todėl ji yra patraukli vieta kriptovaliutų investuotojams.
Slovėnija aktyviai prisitaiko prie kriptovaliutų naujovių, 2019 m. pradėdama kurti nacionalinę bandomąją blokų grandinės infrastruktūrą (Sl-Chain). 2021 m. rugpjūtį Slovėnijos finansų institucija pasiūlė 10 % mokestį kriptovaliutų pajamoms, o tai rodo, kad artėjama prie oficialaus reguliavimo.
Tačiau ES oficialiai dar nepriėmė Bitkoinų ar kitų kriptovaliutų kaip rezervinio turto. Europos Centrinis Bankas ir kitos finansų institucijos toliau vertina tokių žingsnių pasekmes. Reikia atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, pavyzdžiui, finansinį stabilumą, reguliavimo iššūkius ir ekonominį poveikį.
Vokietija ir Europa rizikuoja atsilikti nuo vakarų pasaulio
Bitkoinai galėtų sustiprinti finansinius rezervus, o Vokietija galbūt norėtų pirmauti skaitmeninių finansų srityje, tačiau ko konkrečiai siekia C. Lindneris ir jo partija? FDP paskelbė „už kripto pasisakantį manifestą“ su esminiais punktais[2].
Programoje minima didėjanti skaitmeninio turto svarba ir daugiausia dėmesio skiriama ekonomikos modernizavimui pasitelkiant blokų grandinės technologiją ir decentralizuotus finansus. C. Lindner gyrė JAV už pažangias priemones, susijusias su kriptovaliuta.
Be to, sveikindamas D. Trumpo administraciją ir jos kriptovaliutoms palankią politiką, jis kritikuoja Vokietijos politinius lyderius už tai, kad jie ignoruoja pasaulinį perėjimą prie skaitmeninio turto. „Negirdėjau nieko apie tai per pagrindinius Vokietijos Bundestago debatus“, – sakė jis.
Buvęs Vokietijos finansų ministras mano, kad Vokietijos finansinių rezervų papildymas Bitkoinais galėtų padėti sustiprinti šalies ekonomiką. Jis taip pat perspėjo, kad Europa gali stipriai atsilikti nuo tokių šalių kaip JAV, jei nepradės rimtai žiūrėti į kriptovaliutas kaip į pasaulinių finansų dalį[3].
Vokietija su kriptovaliutomis elgėsi atsargiai ir jau anksčiau sulaukė kritikos
FDP jau kurį laiką skatina kriptovaliutų priėmimą, o šiuose naujausiuose žingsniuose daugiausia dėmesio skiriama skaitmeninio turto svarbai, tačiau Vokietija iki šiol žaidė saugiai. Šalies požiūris į kriptovaliutas buvo atsargus, o pramonės lyderiai ne kartą kritikavo vyriausybę dėl nenoro visiškai priimti skaitmeninį turtą.
Šių metų pradžioje Vokietijos vyriausybė pardavė apie 50 000 bitkoinų, kurie buvo konfiskuoti iš piratinių filmų svetainės Movie2k.to. Lėšos buvo pervestos ir parduotos per beveik keturias savaites, nuo birželio vidurio iki liepos pradžios.
Tuo metu Vokietijos parlamento narė ir Bitkoinų šalininkė Joana Cotar paragino vyriausybę apsvarstyti galimybę naudoti Bitkoinus kaip strateginio rezervo valiutą, teigdama, kad tai galėtų padėti apsisaugoti nuo tradicinės finansų sistemos rizikos. Tačiau jos raginimai buvo ignoruojami.
J. Cotar taip pat organizavo renginį „Bitcoin strategijos nacionalinėms valstybėms“, kuriame ji bendradarbiavo su Samsonu Mow, Bitcoin technologijų įmonės „Jan3“ generaliniu direktoriumi, siekdama ištirti Bitcoin, kaip Vokietijos finansinės priemonės, potencialą. Į renginį susirinko parlamento nariai ir kriptovaliutų šalininkai. Jie galėjo aptarti kokią naudą ši kriptovaliuta galėtų atnešti valstybei.
Nepaisant šių pastangų, vyriausybė šiuo klausimu tylėjo. Įdomu tai, kad kai buvo parduodami konfiskuoti Bitkoinai, vienos monetos kaina buvo apie 53 000 JAV dolerių. Kadangi pastaruoju metu Bitkoinai vertinami daugiau nei 100 000 JAV dolerių, Saksonijos sprendimas parduoti anksčiau laiko kainavo šaliai apie 2,7 mlrd. dolerių – tai yra didelė praleista galimybė.
Nuo gruodžio viduryje pasiektos rekordinės 108 000 JAV dolerių vertės „Bitcoin“ kaina neseniai nukrito iki 93 tūkst. dolerių. Vis dėlto kai kurie ekspertai prognozuoja, kad netrukus Bitkoino kaina turėtų stabilizuotis tarp 92 000 ir 97 000 JAV dolerių. Šiuo raginimu imtis pokyčių Vokietijoje C. Lindneris ir jo partija gali padėti pozicionuoti šalį kaip šios pramonės šakos lyderę Europoje.
