Butų kainos: šeimos būstui Vilniuje jums reikės viso 12 metų vidutinio atlyginimo!

Sutaupyti nuosavam būstui Lietuvoje – misija neįmanoma

Kaip rodo „Eurobarometro“ apklausos rezultatai, augantys pragyvenimo kaštai kelia nerimą net 96 proc. Lietuvos gyventojų^[1].

Tačiau kai kurie gyventojai ne tik svarsto kaip nusipirkti būtiniausių, išgyvenimui reikalingų prekių ir paslaugų, tačiau ir siekia įsigyti nuosavą šeimos būstą. O tai padaryti Lietuvoje, bent didžiausiuose šalies miestuose, tampa vis sudėtingiau.

Jau prieš keletą metų skelbta, kad Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams, butų įperkamumas šiuose miestuose ėmė svyruoti^[2]. Nors ekonomistai teigia, kad nekilnojamo turto rinkos plėtra yra tvari, statistika rodo, kad sutaupyti nuosavam būstui be papildomų paskolų tampa beveik neįmanoma.

Net jei sutaupyti reikiamą sumą galiausiai pavyksta, tai padaroma geriausiu atveju tik per dešimtmetį. Tačiau tuomet nebėra atsižvelgiama nei į kito būsto išlaikymo ar nuomos kainas, nei į esmines pragyvenimo išlaidas. Be to, per dešimtmetį taupymo iš esmės pasikeisti gali ir pati NT rinka. Juk 2013 m. NT kainos tikrai nėra tolygios toms, kokias matome dabar.

O dalies ekspertų nuomone, tokia situacija, kai NT rinkos kainos yra viename lygyje, o asmenų pajėgumas – kitame, gali privesti prie itin liūdnų ekonominių situacijų. Kaip rodo užsienio šalių patirtys, nemažai skaudžiausių sisteminių finansų krizių pasaulyje buvo susijusios su menkai tvaria NT rinkos plėtra. 

Butų kainos Lietuvoje ir toliau verčia iš koto

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – 2023 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3 proc. Palyginimui, 2023 metų birželio mėnesį buvo fiksuojamas 0,1 proc. sumažėjimas^[3]. 

Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,7 proc., o 2023 metų birželį metinis augimas siekė net 9,1 proc. O per metus, butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 7,4 proc., Kaune – 7,0 proc., Klaipėdoje – 4,9 proc., Šiauliuose – 5,1 proc. ir Panevėžyje – 4,0 proc.

2023 metų liepos mėnesį Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje atitinkamai užfiksuotas 0,3 proc., 0,4 proc., 1,4 proc. ir 0,7 proc. butų kainų augimas.

NT ekspertai taip pat skelbia, kad vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2,557 Eur, 1,729 Eur, 1,093 Eur ir 1,066 Eur. Tik Klaipėdoje butų kainos per mėnesį nepasikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina toliau sudarė 1,603 Eur. 

Taupyti svajonių būstui sostinėje gali tekti daugiau nei dešimtmetį

O dabar pažvelkime į Lietuvos atlyginimus ir jų pokyčius per pastaruosius penkerius metus. 2018 m. vidutinis atlyginimas į rankas siekė nuo 700,2 Eur, iki 751,7 Eur. 2019 m. – nuo 802,7 Eur, iki 857,9 Eur. 2020 m. – nuo 879,2 Eur, iki 967,3 Eur. 2021 m. – nuo 966,5 Eur, iki 1058,6 Eur. 2022 m. – nuo 1087,4 Eur, iki 1184,4 Eur, o 2023 m. – nuo 1218,3 Eur, iki 1241,2 Eur II metų ketvirtyje^[4].

Pažvelgus į tokią statistiką lyg ir galėtume teigti, kad lietuvių atlyginimams pakilus, sutaupyti nuosavam būstui tapo paprasčiau. Tačiau tai nėra tiesa. NT kainos pastaraisiais metais taip pat pakilo į neregėtas aukštumas. Nors kiekvieno naujo būsto ieškančio asmens ir šeimos poreikiai yra itin skirtingi, pažvelkime į situaciją kiek bendriau.

Jeigu Vilniuje siekiama įsigyti bene einamiausią, kiek erdvesnį 2 kambarių arba mažesnį 3 kambarių butą, tai padaryti galima už gana įvairią kainą. Pavyzdžiui, toliau nuo centro nutolusiuose Vilniaus mikrorajonuose, naujas 2-iejų kambarių butas su daline apdaila gali atsieiti ir apie 140-150 tūkst. eurų^[5].

Tuo tarpu didesnės kvadratūros 3 kambarių butas sostinėje gali kainuoti ir nuo 170 tūkst. eurų. Jeigu butas yra arčiau centro esančiuose miegamuosiuose rajonuose arba neseniai buvo remontuotas, jo kaina jau gali svyruoti ir tarp 244-310 tūkst. eurų.

Kaune, prestižiniame laikomame Žaliakalnio mikrorajone 2 kambarių įrengtas butas gali kainuoti apie 110 tūkst. 3 kambarių butas toliau esančiuose Romainiuose gali kainuoti apie 100 tūkst. eurų, o didesnės kvadratūros Eiguliuose atsieiti gali ir 240 tūkst eurų^[6]. Tuo tarpu Klaipėdoje ir 2, ir 3 kambarių butą galima įsigyti iki 100 tūkst. eurų^[7].

Vis dėlto, šiuo metu orientuokimės į Vilnių bei kiek pigesnius, apie 170 tūkst. kainuojančius būstus. Kaip sutaupyti jam? Čia reikėtų pažvelgti į lietuvių atlyginimus. Pagal dabartinį vidutinį neto atlygį, sumą, bent kiek panašią į tą, kurios prašo NT pardavėjai, lietuvis galėtų sutaupyti per 12 metų. Kas mėnesį gaunant apie 1241,2 eurų „į rankas“, po 12 metų, žmogus jau gali turėti apie 178, 704 eurų.

Tai didžiulė suma, už kurią iš tiesų galima įsigyti būstą. Tačiau yra net ne vienas bet. 12 metų taupymo – labai ilgas laiko tarpas.

Jeigu šeima tik dabar pradeda taupyti būstui ir augina vos kelerių metų amžiaus vaikučius, per šį laiką jie pasieks 6 ar 7 mokyklos klasę, o jeigu vaikai jau dabar yra didesni, per šį taupymo laikotarpį jie baigs mokyklą, pradės studijuoti ar net patys sukurs šeimas. Be to, jeigu asmuo šiuo metu būstui taupo vienas, per 12 metų jis gali susirasti antrą pusę, susituokti ir net išsiskirti.

Verta pažymėti ir tai, kad šiuos 12 metų NT rinka nestovės vietoje ir žvelgiant į dabartines tendencijas, neatrodo, kad NT kainos gali sumažėti.

Žinoma, ne mažiau svarbus veiksnys šioje taupymo schemoje yra ir tai, kad tokia sutaupyta suma apima visą mėnesinį žmogaus atlyginimą. Neatsižvelgiama į dabartinio žmogaus būsto nuomos ar išlaikymo kainas, maistą, šeimos aprūpinimą, kitas būtinas paslaugas ar net nenumatytus krizinius atvejus.

Jeigu būstui taupo šeima, galima spėti, kad iš vieno vidutinio atlyginimo galima gyventi, iš kito – atsidėti taupymui. Vis dėlto, ir šis scenarijus dažnai nėra iki galo įmanomas. Jeigu žmonės nuomojasi būstą, didelę dalį vieno vidutinio atlyginimo paskirs nuomai, komunaliniams mokesčiams, bet dar lieka maistas, buitis, kai kuriais atvejais – išlaidos vaikams ar sveikatos gydymo išlaidos.

Žinoma, norint turėti nuosavą būstą bene visais atvejais tenka įdėti daug pastangų ir kažką paaukoti. Tačiau šis taupymo scenarijus tikrai neįkvepia, veikiau priešingai: parodo, kad net ir labai stengiantis bei galbūt ignoruojant net bazinius savo ir šeimos poreikius, asmuo net nedideliam butui vis tiek turi taupyti daugiau nei dešimtmetį, o net ir tuomet, dėl NT rinkos nestabilumo bei daugybės išorės veiksnių, tokio buto įsigijimas tikrai nėra garantuotas.

Fiksuojamas mažiausias kainų augimas: ar NT atpigs?

Tačiau galbūt tunelio galia jau matoma šviesa? NT ekspertai sako, kad dėl to, jog daugiau nei pusmetį šalies didmiesčiuose butų pardavimo kainų lygis iš esmės išlieka stabilus, tai metinis butų kainų augimo tempas nuosekliai mažėja ir šių metų birželio mėnesį jis net nusileido žemiau 10 proc. ribos^[8].

Šiuo metu fiksuojamas metinis butų kainų augimas yra žemiausias per pastaruosius dvejus metus ir manoma, kad šių metų eigoje jis turėtų ir toliau sparčiai mažėti.

Kita vertus, NT rinkoje ir toliau jaučiamas vangumas, o rinkos atsigavimo ženklų nematyti. Aktyvumo rodikliai ir toliau išlieka neigiamoje zonoje, kadangi būsto nuperkama reikšmingai mažiau nei prieš metus.

VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 18 proc. mažiau senesnės statybos butų.

Tiesa, nepaisant to, kad visuose šalies didmiesčiuose yra fiksuojamas neigiamas metinis sandorių pokytis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų birželio mėnesį senesnės statybos butų įsigyta daugiau nei gegužės mėnesį.

Tuo tarpu Vilniuje tendencijos išliko neigiamos ir birželį buvo įsigyta mažiau senesnės statybos butų nei gegužę. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės kuomet fiksuojamas mažėjantis senesnės statybos butų sandorių skaičius šalies sostinėje.

Kaip teigia „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis, tikėtina, kad brangiausiame šalies didmiestyje būsto ieškantiems pirkėjams, NT įsigyti ir toliau nebus paprasta dėl rekordiškai aukštų kainų ir išaugusių palūkanų.