I. Hofmanas ragina supaprastinti Bendrąją žemės ūkio politiką
Šią savaitę Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų susitikime aptartos svarbiausios šio sektoriaus problemos bei nauja vizija. Susitikime akcentuota, kad geopolitiniai pokyčiai verčia ES žemės ūkio politiką pergalvoti iš esmės, užtikrinant didesnį stabilumą, konkurencingumą ir savarankiškumą.
Lietuvos žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitikime iškėlė svarbų klausimą: ar turime reikiamus instrumentus šiai naujai vizijai įgyvendinti? Ministras pabrėžė, kad būtina užtikrinti atskirą, tinkamai finansuojamą, lankstesnę ir paprastesnę Bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) su dviejų ramsčių sistema. Jis taip pat priminė, kad Lietuvai itin svarbu nedelsiant užbaigti tiesioginių išmokų suvienodinimą ES lygiu – tai yra būtina sąlyga, užtikrinanti šalies žemės ūkio konkurencingumą.
Ministro I. Hofmano nuomone, pagrindinis ES žemės ūkio politikos uždavinys – sudaryti sąlygas ūkininkams uždirbti iš pačios žemės ūkio veiklos, o ne ieškoti papildomų pajamų kitose srityse. Ateities ūkiai turėtų būti savarankiški, gebantys apsirūpinti pašarais, energija ir kitais reikalingais produktais.
„Reikia šalinti visas reguliacines kliūtis, stabdančias tokio požiūrio įgyvendinimą. Priminsiu, kad jau ne kartą šioje taryboje įvardijome problemas, susijusias su biodujų gamybos plėtra. Draudimas parduoti pagamintas biodujas ir energiją rinkai, jei jėgainės statybai buvo suteikta ES parama, yra nelogiškas. Juk kalbame apie papildomas pajamas ūkiams, kurias jie galėtų gauti, pašalinus tokius trikdžius“, – sakė ministras.
Lietuva siūlo lanksčiau žvelgti į baudas žvejams
Susitikimo metu taip pat svarstyta ir žvejybos sektoriaus padėtis. Lietuvos ir Latvijos ministrai pristatė informaciją dėl Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatų, kurios numato griežtas sankcijas už leistinų nuokrypių viršijimą nerūšiuotų smulkiųjų pelaginių žuvų žvejybos atvejais.
„Atlikta išsami situacijos analizė patvirtino mūsų nuogąstavimus – naujosios Žuvininkystės kontrolės reglamento nuostatos dėl sugavimų kiekio nuokrypio daugeliu atvejų verčia griežtai bausti žvejus už akivaizdžiai netyčines klaidas. Ypač nerūšiuotos pelaginės žvejybos atveju, esant jūroje, žvejams itin sudėtinga tiksliai įvertinti, kiek sugauta kiekvienos rūšies žuvų. Kyla pagrįstas klausimas, ar apskritai yra tikslas invazinėms žuvims taikyti nuokrypį. Jei šie atvejai pripažįstami sunkiais pažeidimais, žvejams gresia neproporcingos sankcijos, netenkama galimybės gauti paramą iš Europos jūrinių reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo. Kyla rizika padaryti nepataisomą žalą Baltijos žvejybos laivynui ir pakrantės bendruomenėms“, – sakė ministras.
Lietuva pabrėžia, kad tikslus sugavimų skaičiavimas svarbus, tačiau nereikėtų bausti žvejų už akivaizdžiai netyčines klaidas. Todėl ministras siūlė lankstesnį reglamentavimą ir būtinybę palaikyti žuvininkystės sektoriaus gyvybingumą, taip užtikrinant ilgalaikį ekonominį ir socialinį tvarumą.
Ministrai taip pat apsvarstė aktualius klausimus dėl snukio ir nagų ligos protrūkio Vengrijoje, finansavimo paramos veislinių gyvūnų įsigijimui bei ateities paramos kryptis ES žuvininkystės sektoriui.
Parengta pagal Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos informaciją.
