Besaikis sulčių vartojimas – tiksinti bomba mūsų sveikatai

Tyrimas parodė, kad sultis vis dažniau renkamės kaip desertą

Išpopuliarėjusi sveika gyvensena ir mityba tapo ne tik pretekstu pradėti labiau rūpintis savimi, bet ir būti suklaidintam. Pavyzdžiui, dažnai esame klaidinami, jog sulčių gėrimai iš parduotuvių lentynų yra sveikas ir puikus pasirinkimas, tačiau realybė yra ta, kad šių sudėtis dažnai yra ne ką geresnė nei mums visiems gerai žinomų vaisvandenių. Vis dėlto lietuvių įpročiai kiek pakito, o vietoje deserto net dažnai renkamasi atsigerti sulčių.

Sultys, nektarai ir sulčių gėrimai Lietuvoje nebuvo itin populiarus pasmaguriavimo būdas, o jų pardavimai kasmet net krisdavo keliais procentais. Tačiau pandemija pakeitė įpročius – gyventojai vis dažniau pasilepina sultimis. Apklausa rodo, kad kas trečias gyventojas savo troškulį malšina būtent jomis.

Pastaraisiais metais stebėjome besikeičiančius vartotojų įpročius – ne tik augo susidomėjimas sveikesne, augaline mityba, bet ir buvo skiriama daugiau dėmesio kasdienių produktų krepšeliui. Kol vieniems sultys asocijuojasi su geros sveikatos užtikrinimu, didžiajai daliai pirkėjų sultys yra būdas pasilepinti. Pavargę nuo pandemijos žmonės drąsiau rinkosi retesnius egzotinius vaisius, pirko vaisių sultis, bandė naujus skonius, – komentuoja didžiausios Lietuvoje sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamybos įmonės „Eckes-Granini Lietuva“ vadovas Marius Gudauskas^[1].

Štai tyrimų bendrovė „NielsenIQ“ išsiaiškino, jog per 2021-uosius sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų pardavimai šalyje augo 2,9 proc. – lietuviai suvartojo net 48,8 mln. litrų sulčių.

Mitas, kad gerdami vaisių gėrimus tapsite sveikesni

Tačiau ar tikrai sultys yra tokios sveikos kaip galvojame? Galbūt tai tėra ta pati cukraus bomba, tik mums pasiūlyta daug sveikesniu pavidalu?

Gydytojos dietologės Rūtos Petereit teigimu, net ir geriant sultis svarbu nepersistengti, mat siekiant gyventi sveikiau ir atsikratyti nereikalingų kilogramų, galima sulaukti priešingo efekto ir svorio net priaugti^[2].

Anot R. Petereit, didžiausią naudą organizmui galima gauti iš sveikų, nesmulkintų ir neišspaustų vaisių bei daržovių, mat jas smulkinant išlieka vis mažiau maistinių skaidulų. Visgi jei natūraliose sultyse yra minkštimo, bent dalį skaidulinių medžiagų išsaugoti pavyksta, tačiau šioje vietoje mes net nekalbame apie „parduotuvines“ sultis, kurių sudėtyje sulčių dažniausiai net ir nėra. 

Pasak R. Petereit, su maistu ir gėrimais gautas cukrus ir su juo kylantis gliukozės kiekis kraujyje ilgalaikių rezultatų neduoda, mat laimės hormonas jau maždaug po pusvalandžio išgaruoja ir organizmas pradeda reikalauti sekančios „dozės“.

Jei rūpinatės savo sveikata, verčiau rinkitės vandenį

Visgi atlikti tyrimai parodo, kad nei sultys, nei vaisvandeniai jūsų į sveiką gyvenimo būdą neatves, o be saiko geriami dar ir sukels sveikatos problemų, kurių iki šiol galbūt nė neturėjote.

PSO rekomendacijose teigiama, kad paros suvartojamo cukraus norma yra 25 g arba maždaug 6 arbatiniai šaukšteliai.

Štai 500 ml vaisių sulčių pakelyje gali būti net 12 šaukštelių cukraus, kas dvigubai viršija PSO nustatytą standartą. Taigi, net ir, rodos, visai nekaltos apelsinų sultys gali tapti tikru tyliuoju žudiku, mat stiklinėje apelsinų sulčių, pagamintų iš dviejų apelsinų, yra net 34 g cukraus, kas yra maždaug 6,5 šaukštelio. Sultis gaminant iš trijų apelsinų jau viršysite PSO rekomenduotiną dienos normą – suvartosite 7 šaukštelius cukraus patys to nė nenumanydami^[3].

Negeriate kokakolos ir kitų vaisvandenių, nes siekiate maitintis sveikai ir puoselėti savo kūną, tačiau nesibaidote sulčių? Pavyzdžiui, 250 ml gaiviojo gėrimo yra apie 25 g cukraus, kas sudaro maždaug 5 arbatinius šaukštelius. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, bet šiuo atveju gerdamas kokakolą būsite kažkiek net ir sveikesnis nei gerdamas sultis. Tiesa, vienas niuansas yra tas, jog sultyse esantis cukrus yra fruktozė, kuris lėčiau didina cukraus kiekį kraujyje nei vaisvandeniuose naudojamas cukranendrių cukrus.

Visgi norint išlikti sveikam, geriausia yra rinktis vandenį. O štai Lietuvoje išaugusiais sulčių pardavimais apsidžiaugusios įmonės neturėtų pernelyg to daryti, mat šis daugelio mėgstamas gėrimas nėra stipriai sveikesnis už vaisvandenius, nuo kurių visi taip bėgame.

Sulčių gamyba labai priklauso nuo bičių ir biologinės įvairovės

Didėjant sulčių vartojimui, gamintojai vis dažniau atsigręžia į tvarumą. Anot šio sektoriaus ekspertų, sulčių pramonės ateitis glaudžiai susijusi su biologinės įvairovės išsaugojimu. Tvarus ūkininkavimas ir natūralūs sprendimai ūkiuose tampa vis svarbesni, nes nuo jų priklauso vaisių derlius. Bitės, atlikdamos vaismedžių žiedų apdulkinimą, yra gyvybiškai svarbios ne tik gausesniam derliui, bet ir sulčių gamybos tęstinumui.

Dauguma gamintojų renkasi ūkius, kurie taiko aplinkai draugiškas praktikas, mažindami trąšų ir pesticidų naudojimą. Sulčių sektoriaus dalyviai yra prisijungę prie iniciatyvų, skatinančių tvarią gamybą, o jų tikslas – iki 2030 metų naudoti tik tvariai užaugintus vaisius. Jau dabar didelė dalis gamybai skirtų vaisių gaunama iš ūkių, kuriuose aktyviai rūpinamasi biologinės įvairovės išsaugojimu.

Tyrimai rodo, kad bitės gali padidinti derlių iki 20 proc., todėl jų apsauga ir biologinės įvairovės palaikymas yra tiesiogiai susiję su sulčių rinkos ateitimi ir aukštesne produkcijos kokybe.