Mokslininkai ir asociacijos „laužo“ Bermudų trikampio reputaciją
Dar vadinama Velnio trikampiu, vietovė slepia mįslingas dingusių laivų ir lėktuvų paslaptis[1]. Kita vertus, nors vienas iš garsių mokslininkų teigia atskleidęs paslaptį, slypinčią už liūdnai pagarsėjusio Bermudų trikampio vakarinėje Šiaurės Atlanto dalyje, vis dar stebimasi, jog tam tikruose pavojinguose Floridos, Bermudų ir Puerto Riko jūros ruožuose ne tik greitai keičiasi orai ir svyruoja jūros lygis, bet ir pasireiškia itin sudėtingos navigacijos sąlygos, – turbūt ne veltui vietovė tapatinama su velniu.
Šiaip ar taip, vis labiau linkstama prie nuomonės, jog Bermudų trikampis – anokia paslaptis.
Australų mokslininkas Karlas Kruszelnickis įsitikinęs, kad nėra jokių antgamtinių pasakojimų, supančių šį uždraustą regioną, paaiškinimų, veikiau tai tikimybių klausimas[2].
„Bermudų trikampyje dingstančių laivų ir lėktuvų skaičius yra toks pat, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, juos skaičiuojant procentais“, – 2017 m. sakė K. Kruszelnickis.
Pastarasis savo įsitikinimą dar kartą pakartojo 2022 m., o šį mėnesį jis nejučia vėl atgijo, pažymint, kad už visų dingimų, prisidėjusių prie prietarų, susijusių su Bermudų trikampiu, įskaitant 19-ojo reiso lėktuvo dingimą 1945 m., greičiausiai slypi žmogaus klaidos bei prastos oro sąlygos. (19 skrydį sudarė penkių karinio jūrų laivyno lėktuvų „Avenger“ grupė, kurie dingo be žinios 1945 m. gruodžio 5 d. skrisdami link Floridos krantų.)
Tačiau K. Kruszelnickio teiginiai – toli gražu akibrokštui, – šiuolaikinius žmones nustebinti itin sudėtinga.
Nacionalinė vandenynų ir atmosferos asociacija (NOAA) taip pat laikosi mokslininko pozicijos ir dar 2010 m. ataskaitoje rašė, jog nėra jokių įrodymų, kad Bermudų trikampyje paslaptingų dingimų pasitaiko dažniau nei bet kurioje kitoje didelėje vandenyno teritorijoje visame pasaulyje.
„JAV karinis jūrų laivynas ir JAV pakrančių apsaugos tarnyba tvirtina, kad nėra jokių antgamtinių katastrofų jūroje paaiškinimų“, – pažymėjo NOAA.
Jų patirtis rodo, kad bendros gamtos jėgos ir žmogaus klystamumas pranoksta net pačią neįtikinamiausią mokslinę fantastiką. Londono draudimo namai „Lloyd’s of London“, kaip pranešama, tokios pozicijos laikosi jau nuo XX a. septintojo dešimtmečio.
Jūrų pabaisos, išnykę laivai ir ateivių lėkštės – anomalijų tikimybė nedidelė
Pasirinkite bet kurį iš daugiau nei 50 laivų arba 20 lėktuvų, kurie dingo Bermudų trikampyje per praėjusį šimtmetį, – iš esmės kiekvienas iš jų turi istoriją be pabaigos, vedančią į daugybę sąmokslo teorijų apie dingimus tam tikrose srityse, kurias apytiksliai žymi Florida, Bermudai ir Didieji Antilai[3].
NOAA taip pat linkusi pabrėžti, kad aplinkosaugos sumetimai gali paaiškinti daugumą Bermudų trikampio dingimų: pastarieji pažymi Golfo srovės tendenciją smarkiai keisti orų sąlygas; didelį salų skaičių Karibų jūroje, siūlančių sudėtingą navigacijos „nuotykį“ vien dėl gausos; ir įrodymus, jog dėl Bermudų trikampio magnetinis kompasas gali rodyti tikrąją šiaurę, o ne magnetinę šiaurę, todėl kyla painiava ieškant kelio.
Nepaisant to, pasauliečiai linkę nagais ir dantimis įsitverti Bermudų trikampio sąmokslo teorijų: jūrų pabaisų, ateivių ir net visos Atlantidos, krentančios į vandenyno dugną, sąvokos, – tai knygų, televizijos, filmų bei sensacijų ištroškusios visuomenės pašaras; tai – šįsyk duodu galvą nukirsti – tikrai skamba įdomiau nei prastas oras ir matematinės tikimybės, net jei „nuobodžioje“ istorijoje yra daugiau „užsisioto“ vandens.
Bermudų trikampio laivo nuolauža aptikta praėjus 100 metų po jo dingimo
Ekspertų komanda dar 1925 m. Bermudų trikampyje aptiko dingusio prekybinio laivo nuolaužas, – laivo „SS Cotopaxi“ likimą, kaip žinia, ilgai gaubė paslaptis.
Nuo tada, kai 1925 m. lapkričio 29 d. garu varomas laivas išplaukė iš Čarlstono (JAV) į Havaną (Kuba), jis taip ir nepasiekė tikslo, o 32 keleivių kūnai taip ir nebuvo rasti.
Visgi prieš keletą metų grupė povandeninių tyrinėtojų ir jūrų archeologų aptiko nelaimę patyrusį laivą maždaug už 35 jūrmylių nuo Sent Augustino pakrantės, Florencijos valstijoje.
Buvo aiškinama, jog jūrų biologas ir tyrinėtojas Michael Barnette susisiekė su britų istoriku Guy Waltersu, kad šis padėtų surasti paslaptingąjį laivą.
G. Waltersas, kaip teigiama, tąkart peržiūrėjo laivų įrašus Londono archyvuose, kurie buvo „SS Cotopaxi“ draudimo brokeriai, galiausiai aptikdamas kai ką, kas buvo nežinomo anksčiau: pasirodo, laivas 1925 m. gruodžio 1 d., praėjus dviem dienoms po to, kai išplaukė iš Čarlstono, neva išsiuntė bevielio ryšio nelaimės signalus, nurodydamas savo buvimo vietą.
Toje vietoje jie taipogi rado prieš beveik 35 metus aptikto laivo, kuris vietos gyventojų vadinamas „Bear Wreck“, nuolaužą. Tačiau turėdami naujos informacijos ir bendradarbiaudami su narais bei jūrų muziejaus ekspertais, tyrėjai suprato, jog „Bear Wreck“ iš tikrųjų yra „Cotopaxi“, – JAV karo laikų bombonešio B-24 nuolaužos aptiktos praėjus 74 metams po to, kai jis nukrito į jūrą prie Bermudų salų.
Šia informacija taip pat buvo pasidalinta su Douglasu Myersu, „Cotopaxi“ kapitono Williamo J. Myerso anūku, jo namuose Long Ailende, N. Y. D. Myersas neabejodamas patvirtino, kad komanda pagaliau surado jo senelio laivą, kuris buvo dingęs prieš beveik 100 metų.
Akivaizdu, jog Bermudų trikampis jau seniai kelia susižavėjimą – kaip ir Viktorijos Siegel nuopelnai ar kiemo „ažiotažai“– juolab kad teritorija per pastaruosius 100 metų nusinešė daugiau kaip 1 000 gyvybių. Tačiau vis dar ieškoma užuominų apie sudužusį laivą – beveik taip pat aktyviai, kaip ir svarstoma apie „dirbtinų bangų“ sukėlimą – patikėti, šnipinėti ar visuomet pritarti ir linksėti, renkamės patys.
