Nacionalinio transliuotojo „pamokėlės“ šokiruoja: informuoja apie saugų narkotikų vartojimą

LRT pakalbino narkotikų prekeivius ir pareklamavo galimybę susipažinti su narkotikais „Telegram“ platformoje

Nors „Laisvės partijai“ ir jos palaikytojams kol kas nepavyksta legalizuoti vietų, skirtų svaigintis narkotinėmis medžiagomis bei švelninti narkotinių medžiagų vartojimo bausmių, visgi noras įpiršti narkotikų saugumo ir įprastumo visuomenėje idėją niekur nedingsta. Štai net nacionalinis transliuotojas (LRT) staiga nusprendė užsiimti gan keistu visuomenės švietimu. LRT žurnalistai sugebėjo pakalbinti narkotikų prekeivius ir apie „saugų“ narkotikų vartojimą pasakojančius žmones.

Tam žurnalistai pasinaudojo puikiai žinomos socialinės platformos „Telegram“ privalumais. Laisva nuo griežtų taisyklių, blokavimų ir stebėjimo „Telegram“ platforma jau kurį laiką naudojama ne tik paprastam bendravimui tarp vartotojų, bet ir įvairioms nelegalioms veikloms vykdyti. Kaip teigiama LRT straipsnyje, šioje platformoje pilna narkotines medžiagas pardavinėjančių ir perkančių asmenų. Negana to, LRT net nusprendė supažindinti visuomenę su narkotikų verslu ir jų prekeiviais, kurie, esą, laikosi moralės principų, stengiasi prekiauti „saugiais“ narkotikais ir netgi šviečia visuomenę, kaip „saugiai“ svaigintis.

Išsamiame straipsnyje tiesiog apstu užuominų apie tai, kokie moraliai atsakingi yra narkotikų platintojai ir teiginių, esą, visi narkotikai, išskyrus mokyklose platinamus „Smile“, yra gan normalus reiškinys. Vienas iš prekiautojų aiškina^[1]:

„Pardavėjai žino, ką parduoda. Mano nuomone, žmonės, kurie pardavinėja „Smile“ ir sintetinius katinonus, neturi moralinio kompaso. Ant jų grupėse yra važiuojama, jie baninami (liet. šalinami), o vartotojai išvadinami zombiais.“

Jam pritaria ir kitas, besidievagojantis, kad neparduoda nieko vaikams, todėl jo moralės kompasas, esą, nėra sugedęs:

„Neparduok vaikams, paprasta taisyklė. Tiesiog moralės reikalas.“

Toliau straipsnyje nueinama iki dar didesnį šoką galinčių sukelti teiginių. Čia, cituojant narkotikų prekeivį, leidžiama suprasti, jog „problema yra ne pats narkotikas, o netinkamas vartojimas“. Ir tokios mintys dėstomos kalbant apie moksleivius, tarp kurių žaibo greičiu plintančios narkotinės medžiagos yra toks dažnėjantis reiškinys, kad mokyklų vadovaujantis personalas, tėvai ir policija nebežino ką daryti.

Straipsnyje nekaltinami narkotikų prekeiviai, vis didesnis kai kurių politikų noras legalizuoti narkotikus ar nepilnamečių klaidingi įsitikinimai, jog kelis kartus pabandžius, nenutiks nieko blogo. Čia nė žodeliu neužsimenama ir apie tai, koks pragaištingas gali būti narkotikų kelias, kai greitai priklausomybę išugdę asmenys nori vis daugiau ir vis stipresnių svaigiųjų medžiagų. Vietoj to, užsimenama, kad kalti arba netinkamai narkotikus vartojantys moksleiviai, arba apie narkotikus perspėjanti žiniasklaida, esą nekompetetingai aprašanti narkotikus ir gąsdinanti dėl priemaišų:

„Mums labai gaila dėl tokių atvejų, – sako jis, užsiminus apie atvejus, kai moksleiviai apsinuodijo „Smile“ ir pabrėžia, kad pats stengiasi nepilnamečiams narkotikų neparduoti. – Bet žiūrint giliau, matome dideles logines klaidas, kai žiniasklaida, nekompetentingi chemijoje žurnalistai, bando mistifikuoti sudėtį, patys nežinodami, kalba apie kažkokias „priemaišas“.“

Negana to, LRT straipsnyje nesustojama tik su idėjos pakišamu kur galima įsigyti narkotinių medžiagų ar pasakojamu apie atsakingus narkotikų prekeivius. Jame taip pat pateikiama informacija, kad toje pačioje „Telegram“ platformoje arba užsukus į vienos organizacijos puslapį galima rasti daug išsamios informacijos apie narkotikus, jų veikimo principus ir „saugų“ vartojimą. Šias pamokėles „Telegram“ platformoje, beje, teikia ne kas kitas, o patys narkotikų prekeiviai. O faktas, kad tokiame straipsnyje narkotikų draudimas yra pateikiamas kaip neefektyvi blogybė, tikriausiai irgi jau vargu ar gali stebinti:

„Draudimai dėl narkotinių medžiagų nėra prevencija, o tiesiog senų diedų „mano laikais to nebuvo“ posakiai. <...> Kadangi Lietuvos valdžia tiesiog draudžia, o ne reguliuoja, grupė padeda visai rinkai reguliuotis.“

Tad nacionalinis transliuotojas – ta pati žiniasklaidos priemonė, kuri yra išlaikoma valstybės lėšomis – be didelių apmąstymų ėmė ir apšvietė visuomenę narkotikų vartojimo klausimais. Vietoj to, jog atliktų išsamų tyrimą ir galbūt padėtų sugauti nusikaltėlius, perspėtų skaitytojus apie narkotikų žalą bei „Telegram“ glūdinčius pavojus ir kitas peripetijas, LRT žurnalistai tiesiog draugiškai šnekučiavosi su narkotikų prekeiviais ir švietė visuomenę apie jų morališkai atsakingą verslą.

Aurelijus Veryga pasipiktino LRT mokymais apie narkotikų vartojimą

Buvęs LR sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sunkiai galėjo valdyti nuostabą ir pyktį, kai išvydo tokį straipsnį nacionalinio transliuotojo naujienų portale. Žinomas politikas Feisbuke pasidalino ištrauka iš straipsnio ir ironiškai rašė^[2]:

„Kaip jums tokia "edukacija"? Išsami, detali informacija apie narkotinių medžiagų veikimą ir t. t. (puikus reklaminis katalogas, norint pasirinkti norimą poveikį) ir nurodymai kaip juos rekėtų vartoti.

Narkotikų vartojimo mokymo ir priežiūros kambarių kol kas nepavyko susiorganizuoti, tai kodėl visų "needukavus" tokiu būdu...

O ką jei žmogus sugalvotų nusižudyti, tai ta pačia logika vadovaujantis galima sudėlioti instrukciją, kaip tą padaryti maksimaliai efektyviai ir išvengiant skausmo. A tiesa, pamiršau, mirties kapsulė Lietuvioje jau buvo pristatyta. Tai viskas kaip ir atitinka modernius "trendus".“

Vėliau, drauge su kitų socialinio tinklo vartotojų pagalba, A. Veryga atsekė, kad apie saugų narkotikų vartojimą pasakojanti organizacija „Jauna banga“, kuri irgi minima bei kalbinama LRT straipsnyje, jau buvo liūdnai pagarsėjusi prieš kelis metus.

Ji bandė gauti Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšas, kad galėtų aktyviai pasakoti apie saugų narkotikų vartojimą, tačiau vietoj paramos gavo įspėjimą, kad gali sulaukti baudžiamosios atsakomybės^[3]. Pasirodo, prireikė palaukti tik kelis metus, kol pasikeis valdžia, ir ta pati organizacija jau kalbinama ne eilinio naujienų portalo, o nacionalinio transliuotojo.

Beje, akylesni senose nuotraukose greitai pastebėjo, kad su organizacijos nariais džiaugsmingai fotografavosi ir Seimo narė Morgana Danielė. Tai ta pati parlamentarė, kuri aktyviai gina narkotikų politikos reformą ir yra pasakojusi apie narkotikų vartojimo patirtis bei faktą, kad pirmą kartą apsisvaigino vos 13 metų^[4].

Saugus narkotikų vartojimas – neegzistuoja, žmonės rizikuoja baisiomis pasekmėmis sau ir aplinkiniams

Iš tiesų „saugus narkotikų vartojimas“ yra klaidinanti sąvoka, sukurianti saugumo iliuziją. Esą jei vartosi atsakingai ir tik tam tikras medžiagas tam tikrais kiekiais, būsi apsaugotas nuo mirties, šalutinių poveikių ir kitos neigiamos įtakos sau ir aplinkiniams. Tačiau visi narkotikai dėl kenksmingo savo poveikio kenkia žmogui ir jį supančiai aplinkai. Tad eksperimentuoti su narkotinėmis medžiagomis dėl smalsumo, draugų raginimo ar kitų priežasčių tikrai neverta.

Narkotikai yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios ilgainiui sukelia sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį psichine ar fizine priklausomybe. Prie visų narkotinių medžiagų gan greitai priprantama, darosi sunku be jų gyventi, o jų vartojimo dažnis bei išleidžiama pinigų suma vis auga^[5]:

„Žmogus įsukamas į užburtą ratą: įsigyti narkotikų, vartoti, valandėlė geros savijautos, pristigti, vėl pirkti ir šitaip be galo. Narkotikai – brangūs. Dažnai pinigų tenka prasimanyti nusikalstamais būdais.“

Tad iš esmės, pradėjus vartoti narkotikus, galiausiai atsiranda vis daugiau problemų: didėja skolos, auga rizika, jog bus nusikalstama kitais būdais, mažėja normalaus gyvenimo akimirkų. Nuo to kenčia ne tik narkomanas, bet ir artimieji, draugai ar kolegos.

Nors labiausiai, žinoma, rizikuoja pats prie narkotikų pripratęs žmogus. Mat jis niekada negali žinoti, kaip stipriai įklimps į narkomanijos liūną, ko griebsis, kad gautų papildomų narkotikų ar kaip tai atsilieps sveikatai. Būna net tokių atvejų, kai žmogus miršta jau pirmo narkotikų vartojimo metu. O kiek žmonių vien dėl narkotikų pradeda vogti ar kitais būdais prasikalsti, išvis veikiausiai būtų sunku suskaičiuoti.

Kalti ne tik stiprieji narkotikai – kanapės irgi sukelia priklausomybę bei šalutinį poveikį

Daugelis, pasiklausę narkotikų prekeivių ar tokių organizacijų, kurios aiškina apie narkotikų saugumą, pradeda įtikėti, kad yra saugių, priklausomybės nesukeliančių narkotikų. Tačiau net taip viešai reklamuojamos kanapės yra ne ką geresnės už kitus narkotikus.

Kanapės – tai bendras pavadinimas marichuanai, hašišui ir hašišo aliejui. Tai antras pagal populiarumą svaigalas po alkoholio, tačiau tai yra psichoaktyvus narkotikas, paveikiantis psichiką ir smegenis.^[6]

Dažnai aiškinama, kad maža kanapių dozė padeda atsipalaiduoti ir nusiraminti. Tačiau lygiai taip pat žmonės gali pradėti nesuvaldomai juoktis, pajausti didelį alkį, kai kuriems pasireiškia lengva paranoja.

Ilgiau kanapes vartojantys asmenys rizikuoja susirgti plaučių vėžiu. Jų rizika net 5-10 kartų didesnė nei asmenims, kurie rūko cigaretes. Be to, ilgainiui pradedama jausti apatija, vis didesnis užmaršumas.

Už kanapių legalizavimą pasisakantys asmenys aiškina, kad kanapės nesukelia priklausomybės, tačiau net tai nėra pilna tiesa. Nors kanapės nesukelia fizinės priklausomybės, šis narkotikas sukuria psichologinę priklausomybę. Žmogui norisi parūkyti kanapių, kad nusiramintų, atsipalaiduotų, lengviau užmigtų, o negavus kanapių juntamas irzlumas, nepasitenkinimas, gali būti sunku susikaupti.

Lietuvoje auga narkotikų vartojimo mastas, o ypač – mokyklose ir tarp jaunų žmonių

Kai kalba pasisuka apie narkotikų vartojimo mastą ir skiaudžias pasekmes, daugelis veikiausiai susimąsto, kiek žmonių miršta nuo tokių medžiagų. Su narkotikais susijęs mirtingumas yra gan sudėtingas reiškinys, kurį sunku apskaičiuoti. Dalis žmonių miršta dėl pačių narkotikų, o kiti – dėl probleminio jų vartojimo. Tačiau yra žinoma, jog daugelyje Europos šalių būtent narkotikai yra kalti dėl didelės jaunų žmonių mirčių dalies^[7].

Lietuvoje mirtingumas nuo narkotikų perdozavimo, regis, pamažu auga. 2021 metais nuo narkotikų perdozavimo mirė 62 žmonės. Tai 15 žmonių daugiau nei 2020 metais.

Be to, vis labiau auga įvairių medžiagų vartojimas, o drauge su tuo auga ir sveikatos problemų bei nusikaltimų tikimybė. Pastebima, kad narkotinių medžiagų labiausiai nevengia jauni žmonės. 2021 metų Lietuvos statistika parodė, kad^[8]:

14,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime buvo vartoję bent vieną narkotiką. 4,5 proc. gyventojų teigė bent vieną narkotiką vartoję per paskutinius 12 mėnesių, o 1,6 proc. – per paskutines 30 dienų. <...> Narkotikų vartojimas taip pat buvo labiau paplitęs tarp jaunesnių (15-34 m.) nei tarp vyresnių (35-64 m.) gyventojų.

Lyginant su 2016 metų duomenimis, 2021 metais bent kartą narkotikų vartojo 2,6 proc. daugiau žmonių. Kas ketvirtas 25-34 metų amžiaus asmuo nors kartą buvo vartojęs kanapių, nors taip pat populiarus kokainas bei ekstazis. Mokyklose narkotikai irgi tampa vis dažnesniu reiškiniu ir 2019 metais jau 19 proc. mokinių buvo vartoję narkotikus.

Vos per penkerius metus narkotikų vartojimas Lietuvoje išaugo pusantro karto. Tačiau vietoj didesnės prevencijos, dalis politikų vis tiek nori dekriminalizuoti narkotikų vartojimą, o žiniasklaida pradėjo edukuoti visuomenę apie narkotikų vartojimą.