Kas prisiims atsakomybę už netinkamą Europos Sąjungos lėšų panaudojimą?
Belgijos teismas atmetė bylą, iškeltą prieš Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen dėl jos vaidmens derybose su farmacijos bendrovėmis, tiekiant „Covid-19“ vakcinas. Šis sprendimas buvo priimtas, argumentuojant, kad nėra teisinio pagrindo bylai tęsti[1]. Tačiau pasauliečiai šnabždasi, jog kvepia žiūrėjimu pro pirštus i tuos, kurie turėtų prisiimti atsakomybę. Pastariesiems kyla klausimų: kas prisiims atsakomybę už netinkamą Europos Sąjungos (ES) lėšų panaudojimą? Kaip vertinami tie, kurie galimai priima klaidingus sprendimus ir tuo pat metu užima aukštus postus?
Minėta byla susijusi su „Covid-19“ vakcinų pirkimo sutartimis, kurias Europos Komisija sudarė su tokiomis kompanijomis kaip „Pfizer“. Manoma, kad šios sutartys buvo nepakankamai skaidrios. Tuo tarpu Ursula von der Leyen asmeniškai įsitraukė į derybas, įskaitant susirašinėjimą su „Pfizer“ vadovu.
Teismas nusprendė: pareikšti kaltinimai neturi pagrindo
Teismas nusprendė, kad pareikšti kaltinimai neturi pagrindo. Dar įdomiau, jog ES institucijų vadovų veiksmai derybose su farmacijos bendrovėmis yra laikomi jų įgaliojimų dalimi. Vyšnia ant torto – nuosprendis, esą šios sutartys buvo sudarytos ne vieno asmens, bet visos Europos Komisijos vardu.
Sprendimas sulaukė įvairių reakcijų.
Kai kurių politikų ir visuomenės veikėjų teigimu, būtent taip atrodo teisinio imuniteto mastas, apimantis aukščiausius ES pareigūnus. Tokią išvadą darantys pasauliečiai pamažu praranda viltį, kad teisingumas kada nors nugalės.
Apeliacinis teismas skundą pripažino „nepriimtinu”
ES ėmėsi skubių veiksmų po to, kai 2020 m. kilo pandemija. Tačiau su menama skiepų paklausa atslinko ir tam tikra atsakomybė. Keliems metams prabėgus aiškėja, jog kai kurie ją prisiimti vengia.
2023 m. Belgijos apeliacinis teismas atmetė buvusio lobisto Frederic Baldan skundą, kuriame jis įtvirtino asmeniškai patirtą žalą. Teismas priėjo prie išvados, esą jis klydo. Žinoma, jog F. Baldan yra Belgijos lobistas, specializuojantis ES ir Kinijos santykiuose. Jis tapo žinomas dėl savo teisinės veiklos, nukreiptos prieš Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, susijusios su Covid-19 vakcinų pirkimo procesu.
Nepaisant to, jog Baldan teismo procesą pralaimėjo, kai kurie laikosi nuomonė, esą Ursula von der Leyen viršijo savo funkcijas ir pažeidė Komisijos elgesio kodeksą. Į šį sąrašą patenka Vengrija bei Lenkija, prisijungusios prie F. Baldan bylos, kurioje ginčijamas ES prokuratūros (EPPO) gebėjimas veiksmingai ištirti šį klausimą. EPPO yra nepriklausoma institucija, kovojanti su sukčiavimu, susijusiu su ES lėšomis. Ji vis dar vykdo tyrimą dėl vakcinų pirkimo 2022 m.
„Dabar ES tapo nelaisvės, nesaugumo ir neteisingumo erdve“, – apie naujausią savo pralaimėjimą teisme sakė F. Baldan.
Komisija pripažino, kad egzistavo SMS žinutės – tačiau kitas detales užglaistė „po sniegu“
Komisija neneigia, kad von der Leyen rašė SMS žinutes. Visgi teigia, jog jos nebuvo susijusios su derybomis dėl vakcinų[2].
Kitą laikraščio „The New York Times“ pateiktą skundą dėl to, kad Komisija, nepaisydama prašymo suteikti informacijos laisvę nepateikė tekstų, nagrinėja Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Nors ieškiniai dėl vakcinų pirkimo proceso skaidrumo ES Teisingumo Teisme vis dar tęsiasi, gajos diskusijos, kaip atrodo teisingumas – galiausiai, ar jį galima nusipirkti už pinigus.
