Detalių augintinio gabenimo reikalavimų teiraukitės savo vežėjo
Kiekvienais metais daugybė lietuvių nusprendžia vykti atostogauti į užsienio šalis, o paskutiniu metu dažnas kartu pasiima ne tik brangiausius šeimos narius ar draugus, bet ir mylimus augintinius. Naminiai gyvūnai taip pat gali būti transportuojami ir naudojantis pervežėjų paslaugomis, jei šeimininkas siekia savo gyvūną atsigabenti į užsienio šalį.
Vis tik, nenorint atsidurti kebliose ir sudėtingose situacijose, o gal net sukelti pavojų gyvūnui, verta gerai susipažinti su augintinio gabenimo taisyklėmis ir nutarimais, atsižvelgiant į savo gyvūną, valstybę į kurią vykstama bei kokiu būdu keliaujama.
Specifiniai reikalavimai kinta tiek atsižvelgiant į keliavimo būdą, tiek į konkretų vežėją, todėl patariama prieš planuojant kelionę gerai pasidomėti oro linijų ar autobusų vežėjų puslapiuose pateikiama informacija. Pavyzdžiui keliaujant oro transportu, šunys ar katės turi būti laikomi transportinėse dėžėse, atitinkančiose gyvūno dydį, tačiau kai kurios kompanijos leidžia miniatiūrinių veislių šunis ir kačiukus vežti ir lėktuvo salone.
Veterinariniai reikalavimai kelionei su gyvūnais yra trejopo pobūdžio:
- bendrus reikalavimus pagal Lietuvos Respublikos ir ES norminius aktus, kuriuos reikia įvykdyti, kad gyvūną būtų galima išvežti iš Lietuvos teritorijos;
- specifinius veterinarinius reikalavimus valstybių, į kurias keliaujate arba kurių teritoriją kertate tranzitu;
- veterinarijos reikalavimai, kad gyvūnas galėtų grįžti atgal į Lietuvos teritoriją[1].
Tik žinodami, kur ir kokiu būdu keliausite, galėsite įgyti daugiau informacijos apie reikalingą dokumentaciją, tačiau dažniausiai jums vis tiek prireiks gyvūno paso, skiepų išrašų bei gyvūno identifikacijos.
Keliaujant svarbus mikročipas ir veterinarinis pasas
Išsiruošus į išvyką po Europos Sąjungos valstybes, taip pat Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Norvegiją, Šveicariją, Islandiją ar Monaką, papildomų veterinarijos sertifikatų, leidimų ar kitų dokumentų neprireiks.
Išskyrus kelias išskirtines išimtis, jūsų augintinis gali su jumis keliauti į kitą ES šalį arba iš ES nepriklausančios šalies į ES šalį, jeigu jam implantuota mikroschema, atitinkanti ES reglamento dėl augintinių judėjimo reikalavimą arba gyvūnas turi aiškiai įskaitomą tatuiruotę.
Vežamas gyvūnas taip pat turi turėti skiepą nuo pasiutligės ir dažnu atveju, būti gydomas nuo kaspinuočio echinokoko. Pastarasis reikalavimas nėra taikomas keliaujantiems tiesiogiai tarp Suomijos, Airijos, Maltos ir Norvegijos[2].
Šunys, katės ir šeškai privalo turėti galiojantį Europos gyvūno augintinio pasą, jei keliauja į kitą ES šalį. Keliaujantiems iš ES nepriklausančios šalies į ES šalis, papildomai reikia gauti ir ES veterinarijos sertifikatą.
Europos gyvūno augintinio pasas yra dokumentas, parengtas pagal ES standartinį modelį ir būtinas keliaujant iš vienos ES šalies į kitą. Jame pateikiamas gyvūno augintinio aprašymas ir duomenys, įskaitant mikroschemos ar tatuiruotės kodą ir skiepų nuo pasiutligės įrašus, taip pat savininko bei veterinarijos gydytojo, išdavusio pasą, kontaktiniai duomenys[3].
Europos gyvūno augintinio pasą jūsų šuniui, katei ar šeškui gali išduoti bet kuris įgaliotas veterinarijos gydytojas, o pasas galioja visą gyvenimą, jei galioja jo skiepai nuo pasiutligės.
Pagal europa.eu duomenis, ES veterinarijos sertifikatas yra kitos rūšies dokumentas, kuriame pateikiama konkreti informacija apie jūsų gyvūną. Jei keliaujate iš ES nepriklausančios šalies ar teritorijos, jūsų gyvūnas privalo turėti ES veterinarijos sertifikatą, kurį išvykimo šalyje likus ne daugiau kaip 10 dienų iki jūsų gyvūno įvežimo į ES turi patvirtinti valstybinis veterinarijos gydytojas.
Keliaujant iš vienos ES šalies į kitą šis sertifikatas galioja 4 mėnesius nuo tos dienos arba iki skiepų nuo pasiutligės galiojimo pabaigos, atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė. Prie augintinio ES veterinarijos sertifikato dažnai būtina pridėti ir rašytinę deklaraciją, kurioje būtų nurodyta, kad jis vežamas dėl nekomercinių priežasčių.
Tokią deklaraciją užildo pats gyvūno savininkas ir nurodo augintinio kilmę, duomenis, vežimo į kitą valstybę tikslą. Dokumentas pildomas veterinarijos gydykloje arba savarankiškai atsispausdinamas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos puslapio ir saugomas visos kelionės metu. Deklaracija būtina ir pervežimo atveju, jei pats savininkas kartu nekeliauja. Tuomet šį dokumentą turi pateikti pervežimo paslaugas teikiantis asmuo.
Būsimam keliauninkui reikalinga veterinaro apžiūra
Norint gyvūną išvežti iš Lietuvos, jis turi atitikti transportavimo reikalavimus bei būti įvertintas veterinarijos gydytojo. Gyvūnas turi būti su mikročipu arba aiškiai įskaitoma tatuiruote. Tiesa, europa.eu duomenimis, tatuiruotė, kaip gyvūno identifikacijos priemonė, galiojo tik iki 2011-ųjų, o po šios datos visi keliaujantys gyvūnai privalo turėti mikročipą, kuris atitiktų ES direktyvos reikalavimus.
Mūsų šalyje visos veterinarijos gydyklos implantuoja mikročipus, atitinkančius šiuos standartus, todėl galite drąsiai kreiptis į bet kurią veterinarijos kliniką. Taip pat, gyvūnas turi turėti ES nustatyto pavyzdžio „Gyvūno augintinio pasą“. Šis įprastai yra mėlynos spalvos ir turintis unikalų numerį. Pasas gali būti išduotas tik identifikuotam gyvūnui.
Visi vyresni nei 3 mėnesnių amžiaus šunys, katės ir šeškai turi būti paskiepyti nuo pasiutligės ir kitų virusinių ligų. Prieš kelionę veterinarijos gydytojas turi patikrinti gyvūno sveikatą ir užfiksuoti pastebimus negalavimus ar galimas problemas pase.
Svarbu žinoti ir tai, jog Europos gyvūnų augintinių pasai išduodami tik šunims, katėms ir šeškams. Jei į kitą ES šalį keliaujate su kitais naminiais gyvūnais, pavyzdžiui, paukščiais, žuvytėmis, ropliais ar graužikais, susipažinkite su šalies, kurią ketinate aplankyti, nacionalinėmis atvykimo taisyklėmis ir būkite tikri, kad turite reikiamus dokumentus.
