<h2>Paklausa nepakito, žvalgomasi į stabilesnius projektus</h2>
<p>Kaune atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad nei karas Ukrainoje, nei infliacija, nei kylančios būsto kredito palūkanos nesumažino miestiečių noro įsigyti nuosavą būstą. Be to, žmonės linkę vis labiau dairytis būsto arčiau miesto centro. Pastebima, kad pasikeitė vieninteliai niuansai – būstus vangiau perkama iš brėžinių ir vis labiau domimasi nekilnojamojo turto vystytojų reputacija, o taip pat dėl pirkinio ilgiau ir pasvarstoma. Tuo tarpu banko ekspertai sklaido nusistovėjusius mitus dėl būsto kredito amžiaus cenzo ir teigia, kad skolintis galima ir vyresniame amžiuje. Pasigirsta ir nuomonės, jog skolintis nuosavam būstui geriau ilgesniam laikotarpiui su galimybe kreditą išmokėti greičiau ir taip užsitikrinti komfortiškesnį rytojų.</p>
<p>NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ užsakymu liepą atliktos apklausos duomenimis, pirmojo būsto sau dairosi 8 proc. apklaustų Kauno miesto bei rajono gyventojų, iš kurių daugiausia – 25–34 m. amžiaus ir vidutines pajamas gaunančių respondentų[1].</p>
<p>Apklausos rezultatai parodė, kad karas nepakeitė gyventojų noro turėti nuosavą pastogę ir šie yra pasiryžę mokėti net ir didesnes palūkanas bankui.</p>
<p>Planuojančių nuosavą būstą įsigyti kaip investiciją sumažėjo vos 1 proc. lyginant su vasario pabaiga. Naują kvartalą „Nemunaičiai“ Kaune vystančios „SBA Urban“ NT ekspertės Viktorijos Pozingytės teigimu, pasikeitė tik vienas dalykas – užuot būstą įsigiję „ekspromtu“, gyventojai labiau pasvarsto, kas gali užtrukti ir kelias savaites.</p>
<p>Visgi statybinių medžiagų stygius ir ekonominis nestabilumas lėmė, kad būsimi pirkėjai vis labiau domisi ne tik plėtojamų projektų stadija, bet ir vystytojo turima patirtimi ir gera reputacija, dėl to didesnis dėmesys teikiamas jau žinomiems NT projektų vystytojams.</p>
<blockquote>
<p>NT ekspertė pataria sudarant sutartį su vystytoju pirkėjams užfiksuoti norimo būsto kainą pirkimo metu – taip bus išvengta nemalonių staigmenų ateityje.</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/raktas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Būsto kreditas vyresniame amžiuje – ne tabu</h2>
<p>Vis dar gajų mitą, kad amžius gali būti kliūtis įsigyti pirmąjį arba naują būstą, paneigė „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė. Pasak jos, banko vertinimas priklauso ne nuo amžiaus, bet nuo asmens pajamų tvarumo, skolinimosi istorijos ir kitos kliento pateiktos bei bankui prieinamos informacijos[3].</p>
<p>Anot Ž. Rakauskaitės, kreipiantis dėl būsto kredito bankas atsižvelgia ne tik į asmens istorines pajamas, bet ir į galimybes gauti pakankamas pajamas ir ateityje, kad asmuo galėtų nepertraukiamai mokėti už paskolą.</p>
<p>„Luminor“ būsto kredito produkto vadovė sako, kad jei numatoma, kad dalis asmens paskolos mokėjimo laikotarpio persidengia su pensiniu amžiumi, bankas esą nuodugniai su klientu aptaria paskolos mokėjimo galimybes. </p>
<blockquote>
<p>„Pavyzdžiui, jeigu 45-erių metų asmuo nori imti būsto kreditą maksimaliam laikotarpiui, t. y. 30 metų, tai reiškia, kad jam įmokas potencialiai gali tekti mokėti ir išėjus į pensiją. Tokiais atvejais informuojame klientus, kad paskolą jiems reikės mokėti ir senatvėje, tariamės, ar tai jiems netaps našta, ar nesudarys finansinių sunkumų. Taip pat nuolat akcentuojame riziką, kad asmens pajamos visada gali sumažėti, o įmokos – padidėti. Tai ypač aktualu šiandien, kylančio EURIBOR akivaizdoje, todėl projektuodami potencialų įmokos dydį parodome ir tai, kaip ji atrodo, jei palūkanų dydis kiltų 5 proc.“, – teigia Ž. Rakauskaitė[3].</p>
</blockquote>
<p>Tačiau dalis gyventojų nenori tokios finansinės naštos užsikrauti „ant pensijos“. Visgi, pasak Ž. Rakauskaitės, dėl to nederėtų baimintis, mat kai kurių profesijų atstovai savo pensinį amžių gali atidėti ir dirbti iki garbaus amžiaus, o į tai esą atsižvelgia ir bankas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/pensininkas.jpg" alt="" /></p>
<h2>Imti kreditą trumpesniam laikotarpiui – neapsimoka?</h2>
<p>Tuo tarpu Ž. Rakauskaitė priduria, kad tarp dėl kredito besikreipiančių vyresnių asmenų būdinga tendencija yra kredito ėmimas kaip įmanoma trumpesniam laikotarpiui. Visgi, anot ekspertės, ši praktika nebūtinai yra teisinga. Pavyzdžiui, kredito davėjai, priešingai, siūlo rinktis paskolą ilgesniam laikotarpiui, kad iškilus nenumatytoms aplinkybėms asmuo būtų tikras, kad galės mokėti reikiamas įmokas.</p>
<p>Tiesa, kreditas ilgesniam laikotarpiui, pasak jos, nėra „nuosprendis“, mat esant galimybėms, dalį arba visą kreditą galima grąžinti bankui anksčiau be jokių papildomų mokesčių.</p>
<p>Jai antrina ir Šiaulių banko finansavimo paslaugų vystymo departamento produktų vadovė Dovilė Kalvaitienė, kurios teigimu, kartais klientų noras bankui sumokėti kuo mažiau palūkanų gali tapti verdiktu jų gyvenimo kokybei. Anot jos, neretai pasitaiko klientų, kurie vietoje 20 metų paskolos termino nusprendžia laikotarpį susimažinti perpus ir dėl to turi mokėti didesnes mėnesines įmokas[5].</p>
<p>Čia ir susiduriama su dilema – ar grąžinti paskolą bankui anksčiau ir keliasdešimt metų atsisakyti komfortiško gyvenimo, ar mokėti mažesnes įmokas ir turėti santaupų. D. Kalvaitienės tikinimu, pasiskolinus tokiam terminui, kad kredito įmoka būtų maksimali pagal bankų reikalavimus, klientas rizikuoja likti be „finansinės pagalvės“ ir, esant reikalui, jau nebegalės skolintis papildomai, jei, pavyzdžiui, suges koks buitinis prietaisas.</p>
<blockquote>
<p>Imant būsto kreditą ilgesniam laikotarpiui, galima išlošti vien dėl infliacijos, dėl kurios išauga atlyginimai, o kredito suma lieka ta pati, tad paskolos mokėjimui skiriamų pajamų suma tampa mažesnė[5].</p>
</blockquote>
<p><img src="77_CDN_URL/images/kreditas-2.jpg" alt="" /></p>
<h2>Išduodama daugiau paskolų</h2>
<p>Lietuvos bankui (LB) paskelbus birželio mėnesio duomenis, paaiškėjo, kad gyventojai skolinasi sparčiau ne tik būstui, bet ir kitiems poreikiams. Štai kredito įstaigų Lietuvoje gyvenantiems asmenims išduodamos paskolos padidėjo 218,1 mln. eurų arba 0,9 proc., o paskolos šalies namų ūkiams per mėnesį išaugo 141,4 mln. eurų arba 1,1 proc.[6]</p>
<p>Paskolos namų ūkiams būstui įsigyti, vartojimui ir kitiems tikslams per mėnesį padidėjo atitinkamai 107,6 mln. eurų, 17,8 mln. ir 16,0 mln. ir siekė atitinkamai 10,8 mlrd., 867,5 mln. ir 1,3 mlrd. eurų.</p>
<blockquote>
<p>Paskolų namų ūkiams naujų susitarimų palūkanų normos taip pat ženkliai pakilo ir per mėnesį nuo 0,03 proc. punkto padidėjo iki 3,69 proc. Paskolų būstui įsigyti palūkanų normos padidėjo 0,11 proc., o tuo tarpu vartojimui ir kitiems tikslams atitinkamai sumažėjo 0,02 ir 0,24 proc. punkto.</p>
</blockquote>
<h2>Mėnesinės įmokos gali padidėti</h2>
<p>Po 11 metų pertraukos liepos 21 d. Europos centrinis bankas (ECB) pranešė didinantis bazinę palūkanų normą 0,5 proc. punktais, o tai yra daugiau, nei buvo prognozuota[8]. ECB teigimu, palūkanų norma kyla siekiant stabdyti beprecedentę infliaciją, kuri birželio mėnesį euro zonoje siekė 8,6 proc., o Baltijos šalyse – daugiau nei 20 proc.</p>
<p>Didėjanti palūkanų norma tiesiogiai veikia ir EURIBOR rodiklį, nuo kurio priklauso daugelio paskolų palūkanos. Spėliojama, kad jau metų gale EURIBOR gali kilti iki 1,4 proc., o kitąmet pasiekti ir 1,7 proc. Nemažėjant bazinei palūkanų normai, per ateinančius 10 metų EURIBOR gali pasiekti ir 2,6 proc.</p>
<p>Tai reiškia, kad EURIBOR artėjant prie 3 proc., 30 tūkst. vertės būsto paskola padidės nuo 152 iki 198 eurų, 50 tūkst. eurų paskola augs nuo 253 iki 330 eurų, o 200 tūkst. eurų paskola – nuo 1 012 iki 1 320 eurų[8].</p>
