<h2>Daugelis žmonių mano, kad patriarchatas buvo visuomet</h2>
<p>Patriarchatas, šiek tiek atsitraukęs kai kuriose pasaulio vietose, vėl atsiduria mūsų akiratyje[1]. <br />Pavyzdžiui, Afganistane Talibanas slankioja gatvėse, labiau rūpindamasis moterų laikymu namuose ir griežtu aprangos kodu, o ne artėjančia šalies griūtimi, badu ir pan., kol kitame žemyne kai kurios JAV vietovės leidžia įstatymus, siekdamos užtikrinti, kad moterys nebegalėtų darytis legalaus aborto.</p>
<p>Akivaizdu, jog abiem atvejais slypintiems patriarchaliniams įsitikinimams buvo leista vėl atsirasti, dėl ko galime jausti kelionės laiku jausmą. Ir visgi, smalsu, kiek laiko mūsų visuomenėse dominavo patriarchatas?</p>
<p>Moterų statusas ilgą laiką buvo antropologijos dėmesio centre. Tačiau priešingai paplitusiam įsitikinimui, kai kurie tyrimai rodo, kad patriarchatas nėra kažkokia „natūrali dalykų tvarka“ – jis, kaip žinia, ne visada buvo paplitęs, ir iš tikrųjų ilgainiui gali išnykti.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/yi-wu-bcywizwgb38-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Dauginimasis yra evoliucijos valiuta</h2>
<p>Vystosi ne tik mūsų kūnai ir smegenys – elgesys ir kultūros taip pat yra natūralios atrankos produktai. Dėl šios priežasties norėdami maksimaliai padidinti savo reprodukcinę sėkmę, vyrai neretai bando kontroliuoti moteris bei jų seksualumą.</p>
<blockquote>
<p>Klajoklių visuomenėse, kuriose materialinės gerovės mažai arba visai nėra, moteris negali būti priversta likti partnerystėje, – jeigu ši, tarkim, yra nelaiminga, ji gali imti ir pasišalinti.</p>
</blockquote>
<p>Tuo atveju, kai yra vaikų, tai gali kainuoti išties nemažus pinigus, kadangi tėvo priežiūra įprastai padeda vaikams išgyventi. Tačiau moteris gali išvykti gyventi pas giminaičius arba galiausiai susirasti naują partnerį.</p>
<p>Visgi anuomet (kai kuriose srityse netgi prieš 12 000 metų), paprasta sodininkystė reikalavo ginti pasėlius, išliekant toje pačioje vietoje. O tai padidino konfliktus grupėse.</p>
<p>Pavyzdžiui, Yanomamo sodininkai Venesueloje gyveno stipriai įtvirtintuose namų ūkiuose, o smurtiniai reidai prieš kaimynines grupes ir „nuotakos gaudymas“ buvo gyvenimo dalis[2].</p>
<p>Ir štai, ten, kur išsivystė gyvulininkystė, vietos gyventojai turėjo ginti gyvulių bandas nuo reidų, todėl kilo didelis karas. Kadangi moterys kovoje nebuvo tokios sėkmingos kaip vyrai, toks vaidmuo padėjo pastariesiems įgyti dar didesnę galią. </p>
<h2>Su vyrais buvo elgiamasi geriau nei su moterimis</h2>
<p>Turtas, sukurtas ūkininkaujant, įgalino poligamiją (vyrus, turinčius kelias žmonas). Priešingai, moterys, turinčios daug vyrų (poliandrija), kitados buvo itin retas reiškinys.</p>
<p>Būtent vyrams reikėjo turtų, jog galėtų konkuruoti dėl santuokos partnerių (moterys šeimos kūrimui reikalingų išteklių įgijo per savo vyrą). Tuo tarpu jei tėvai norėjo kuo labiau padidinti savo anūkų skaičių, jiems buvo prasminga savo turtus atiduoti sūnums, o ne dukroms.</p>
<p>Tai, be kita ko, taip pat reiškė, kad moterys po vedybų dažnai gyvendavo toli nuo namų su savo vyro šeima, dėl ko jos pradėjo prarasti savarankiškumą. Galų gale, skyrybų atveju, dukra, grįžtanti pas mamą ir tėtį, būtų nepageidaujama, nes reikėtų grąžinti nuotakos kainą, – tokio modelio patriarchatas dabar įgavo tvirtą gniaužtą.</p>
<p>Įdomu tai, jog pagal monogamiją, jei moteris išteka už turtingo vyro, visi jo turtai atitenka palikuonims. Taigi moterys tada varžosi su kitomis moterimis dėl geriausio vyro. Tai netinka poliginijai, kai šeimos turtą dalijasi daugybė kitų žmonų palikuonių, dėl ko moterų pranašumai ištekėti už turtingo vyro yra nežymūs.</p>
<p>Taigi santuokos „apmokėjimas“ monogamijos sąlygomis yra priešinga kryptimi nei poliginijos atveju, ir įgauna „kraičio“ formą. (Kraitis kartais gali suteikti moterims daugiau veiksmų laisvės ir valdyti bent dalį savo šeimos turto.)<br />Visgi dėl kraičio „infliacijos“ mergaitėms gali kilti siaubingų pasekmių, tokių kaip, pavyzdžiui, abortas.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/annie-spratt-yrzbgqapg1i-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Daugelis abejoja pačia santuokos institucija</h2>
<blockquote>
<p>Moterų laikymas atokiai nuo vyrų arba jų apgyvendinimas vienuolynuose, arba 2000 metų skaičiuojantis moterų pėdų surišimas esą gali būti moterų seksualumo kontroliavimo pasekmė, trukdanti jų karjeros perspektyvoms.</p>
</blockquote>
<p>Kita vertus, normos, nuostatos ir kultūra daro didžiulę įtaką elgesiui. Ir nors visa tai keičiasi laikui bėgant, dalis iš jų ima ir įsitvirtina. (Kai kurie naujausi tyrimai rodo, kaip nepagarba moterų autoritetui vis dar klesti Europos ir Amerikos visuomenėse, kurios neva didžiuojasi lyčių lygybe.)</p>
<p>Vis dėlto akivaizdu, jog, laimei, lyčių normos tampa daug lankstesnės, o patriarchatas – nepopuliarus daugeliui vyrų ir moterų daugelyje pasaulio šalių. (Moterų gimstamumo kontrolė ir reprodukcinės teisės, žinoma, suteikia moterims, taip pat ir vyrams, daugiau laisvės, bet Lietuvoje ir dalyje kitų pasaulio šalių, kaip žinia, vis dar šlovinama stigmatizacijos bei tam tikros formos atkalbinėjimo nuo veiksmų samprata[3].)</p>
<p>Nepaisant to, patriarchatas nėra neišvengiamas; mums reikia institucijų, kurios padėtų išspręsti pasaulio problemas. Bet jei į valdžią ateis netinkami žmonės, jis gali atsinaujinti.</p>
