Reimso miesto nekropolyje aptiktas nepažeistas romėnų sarkofagas
Archeologai, kasinėdami senovinį nekropolį, ne per seniausiai atkasė romėnų laikų sarkofagą su II a. moters palaikais, kuri, kaip dabar žinoma, buvo palaidota su aliejinėmis lempomis ir kitais priedais[1].
Detaliau kalbant, archeologai, kasinėdami senovinį nekropolį šiaurės rytų Prancūzijoje, aptiko neišardytą ir neatidarytą romėnų laikų sarkofagą, datuojamą dar antruoju mūsų eros amžiumi. Anot jų, kapavietėje greičiausiai yra elitinės moters palaikai, atsižvelgiant į šalia jos nugulusius asmeninius reikmenis.
Pabrėžiama, jog šiurkštaus kalkakmenio sarkofagas buvo uždarytas aštuoniomis geležinėmis sagtimis, o jo turinys buvo paslėptas po storu akmeniniu dangčiu, sveriančiu netgi 770 kg[2]. Norėdami pažvelgti, kas yra viduje, tyrėjai sarkofagą peršvietė rentgeno spinduliais, o kiek vėliau į jį įdėjo specializuotą endoskopinę kamerą, kuri atskleidė žmogaus skeleto ypatybes ir įvairių kapo daiktų sąrašą.
„Tai gana išskirtinis atvejis – iš esmės tai pirmas kartas, kai radome nepažeistą bei neapiplėštą kapą“, – prancūzų laikraščiui „Le Parisien“ tvirtino Prancūzijos nacionalinio prevencinių archeologinių tyrimų instituto (INRAP) mokslinio ir techninio direktoriaus asistentė Agnès Balmelle.
Įdomiausia tai, kad moters skeletas buvo apsuptas grožio aksesuarų, įskaitant mažą veidrodėlį, gintarinį žiedą bei išskirtinį akį rėžiantį plaukų šepetį – visi šie daiktai buvo skirti palydėti kūną į pomirtinį gyvenimą. Tokia monumentali kapavietė, savo ruožtu, rodo, jog silpnosios lyties atstovė, kuri mirė prieš 1 800 metų ir kuriai mirties metu, kaip spėjama, buvo maždaug 40 metų, turėjo iš tiesų ypatingą statusą.
Reimse atkasta 5 000 senovinių pomirtinių vietovių
Skeletas užėmė visą erdvę 1,53 m talpos viduje, palikdamas vietos konkretiems aksesuarams, taip pat keturioms aliejinėms lempoms bei dviem stikliniams buteliukams, kuriuose galėjo būti kvapiųjų aliejų[3]. Vis dėlto, kaipgi šis radinys išvydo dienos šviesą ir pateko į tyrėjų rankas?
Archeologai sarkofagą aptiko kasinėdami senovinį nekropolį, išsidėsčiusį 1 200 kvadratinių metrų plote šiaurės rytų Prancūzijos Reimso mieste. II amžiuje Reimsas, tuomet žinomas kaip Durocortorum, buvo vienas didžiausių Romos imperijos miestų ir Belgijos Galijos – šiaurės rytų Romos Galijos provincijos, kuriai priklausė dalis dabartinės Prancūzijos, Belgijos, Liuksemburgo, Nyderlandų ir Vokietijos – sostinė[4]. Taigi, šviežiai atkastas nekropolis yra vienas iš kelių nekropolių, išsidėsčiusių už miesto gynybinių įtvirtinimų ir einantis palei septynias pagrindines magistrales, vedančias į kitus romėnų Galijos didmiesčius, įskaitant Lutetiją (dabartinį Paryžių) bei Lugdunumą (dabartinį Lioną).
Skaičiuojama, kad nuo XIX a. antrosios pusės, kai buvo išaiškintos pirmosios iš šių kapinių, INRAP archeologai Reimse iš viso atkasė 5 000 senovinių palaidojimų ir įvairių jų variacijų.
Ne visi kapai išsaugo savo turinį – plėšikai snausti neketina
Išsiaiškinta, jog didžioji dalis palaikų per šimtmečius, deja, buvo apiplėšti, o išlikę kapų reikmenys buvo iš esmės sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą, kai buvo subombarduotas muziejus, kuriame jie buvo saugomi. Minėtas užantspauduotas sarkofagas šiuo atveju yra pirmoji neaptikta tokio pobūdžio kapavietė, atrasta buvusiame galų-romėnų mieste.
Tiesa, šio miesto apylinkėse archeologai rado dar 20 palaidotų ir kremuotų žmonių palaikų, per kelis šimtmečius atgulusių į amžinojo poilsio vietą. Kur visa tai keliaus ir kokią paskirtį atliks?
Palaikai, kaip manoma, papildys vis didėjantį iš Reimso nekropolių išgelbėtų pavyzdžių banką. Tuo tarpu mokslininkai rankų sudėti neketina: pastarieji tikisi, jog palyginę sarkofage esančio skeleto DNR su kai kuriais iš šių pavyzdžių, laikui bėgant galės nustatyti, ar moteris priklausė vietos, ar užsienio elitui. Ir tokiu būdu bus atkurta viena iš daugelio istorijos nuotrupų.
