Vokietijos žvalgybos taryba ir Angela Merkel žinojo apie COVID-19 kilmę, tačiau tylėjo?
Pastaruoju metu Europoje į viešumą iškilę pranešimai apie Vokietijos žvalgybos tarnybos (BND) turėtą informaciją dėl koronaviruso pandemijos kilmės sukėlė nemažai diskusijų ir politinių ginčų. Kelios žinomos Vokietijos žiniasklaidos priemonės („Neue Zürcher Zeitung“, „Süddeutsche Zeitung“ ir „Die Zeit“) paskelbė, kad jau 2020 metais BND surinko svarbių duomenų apie galimą viruso laboratorinę kilmę Uhane, Kinijoje. Šie dokumentai, gauti operacijos kodiniu pavadinimu „Saaremaa“ metu, buvo įslaptinti ir visuomenei nepateikti net po to, kai apie juos buvo pranešta tuometinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel[1].
Pasak šiuos pranešimus, BND žvalgybinės informacijos pagrindu padarytoje analizėje viruso kilmės iš laboratorijos tikimybė buvo įvertinta nuo 80 iki 95 proc.
Šis vertinimas paremtas iš Kinijos mokslinių tyrimų institutų gautais moksliniais duomenimis ir kitais slapta surinktais įrodymais. Kaip teigia Vokietijos žiniasklaida, BND vadovas Bruno Kahlas, dar būdamas tarnyboje, asmeniškai pristatė šią informaciją tuometinei Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir jos administracijos aukšto rango pareigūnams.
Vienoje iš teorijų teigiama, kad Covid-19 ligą sukeliantis Sars-CoV-2 virusas kilo Uhano virusologijos institute, kuriame buvo atliekami koronavirusų tyrimai. Šis virusas pradėjo plisti dėl tam tikro nelaimingo atsitikimo ar gedimo laboratorijoje.
Paviešinus šią istoriją, Vokietijos politikos opozicijoje kilo nepasitenkinimas dėl informacijos slėpimo. Liberaliosios FDP partijos atstovas Wolfgangas Kubicki pareiškė, kad toks duomenų neviešinimas „kelia nerimą“, ir paragino imtis rimtų veiksmų, kurie leistų išvengti panašių situacijų ateityje. Pasak Kubickio, tokių svarbių duomenų slėpimas gali smarkiai pakenkti visuomenės pasitikėjimui valdžia ir žvalgybos institucijomis.
Nors BND vertinimai nebuvo vienareikšmiai, daugumai jų tyrėjų viruso kilmės laboratorinė teorija atrodė įtikinama. Tačiau neturėdami vieningo ekspertų sutarimo, Vokietijos pareigūnai greičiausiai pasirinko atsargų variantą – dokumentus palikti įslaptintus, siekiant išvengti diplomatinio konflikto su Kinija.
A. Merkel atstovai neigia nuslėpę informaciją apie COVID-19 kilmę
Tiesa, nepaisant žiniasklaidoje pasklidusių kaltinimų, jog Vokietijos vyriausybė, vadovaujama tuometinės kanclerės Angelos Merkel, galimai nuslėpė svarbią žvalgybinę informaciją apie COVID-19 pandemijos kilmę, buvusios kanclerės atstovai suskubo karštai neigti šią informaciją. Jos atstovė ketvirtadienį pranešė, jog A. Merkel kategoriškai neigia bet kokius įtarimus dėl informacijos slėpimo, pabrėždama, kad tokie kaltinimai neturi jokio pagrindo ir neatspindi realybės.
„Buvusi kanclerė A. Merkel kategoriškai atmeta jūsų klausime implikuojamą kaltinimą“, – atstovė atsakė Berlyno laikraščiui „Tagesspiegel“, paklausta, ar A. Merkel nuslėpė atitinkamą informaciją nuo visuomenės.
Pati A. Merkel viešai nekomentavo konkrečių detalių, tačiau jos atstovės spaudai pozicija yra aiški – visa tuo metu prieinama informacija buvo vertinama atsakingai ir niekas sąmoningai nebuvo nuslėpta. Merkel administracija, kaip teigia jos atstovai, esą nuolat bendradarbiavo su kitomis tarptautinėmis institucijomis, įskaitant Pasaulio sveikatos organizaciją (PSO), kurios oficialūs tyrimai anksčiau buvo atmetę laboratorinės viruso kilmės teoriją.
Tačiau būtent ši komunikacijos strategija dabar ir kelia abejonių. Kadangi, kaip rodo naujausia informacija, žvalgyba dar prieš keletą metų turėjo rimtų argumentų viruso laboratorinės kilmės naudai, visuomenėje kyla pagrįsti klausimai, kodėl ši versija buvo viešai minimaliai aptarinėjama ar net visiškai ignoruojama.
Kinija ir toliau neigia įtarimus, kad koronavirusas pasklido iš laboratorijos
Po to, kai buvo paviešinta informacija apie galimą Vokietijos žvalgybos turėtą informaciją, Kinijos reakcija buvo griežta ir nepaliekanti vietos papildomoms diskusijoms. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning pareiškė, kad šalis kategoriškai atmeta bet kokį pandemijos kilmės klausimo politizavimą. Ji ragino bet kokias diskusijas moksliniais klausimais palikti mokslininkams.
Kinija jau anksčiau neigė bet kokius įtarimus dėl viruso „nutekėjimo“ iš laboratorijos, o tarptautinės ekspertų grupės vizito į Wuhaną metu laboratorijos nutekėjimo hipotezė esą buvo įvertinta kaip labai mažai tikėtina.
Vis dėlto ekspertų bendruomenėje lieka nemažai tokių, kurie teigia, kad Kinijos vyriausybė nuo pat pandemijos pradžios ribojo prieigą prie svarbių duomenų. Šių ekspertų teigimu, tai kelia pagrįstas abejones dėl realių Kinijos ketinimų ir pasirengimo atvirai dalytis informacija apie viruso atsiradimą.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) taip pat nėra pilnai atmetusi jokios versijos. O gruodžio mėnesį Jungtinių Tautų (JT) agentūra paragino Pekiną pateikti daugiau duomenų, susijusių su pandemija.
