Mokslas apie žilus plaukus: kaip suprasti senėjimo procesą ir plaukų spalvos praradimą
Plaukų žilimas yra beveik neišvengiamas senėjimo aspektas, atsirandantis, kai plaukai praranda pigmentą ir tampa sidabrinės arba pilkos spalvos. Kai kurie žmonės pirmuosius žilus plaukus gali pastebėti sulaukę 20-ies ar net paauglystėje, kiti gali nepastebėti jokių požymių iki 40-ies ar vėliau.
Genetika, gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai turi įtakos tam, kaip greitai plaukai tampa žili. Plaukų spalvą lemia melaninas[1]. Tai pigmentas, kurį gamina ląstelės, vadinamos melanocitais. Šios ląstelės yra plaukų folikuluose ir gamina dviejų tipų melaniną: eumelaniną (lemia juodus ir rudus atspalvius) ir feomelaniną (lemia raudonus ir geltonus atspalvius). Šių pigmentų derinys ir koncentracija lemia įvairias plaukų spalvas.
Su amžiumi melanocitai palaipsniui praranda gebėjimą gaminti melaniną, todėl plaukai praranda spalvą ir tampa žili. Galiausiai melanocitai gali visiškai nustoti gaminti melaniną, todėl plaukai tampa balti. Melanino gamyba mažėja pirmiausia dėl natūralaus senėjimo proceso, tačiau plaukų žilimo tempui įtakos gali turėti ir kiti veiksniai.
Genetika atlieka svarbų vaidmenį nustatant, kada ir kaip greitai žilsta žmogaus plaukai. Jei jūsų tėvai ar seneliai anksti pradėjo žilti, yra didesnė tikimybė, kad žilti pradėsite anksčiau laiko[2]. Mokslininkai nustatė konkrečius genus, susijusius su žilstančiais plaukais, įskaitant IRF4, kuris dalyvauja reguliuojant melanino gamybą ir saugojimą. Tikslūs mechanizmai, kuriais šie genai daro įtaką plaukų spalvai, vis dar tiriami.
Ne tik genetika, bet ir gyvensenos veiksniai lemia, kaip greitai atsiranda žili plaukai
Be genetikos plaukų žilimo greičiui įtakos gali turėti ir gyvenimo būdo veiksniai. Prasta mityba, ypač vitaminų B12, B6 ir D, taip pat biotino ir folio rūgšties trūkumas, gali prisidėti prie ankstyvo žilimo. Šios maistingosios medžiagos yra būtinos sveikiems plaukams palaikyti ir gali padėti išsaugoti plaukų spalvą.
Rūkymas yra dar vienas gyvenimo būdo veiksnys, susijęs su žilstančiais plaukais. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos gali pažeisti plaukų folikulus, sutrikdyti melanino gamybą ir pagreitinti žilimo procesą. Sumažinus rūkymą arba jo atsisakius, galima sulėtinti plaukų žilimo progresavimą.
Manoma, kad stresas taip pat prisideda prie ankstyvo žilimo, nors šis ryšys nėra iki galo išaiškintas. Dėl streso gali padidėti oksidacinis stresas, kuris pažeidžia ląsteles, įskaitant melanocitus, todėl plaukai gali pradėti žilti[3].
Tam tikros medicininės būklės taip pat gali lemti ankstyvą žilimą. Autoimuninės ligos, tokios kaip vitiligo ir alopecija areata, gali sukelti plaukų pigmento netekimą. Skydliaukės disbalansas, anemija ir vitamino B12 trūkumas taip pat gali lemti ankstyvą žilų plaukų atsiradimą. Jei įtariate, kad jūsų plaukai per anksti pradeda žilti dėl kokių nors sveikatos problemų, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.
Ar žilus plaukus galima natūraliai pakeisti į pirminę spalvą?
Žinoma, visada galima dažyti plaukus. Ir pradėjus žilti ne vienas imasi jų dengimo cheminiais dažais. Tačiau teigiama, kad žili plaukai gali atgauti savo pigmentą ir vėl būti natūralios spalvos. Nors nėra galutinio gydymo, galinčio panaikinti žilus plaukus, kai kurie tyrimai rodo, kad tam tikri vitaminai ir mineralai kai kuriais atvejais gali padėti atkurti pigmentą.
Tai vitaminai B12 ir D, taip pat varis ir cinkas. Tačiau šiems rezultatams patvirtinti reikia papildomų tyrimų, be to, šių gydymo būdų veiksmingumas gali skirtis priklausomai nuo konkretaus žmogaus.
Pasak tyrimo vyresniojo autoriaus, Kolumbijos universiteto Vagelos gydytojų ir chirurgų koledžo elgesio medicinos docento Martino Picardo, supratimas, kaip žili plaukai gali sugrįžti į pigmentuotą būseną, gali padėti suprasti žmogaus senėjimą ir jo ryšį su stresu[4].
Šis tyrimas prisideda prie gausėjančių įrodymų, kad žmogaus senėjimas nėra linijinis, fiksuotas biologinis procesas, o kai kuriais aspektais gali būti sustabdytas ar net laikinai atšauktas. M. Pikardas plaukus lygina su medžio kamieno žiedais, kuriuose įrašyta mūsų biologinė istorija.
Plaukų folikulus dar po oda veikia streso hormonai ir kiti veiksniai. Kai plaukai išauga iš galvos odos, šie poveikiai sukietėja ir susikristalizuoja į stabilią formą.
2020 m. atliktas tyrimas su pelėmis atskleidė, kad esant ūmiam stresui jų plaukai dėl pernelyg aktyvios simpatinės nervų sistemos tapo žili. Reakcija „kovok arba bėk“ gali sukelti greitą melanocitų ląstelių, atsakingų už pigmento gamybą, nykimą. Lėtinis stresas jau seniai siejamas su sveikatos ir kognityvinėmis problemomis, taip pat melanino nykimu plaukuose.
Streso mažinimo galia veikia ir pražilusius plaukus
Neseniai paskelbtame Kolumbijos universiteto tyrime mokslininkai nustatė, kad sumažinus streso lygį žili plaukai gali natūraliai atgauti pigmentą, nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, etninės priklausomybės ar kūno srities. Tyrimo dalyviai savo streso lygį fiksavo dienoraščiuose ir mokslininkai pastebėjo, kad sumažinus stresą žili plaukai atsistato.
Vieno dalyvio plaukai sugrįžo į pradinę spalvą atostogų metu. Akivaizdu, kad tai įvyko dėl streso sumažinimo poveikio. Tačiau Picardas pažymi, kad streso mažinimas nebūtinai gali lemti, kad visi žili plaukai sugrįš į pradinę spalvą.
Jis aiškina, kad plaukai, prieš pradėdami žilti, turi pasiekti tam tikrą ribą, o stresas gali ją peržengti vidutiniame amžiuje. Nors streso mažinimas yra sveikas tikslas, jo gali nepakakti, kad būtų atkurta ilgą laiką buvusi žilų plaukų spalva, taip pat stresas nesukels plaukų žilimo jaunam žmogui.
Iš esmės visų plaukai yra natūraliai balti. Melaninas lemia, kokios spalvos plaukais gimstate, o tai priklauso nuo genetikos. Jūsų plaukų folikuluose yra ląstelių, iš kurių melaninas gamina pigmentus, kurie jungiasi su baltymu keratinu.
Nepaisant produktų rinkodaros specialistų teiginių, neįmanoma pakeisti baltų plaukų spalvos, jei priežastis yra genetinė. Melaninas negrįžta. Kai jūsų plaukų folikulai netenka melanino, jie nebegali jo gaminti patys. Lėtėjant melanino gamybai, plaukai tampa žili, o vėliau, kai melanino gamyba visiškai nutrūksta, pasidaro balti.
Tačiau priešlaikinis žilų plaukų žilimas (iki 20-30 metų) dažniausiai yra paveldimas. Nors gali būti, kad prie to prisideda ir tam tikri mitybos trūkumai bei pagrindinės sveikatos būklės. Pasitarkite su gydytoju apie šias galimybes pakeisti savo įpročius. Tačiau streso mažinimas geriausiai veikia visus organizmo procesus[5].
Atliekant mokslinius tyrimus ryšys tarp streso ir žilstančių plaukų tampa vis aiškesnis. Panaikinus stresą potencialiai galima atkurti plaukų spalvą, o tai rodo, kad žmogaus senėjimas nėra toks fiksuotas kaip anksčiau manyta. Streso mažinimas mūsų gyvenime išlieka labai svarbus bendros sveikatos veiksnys ir gali turėti įtakos net mūsų plaukų spalvai.
