Sąnarių ligos, kurios sukelia problemas, dažniausiai lydinčias visą gyvenimą
Reumatinės ligos tai grupė ligų, kurios pažeidžia sąnarius, raumenis ir kaulus. Šios ligos gali sukelti įvairių kūno dalių skausmą, sustingimą ir patinimą. Jos dažnai būna lėtinės ir gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei[1].
Yra daug reumatinių ligų tipų, ir jas galima iš esmės suskirstyti į dvi kategorijas: uždegimines ir neuždegimines.
Uždegiminėms reumatinėms ligoms priskiriamos tokios būklės kaip reumatoidinis artritas, psoriazinis artritas, ankilozuojantis spondilitas ir sisteminė raudonoji vilkligė. Šioms ligoms būdingas sąnarių, raumenų ar kitų kūno audinių uždegimas. Uždegimas gali sukelti skausmą, sustingimą ir patinimą, dėl to gali būti pažeisti sąnariai ir žmogus gali tapti neįgalus.
Prie neuždegiminių reumatinių ligų priskiriamos tokios būklės kaip osteoartritas, fibromialgija ir osteoporozė. Šioms ligoms nebūdingas uždegimas, tačiau jos vis tiek gali sukelti sąnarių ir raumenų skausmą ir sustingimą.
Reumatinių ligų simptomai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios būklės ir ligos sunkumo. Tačiau kai kurie dažniausi simptomai yra šie:
- sąnarių ar raumenų skausmas ir sustingimas;
- pažeistų vietų patinimas ir paraudimas;
- nuovargis;
- karščiavimas;
- svorio kritimas;
- sąnarių deformacija;
- ribota judesių amplitudė;
- reumatinių ligų diagnostika.
Reumatinių ligų diagnozę ir gydymą apsunkina tai, kad šių ligų simptomai būdingi ne tik joms
Diagnozuoti reumatines ligas gali būti sudėtinga, nes simptomai gali būti panašūs į kitų ligų simptomus ir kartais tai komplikuoja gydymą. Diagnozei nustatyti paprastai reikia atlikti fizinę apžiūrą, kraujo tyrimus ir vaizdinius tyrimus, pavyzdžiui, rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimus. Pokyčiai sąnariuose ir kitose kūno vietose būna specifiški, bet gali priminti kelis skirtingus susirgimus.
Reumatinių ligų gydymas priklauso nuo konkrečios būklės ir ligos sunkumo. Paprastai gydymas apima vaistų, fizinės terapijos ir gyvenimo būdo pokyčių derinį[2]. Kiekvienas atvejis yra individualus ir skiriami skirtingai vaistai, kurie veikia konkrečias pažeistas sritis.
Vaistai, vartojami reumatinėms ligoms gydyti, yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai (DMARD), biologiniai preparatai ir kortikosteroidai. NVNU vartojami skausmui ir uždegimui mažinti, o DMARD ir biologiniai preparatai, skirti ligos progresavimui sulėtinti. Kortikosteroidai vartojami uždegimui mažinti sunkiais atvejais.
Taip pat dažnai pasitelkiama terapija, kuri padeda prislopinti skausmą ir degeneraciją. Fizinė terapija gali padėti pagerinti sąnarių judesių amplitudę, sustiprinti raumenis ir sumažinti skausmą bei sustingimą. Kineziterapeutas gali sudaryti pratimų programą, pritaikytą konkretiems asmens poreikiams.
Gyvenimo būdo pokyčiai, tokie kaip sveiko svorio palaikymas, subalansuota mityba, pakankamas poilsis ir vengimas rūkyti, gali padėti sumažinti reumatinių ligų sunkumą. Žmonėms reikalingas balansas ir konkreti veikla, kuri neštų pozityvą, kai tokia sveikatos būklė apsunkina gyvenimą.
Reumatinių ligų ilgalaikė prognozė nežada šviesios ateities
Reumatinių ligų prognozė skiriasi priklausomai nuo konkrečios būklės ir ligos sunkumo. Apskritai ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti asmens gyvenimo kokybę. Tačiau kai kurios reumatinės ligos, pavyzdžiui, sisteminė raudonoji vilkligė, gali būti pavojingos gyvybei[3].
Nėra patikimo būdo, kaip išvengti reumatinių ligų, tačiau kai kurie gyvenimo būdo pokyčiai gali padėti sumažinti riziką susirgti šiomis ligomis. Šie pokyčiai apima sveiko svorio palaikymą, subalansuotą mitybą, pakankamą poilsį, vengimą rūkyti ir fizinį aktyvumą.
Reumatinės ligos yra grupė susirgimų, kurie pažeidžia sąnarius, raumenis ir kaulus. Šios ligos gali sukelti skausmą, sustingimą ir patinimą, jos gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei. Nors nėra patikimo būdo, kaip išvengti reumatinių ligų, ankstyva diagnozė ir gydymas gali padėti sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti asmens gyvenimo kokybę.
Odos būklė kartais gali rodyti pagrindines ligas, įskaitant reumatines ligas. Iš tikrųjų kai kurių reumatinių ligų, pavyzdžiui, psoriazinio artrito ir sisteminės raudonosios vilkligės, vienas iš pagrindinių simptomų gali būti odos požymiai.
Kitos reumatinės ligos taip pat gali sukelti odos simptomus. Pavyzdžiui, dermatomiozitas yra liga, sukelianti raumenų silpnumą ir odos bėrimus, o sklerodermija gali sukelti odos įtempimą ir sustorėjimą.
Svarbu pažymėti, kad ne visos odos būklės rodo pagrindines reumatines ligas. Vis dėlto, jei jums pasireiškia odos būklė, kurią lydi sąnarių skausmas ar kiti simptomai, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju, kad būtų galima nustatyti problemos šaltinį.
Diagnozę gali palengvinti sąnarių būklę išduodančios odos ligos
Psoriazinis artritas tai artrito rūšis, pasireiškianti žmonėms, sergantiems psoriaze, lėtine odos liga, dėl kurios ant odos atsiranda raudonų, žvynuotų dėmių. Sergant psoriaziniu artritu sąnariai tampa uždegiminiai ir gali sukelti skausmą, sustingimą ir patinimą. Odos simptomai gali būti odos pažeidimai ar nagų pokyčiai. Tai liga, pirmiau paveikianti odą, bet galinti pažeisti ir sąnarius.
Sisteminė raudonoji vilkligė (SLE) yra autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairias kūno dalis, įskaitant odą. SLE odos simptomai gali būti bėrimas ant veido (vadinamasis drugelio bėrimas), diskoidinė vilkligė (bėrimo tipas, galintis sukelti randus) ir jautrumas šviesai (padidėjęs jautrumas saulės šviesai).
Pasak daktarės Kathryn Dao, Reumatinių ligų skyriaus vidaus ligų docentės, dirbančios UT Southwestern ligoninėje Dalase, odos pažeidimai gali atsirasti bet kada ir dažnai yra susiję su autoimuninėmis ligomis, kurios pasireiškia, kai liga yra aktyvi[4]. Štai kodėl labai svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį, kai kalbama apie odos ligas ir jų galimas sąsajas su reumatinėmis ligomis.
Jei asmuo patiria odos pažeidimus, kurie yra skausmingi arba juos lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, karščiavimas, svorio kritimas, viduriavimas ar sąnarių patinimas, jis turėtų nedelsdamas kreiptis į gydytoją. Nors paprastai galima stebėti odos būklę, kad pamatytumėte, ar ji savaime išnyks, jei ji nepagerėja arba vis blogėja, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Svarbu vengti draskyti odos pažeidimus, nes tai gali pabloginti būklę arba sukelti infekciją. Be to, žmonės turėtų saugotis nuo saulės ir reguliariai tikrintis odos būklės pakitimus.
Tyrimas išskiria odos problemas, kurios įspėja apie reumatines ligas
Dr. K. Dao ir jos kolegos, UT Southwestern dermatologijos docentas daktaras Benjamin Chong, atkreipė dėmesį į kai kurias dažniausiai pasitaikančias odos problemas, kurios gali būti rimtos reumatinės ligos požymiai. Pavyzdžiui, jautrumas šviesai gali būti ankstyvas sisteminės raudonosios vilkligės (SLE) arba dermatomiozito, retos ligos, kuri gali sukelti raumenų silpnumą ir odos bėrimus, simptomas. Pasak jų, tiesioginis saulės ar ultravioletinių spindulių poveikis gali pažeisti odą.
Dėl saulės poveikio taip pat gali atsirasti bėrimų, įskaitant tuos, kurie yra ant nosies nugarėlės ir skruostikaulių, sergantiems vilklige[5]. Kai kurie pažeidimai gali būti panašūs į žieduotąją raudonę su šiurkščiais, raudonais lopais, signalizuojančiais apie poūmę odos vilkligę. Tokie pažeidimai kaip randai, plaukų slinkimas, šviesesnė ir tamsesnė oda, diskoidinės vilkligės atvejais gali būti nuolatiniai.
Sergant dermatomiozitu gali atsirasti paraudimų ir niežėjimo ant galvos odos, krūtinės, kaklo, akių vokų, plaštakų, rankų ir kitose saulės veikiamose vietose. Pacientams taip pat gali atsirasti sustorėjusių, raudonų apnašų ant rankų žastų, todėl būnant lauke būtina naudoti apsaugą nuo saulės, įskaitant kepurių, marškinių ilgomis rankovėmis dėvėjimą ir kelnių mūvėjimą.
Psoriaze sergantiems žmonėms gali atsirasti raudonų, iškilusių, žvynuotų, sidabriškų ir niežtinčių odos pažeidimų ant galvos odos, alkūnių ir kelių, be kitų sričių. Draskant odą gali atsirasti daugiau pažeidimų, tačiau saulės spindulių poveikis gali padėti sumažinti psoriaze sergančių žmonių pažeidimus.
Raynaud fenomenas, būklė, sukelianti sulėtėjusią kraujotaką, dėl kurios atsiranda baltos, violetinės ar raudonos spalvos ant galūnių, įskaitant pirštus, kojų pirštus, ausis ar nosį. Šaltis arba stresas gali būti šią ligą sukeliantys veiksniai, todėl šia liga sergantys žmonės turėtų laikyti galūnes šiltai.
Galiausiai, mazginė eritema, kuri atsiranda dėl odos riebalinio sluoksnio uždegimo, gali sukelti skausmingus, didelius, raudonus mazgelius ant kojų. Tai gali sukelti infekcija, reakcija į vaistus, nėštumas arba autoimuninė liga. Anksti diagnozavus ir pradėjus gydymą, reumatinėmis ligomis sergantys žmonės gali suvaldyti savo simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
