<h2>Įminta pirmojo pasaulio kompiuterio paslaptis</h2>
<p>Mokslininkai pagaliau įminė Antikiteros mechanizmo – senovės graikų įrenginio, dar vadinamo pirmuoju pasaulio kompiuteriu, kuris buvo atrastas 1901 m., paslaptį[1].</p>
<p>Dabar šią intriguojančią ir daug paslapčių kaupiančią mašiną atkūrė Londono universitetinio koledžo (UCL) tyrėjų grupė, kuri pasitelkė šiuolaikines trimates technologijas.</p>
<p>Atradus šį įrenginį pavyko išsaugoti tik 82 originalius mechanizmo fragmentus, kurie sudaro vos trečdalį viso įrenginio. Dėl to, ištisus metus mokslininkai nebuvo tikri, kaip įrenginys iš tiesų atrodo bei kokios jo funkcijos galėjo būti.</p>
<p>Dabar, kompiuterinio modeliavimo pagalba, UCL mokslininkai rekonstravo senovinį kompiuterį ir atsakė į ne vieną svarbų klausimą. </p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/conor-sexton-hremch0zdwi-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Senovės graikų išradimas, pareikalavęs ypatingų žinių</h2>
<p>1901 m. netoli Graikijos Antikiteros salos, dar Romos imperijos laikais sudužusiame laive, narai aptiko sudėtingą senovinį įrenginį, panašų į batų dėžės dydžio įtaisą su krumpliaračiais ir ciferblatais, ant kurių buvo užrašyta daugybė smulkių užrašų.</p>
<p>Pagal šiuos užrašus buvo galima nuspėti mėnulio užtemimus ir nustatyti, kada vyksta įvairios sporto žaidynės[2].</p>
<blockquote>
<p>Ilgą laiką mokslininkai spėliojo, kada tiksliai įrenginys buvo naudotas ir kokiems tikslams. Dabar paaiškėjo, kad pirmuoju pasaulyje kompiuteriu laikomas mechanizmas pirmą kartą buvo „įjungtas" 178 m. prieš mūsų erą. </p>
</blockquote>
<p>Mokslininkai mano, kad tą dieną, kai įrenginys pradėjo veikti, įvyko Saulės užtemimas, kuris truko daugiau nei 12 minučių. Taip pat manoma, kad kitą dieną vyko žiemos saulėgrįža, tad prietaiso „įjungimo" data buvo gruodžio 23-ioji.</p>
<p>Tuo metu Senovės Graikijoje buvo švenčiama Izidės šventė, skirta Egipto deivei Izidei[3].</p>
<blockquote>
<p>Tyrėjai skelbia, kad šis įvykių derinys sukūrė labai retą atsitiktinumą, todėl manoma, kad kompiuterio veikimo data gali būti būtent gruodžio 23 d.</p>
</blockquote>
<p>Mokslininkai mano, kad mechanizmo paleidimo data yra ypač svarbi, nes būtent ja bus grindžiami visi skaičiavimai naudojant mechanizmą.</p>
<p>Kaip ir kalendoriui, kuriam reikalinga fiksuota data, pavyzdžiui, 1 m. po Kr. data, taip ir mechanizmą naudojusiam asmeniui būtų reikalinga pradinė data, kuria būtų grindžiami visi skaičiavimai. </p>
<p>Dar ankstesnių tyrimų metu pavyko iššifruoti daugelį užrašų ir suprasti, kam buvo naudojami daugelis krumpliaračių ir ciferblatų. 2021 m. mokslininkų grupė paskelbė sukūrusi kompiuterinį mechanizmo modelį, kuris, jų manymu, yra tikslus. </p>
<p>Tuomet atskleista, kad pasukdamas rankinį laikrodžio mechanizmą, jo naudotojas galėjo judėti pirmyn arba atgal laike. Dėl rankenos krumpliaračiai judėjo ir suko daugybę ciferblatų ir žiedų, ant kurių buvo graikų zodiako ženklų ir egiptiečių kalendoriaus dienų užrašai.</p>
<p>Panašūs astronominiai laikrodžiai Europoje vėl pasirodė tik XIV amžiuje. Tačiau, kadangi tokie išradimai paprastai neatsiranda iš nieko, daugelis tyrėjų mano, kad kada nors archeologiniame kontekste dar galime rasti senesnių pirmtakų.</p>
<p><img src="77_CDN_URL/images/arthur-yeti-zoe4nviem4-unsplash.jpg" alt="" /></p>
<h2>Tikroji radinio vertė paaiškėjo ne iškart</h2>
<p>Šis mįslingas mechanizmas buvo rastas žemyninės Graikijos dalies ir Kretos, Egėjo jūroje, netoli ten esančios Antikiteros salos.</p>
<blockquote>
<p>Radinys buvo aptiktas romėnų laive, kuris prie salos nuskendo I a. prieš mūsų erą. Laivo viduje buvo rasta daugybė artefaktų, drobinių kostiumų bei varinių šalmų[4].</p>
</blockquote>
<p>Šių radinių ištraukimo į krantą operacija truko ilgai. Kai pirmieji narai iškilo į paviršių ir pranešė apie radinius, buvo manyta, kad jie kliedi dėl vadinamojo „gelmių priepuolio". Nors tokia teorija nepasitvirtino, o radiniai iš tiesų buvo iškelti į žemės paviršių, vienas naras operacijos metu žuvo, o kiti du buvo paralyžiuoti dėl dekompresinės ligos.</p>
<p>Iš pradžių, tyrėjai labiausiai susidomėjo rastomis monetomis, kostiumais ir šalmais. Mechanizmui didesnis dėmesys skirtas tik maždaug 1951 m.</p>
<p>Po dar dviejų dešimtmečių tyrimų, pirmąją publikaciją apie Antikiteros mechanizmą 1974 m. paskelbė fizikas ir istorikas Derekas de Solla Price'as. Tačiau, 1983 m. mirus D. Price'ui jo darbas buvo nebaigtas, taip ir neišsiaiškinus, kaip iš tikrųjų veikė įrenginys.</p>
<p>Šiuo metu Antikiteros mechanizmą sudaro 82 dalys, t. y. maždaug trečdalis originalios konstrukcijos.</p>
