Anekdotai vaikams

– Kodėl dramblys neturi kompiuterio? – Nes bijo pelės.

– Kas didesnis už dramblį, bet nieko nesveria? – Dramblio šešėlis.

Ežiukas paklydo kaktusų lauke ir kas minutę klausinėjo: – Mama, čia tu?

– Kodėl žuvys gyvena sūriame vandenyje? – Nes nuo pipirų čiaudėtų.

– Kas žalias, šokinėja ir kvarkia? – Varlė. – O kas žalias, šokinėja ir loja? – Nežinau. – Varlė, kuri moka užsienio kalbų.

Vėžlys nusprendė pabėgti iš namų. Šeima tai pastebėjo tik po savaitės, kai jis pagaliau išėjo pro vartus.

– Kodėl gandras stovi ant vienos kojos? – Nes jei pakeltų ir antrą, nukristų.

Šuniukas grįžta iš mokyklos: – Mama, šiandien mokėmės užsienio kalbos! – Ir ką išmokai? – Miau!

Pelytė pirmą kartą pamatė šikšnosparnį ir sušuko: – Mama, žiūrėk, angelas!

– Ką sako sraigė, užlipusi vėžliui ant nugaros? – Va-a-a-u, kaip greitai!

– Kas juodai baltas ir raudonas? – Pingvinas, kuris susigėdo.

Voverė užsirašė į sąsiuvinį, kur paslėpė visus riešutus. Dabar ieško sąsiuvinio.

Papūga visą rytą šaukė: „Kelkis! Kelkis!“ Šeimininkas pagaliau atsikėlė, o ji sako: – Ačiū, gali vėl gulti. Man tiesiog buvo nuobodu.

– Kodėl ežys niekada nepralaimi ginčų? – Nes visada turi aštrių argumentų.

– Kodėl žirafos kaklas toks ilgas? – Nes jos kojos labai smirdi.

Katinas sako šuniui: – Tave žmonės veda pasivaikščioti, o mane maitina, glosto ir atidaro man duris. Tai kas iš mūsų karalius?

Musė klausia uodo: – Kodėl tu visada zvimbi tiesiai prie ausies? – Nes kai kalbu tyliai, niekas manęs neklauso.

– Jonuk, kodėl tavo šuo atėjo į mokyklą? – Jis suėdė mano namų darbus, tai atėjo atsiprašyti.

– Kodėl vėluoji? – Prie mokyklos kabo ženklas: „Vaikai. Važiuoti lėtai.“

– Ką gausime, jei obuolį padalinsime į keturias dalis? – Ketvirčius. – O jei į tūkstantį? – Obuolių tyrę.

– Mama, mokytoja nieko nežino. – Kodėl taip manai? – Visą pamoką manęs klausinėjo.

– Jonuk, parodyk žemėlapyje Ameriką. Jonukas parodo. – Puiku. Vaikai, o kas atrado Ameriką? – Jonukas!

– Petriuk, tavo rašinys apie šunį žodis į žodį sutampa su tavo brolio rašiniu. – Tai kad ir šuo tas pats.

– Kodėl paukščiai rudenį skrenda į pietus? – Nes pėsčiomis būtų per toli.

– Vaikai, kodėl per pamoką negalima kalbėti? – Nes tada mokytoja negirdi, ką pati sako.

– Jonuk, kiek bus trys plius trys? – Lygiosios!

Mokytoja: – Kas iš jūsų gali pasakyti, kas yra tinginys? Klasė tyli. Pagaliau Tomukas: – Tas, kuris tingi pakelti ranką, kai žino atsakymą. Kaip mes visi dabar.

Pirmokas grįžta po pirmos dienos: – Mama, aš daugiau į mokyklą neisiu. – Kodėl? – Nemoku nei skaityti, nei rašyti, o dar ir kalbėti neleidžia.

– Petriuk, kodėl kontroliniame vietoj atsakymo piešinys? – Jūs sakėte: jei nežinai atsakymo, nupiešk, apie ką galvojai. Aš galvojau apie futbolą.

– Petriuk, kodėl tavo namų darbai parašyti tėčio rašysena? – Nes pasiskolinau jo parkerį.

– Kodėl pomidoras paraudo? – Nes pamatė, kaip agurkas persirenginėja.

– Kodėl knyga visada pavargusi? – Nes ją nuolat verčia.

– Kodėl jūra mėlyna? – Nes žuvys po vandeniu sako „blu-blu-blu“.

– Kodėl sniego senis visada ramus? – Nes niekada nepraranda šaltakraujiškumo.

– Kodėl kompiuteris nuėjo pas gydytoją? – Nes pagavo virusą.

– Ką vampyrai valgo per pietus? – Vėdarus. Kraujinius.

– Kodėl laikrodis visada pavargęs? – Nes visą dieną eina ir eina.

– Kuo skiriasi mokytoja ir traukinys? – Mokytoja sako: „Išspjauk kramtomąją gumą“, o traukinys sako: „Ču-ču.“

– Kas gausis, jei karvė pašokinės ant batuto? – Pieno kokteilis.

– Ką nulis sako aštuonetui? – Gražus diržas!

– Kodėl bananas nuėjo pas gydytoją? – Nes pradėjo luptis.

– Kodėl žuvis nežaidžia krepšinio? – Nes bijo tinklo.

– Kodėl debesys nelanko mokyklos? – Nes iš viršaus ir taip viską mato.

– Kodėl morka nebijo tamsos? – Nes ji gerina regėjimą.

– Kodėl batai niekada nepasiklysta? – Nes visada eina pora.

– Ką viena pirštinė sako kitai, kai sninga? – Laikykis, tuoj eisim į lauką!

– Kodėl tavo kambaryje tokia netvarka? – Tai ne netvarka, mama. Tai sistema. Aš viską randu. – Tada surask antrą savo kojinę.

– Tėti, ar tu moki rašyti tamsoje? – Moku. – Tai pasirašyk mano pažymių knygelėje, aš išjungsiu šviesą.

– Mama, ar galiu eiti į kiemą? – Su tokiomis skylėtomis kelnėmis? – Ne, su Tomuku iš trečio aukšto.

– Tėti, turiu tau gerą žinią! – Kokią? – Prisimeni, žadėjai man dešimt eurų, jei gausiu dešimtuką iš matematikos? Tai sutaupei.

– Ar padėsi man su namų darbais? – Ne, tai nebūtų teisinga. – Žinau, bet gal bent pabandytum?

Senelis pasakoja anūkui: – Mano laikais už vieną litą galėjai nusipirkti duonos, pieno ir saldainių. – Dabar taip nebepavyktų, seneli. Visur kameros.

– Tėti, kas yra taupymas? – Tai kai kažko labai nori, bet neperki. – Tai mama labai taupi – ledų man nuperka tik kartą per savaitę.

– Tėti, iš kur atsiranda debesys? – Iš garų. – O garai? – Iš vandens. – O vanduo? – Eik paklausk mamos. – Nenoriu, tada nesužinosiu, ko dar tu nežinai.

Septynmetis grįžo iš močiutės ir iškilmingai pareiškė: – Supratau, kas gyvenime svarbiausia. – Kas? – Kukurūzai su sviestu. Visa kita – tik priedai.

Berniukai susiruošė į kiną žiūrėti animacinio filmo – visi su kostiumais ir kaklaraiščiais. Kasininkė nustebo: – Kokia proga? – Filmas apie geltonus padauželius. Tegu mato, kad atėjo rimta publika.

– Kodėl šuniui ant ausų uogienė? – Jis padėjo man paragauti, ar ji jau sutirštėjo.

– Močiute, ar tu buvai maža? – Buvau. – Tai kodėl nėra nė vienos tavo nuotraukos telefone?

Sesutė broliui: – Mama sakė, kad turi su manim dalintis. – Gerai. Tu gali pasiimti visus brokolius iš mano lėkštės.

– Mama, kodėl tu vis sakai, kad aš tavo saulutė? – Nes tu mane šildai. – O kodėl tada vakar sakei, kad nuo manęs galva skauda? – Nes per daug saulės irgi negerai.