Anekdotai apie Vovytę
Vovytė – bene žinomiausias anekdotų mokinys: jis visada vėluoja, neparuošia namų darbų ir garsiai pasako tai, ką suaugusieji norėtų nutylėti. Šiame puslapyje surinkome anekdotus apie Vovytę mokykloje, namie, svečiuose ir gatvėje, taip pat keletą švelniai dviprasmiškų, kuriuose juokas kyla iš to, ką Vovytė išgirdo iš tėvų. Visi anekdotai papasakoti savais žodžiais ir be vulgarybių – nukopijuokite ir nusiųskite draugams. Skyriai išdėstyti nuo švariausių iki labiausiai dviprasmiškų.
Vovytė mokykloje 14
– Vovyte, kodėl vėl vėluoji? – Sapnavau krepšinio rungtynes, o jos nuėjo į pratęsimą.
– Vovyte, kiek bus du plius du? – O mes perkame ar parduodame?
– Vovyte, ar namų darbus tau darė tėtis? – Ne, mokytoja. – Tikrai? – Tikrai. Jis tik diktavo, o rašė mama.
– Vovyte, įvardink tris didžiausius Lietuvos ežerus. – Drūkšiai, Dysnai ir tas, kuriame tėtis vasarą paskandino meškerę.
Biologijos pamoka: – Vovyte, koks gyvūnas gyvena ir vandenyje, ir sausumoje? – Mano tėtis, kai važiuoja žvejoti.
– Vovyte, ką žinai apie karalių Mindaugą? – Kad jį karūnavo liepos šeštąją, todėl tą dieną visi ilsisi.
– Vovyte, kodėl tavo kontrolinis tuščias? – Taupau popierių. Jūs pati sakėte, kad reikia saugoti miškus.
– Vovyte, kas yra veiksmažodis? – Žodis, kurį mama sekmadienio rytą sako tėčiui: „Kelkis!“
– Vovyte, kas jūsų šeimoje svarbiausias? – Tėtis sako, kad jis. – O mama? – Mama nieko nesako. Ji tiesiog nusprendžia.
– Vovyte, kodėl rašinyje „Mano šuo“ tik vienas sakinys? – Nes šuo mažas.
– Vovyte, kas atsitiko 1410 metais? – Žalgirio mūšis. – O kas laimėjo? – Žalgiris. Jis visada laimi, tik tėtis sako, kad paskutiniu metu nebe.
– Vovyte, kodėl tu taip garsiai žiovauji per pamoką? – Kad jūs nepagalvotumėte, jog aš miegu.
– Vovyte, kas greitesnis: šviesa ar garsas? – Šviesa. – Kodėl taip manai? – Nes kai tėtis vėlai grįžta, pirmiausia užsidega šviesa koridoriuje, o tik paskui mama pradeda kalbėti.
Mokytoja: – Vovyte, ar žinai, kodėl tu čia stovi prie lentos? – Žinau. Bet vis tiek norėčiau išgirsti jūsų versiją.
Vovytė namie 12
– Vovyte, kodėl verki? – Mama nubaudė. – Už ką? – Pasakiau močiutei tai, ką tėtis apie ją sako, kai jos nėra.
– Mama, kodėl tu žila? – Kai tu neklausai, man atsiranda žilas plaukas. – Tai dabar aišku, kodėl močiutė visa balta.
Vovytė grįžta iš kiemo: – Mama, įkritau į balą su naujomis kelnėmis! – Su naujomis kelnėmis?! – Taip, nespėjau jų nusiauti.
Tėtis: – Vovyte, kai buvau tavo amžiaus, visada sakydavau tiesą. – O nuo kada pradėjai meluoti?
– Vovyte, kodėl tavo kambaryje taip tylu? – Nes aš kai ką darau. – Ką? – Dar nežinau. Bet tuoj sužinosit.
Vovytė rašo laišką Kalėdų seneliui: „Noriu dviračio.“ Pagalvoja ir prirašo: „Ir telefono. O dviratį atiduok tėčiui – mama sako, kad jam reikia sportuoti.“
– Mama, ar mane atnešė gandras? – Taip. – O tave? – Irgi. – O močiutę? – Irgi. – Tai mūsų šeimoje jau trys kartos atsirado su pristatymu į namus?
Tėtis: – Vovyte, kodėl prie telefono pasakei, kad manęs nėra? – Tu pats sakei: jei skambins iš darbo, tavęs nėra. – Bet skambino močiutė! – Ji paklausė, ar tu dirbi. Tai aš ir pagalvojau, kad iš darbo.
– Vovyte, kas suvalgė visą tortą? – Ne aš. – O kodėl tau ant nosies grietinėlė? – Nes aš jį tik uosčiau. Labai iš arti.
– Vovyte, kodėl sesutė verkia? – Nes aš jai paaiškinau, kaip veikia Kalėdų senelis.
Mama: – Vovyte, kiek kartų tau sakyti, kad nevalgytum prieš pietus? – Dar kartą, mama. Šįkart tikrai paskutinį.
– Vovyte, kodėl išjungei mamos telefoną? – Ji sakė močiutei, kad kalbės tik minutėlę. Aš pasirūpinau, kad taip ir būtų.
Vovytė svečiuose ir gatvėje 11
Svečiuose Vovytė ilgai žiūri į vieną dėdę ir sako: – O tėtis sakė, kad jūs geriate kaip žuvis. Bet jūs visai negeriate vandens.
Svečiuose Vovytė garsiai klausia: – Mama, ar čia ta teta, kuri visada užeina būtent tada, kai mes kepame pyragą?
Kaimynė: – Vovyte, kaip tu užaugai! O kuo būsi užaugęs? – Kaimyne, kuri viską žino. Kaip jūs.
Pas gydytoją: – Vovyte, kur skauda? – Mokykloje.
Vovytė stoja į mokyklą. Direktorė klausia: – Ką moki? – Skaičiuoti iki dešimties. – Puiku! O toliau? – Toliau – „kas nepasislėpė, aš nekaltas!“
– Vovyte, kuo būsi užaugęs? – Pensininku. – Kodėl? – Senelis sako, kad tai vienintelis darbas, už kurį moka, o eiti niekur nereikia.
Svečiuose teta klausia: – Vovyte, ar tau patiko mano sriuba? – Labai! Mama sakė, kad pas jus geriau pavalgyti iš anksto, bet aš vis tiek suvalgiau.
Vovytė parduotuvėje prie kasos: – Mama, kodėl tu sakai kasininkei „ačiū“, jei ji paėmė visus mūsų pinigus?
Autobuse Vovytė užleidžia vietą senutei. Ši nustemba: – Koks mandagus berniukas! – Nebūtinai. Tiesiog jau mano stotelė.
Gimtadienyje Vovytė pirmasis pribėga prie torto. – Vovyte, pirmiausia reikia palinkėti! – Gerai. Linkiu, kad man atitektų gabalas su rože.
Vovytė klausia policininko: – Dėde, ar jūs visus nusikaltėlius sugaunate? – Visus. – Tai kodėl mano dviratis vis dar pas kaimyno Tomą?
Švelniai dviprasmiški 13
– Vovyte, sugalvok sakinį su žodžiu „netikėtai“. – Vakar tėtis grįžo namo blaivus. – O kur čia „netikėtai“? – Mama irgi to paklausė.
Vovytė rašo rašinį „Kaip praleidau vasarą“: „Vasarą praleidau puikiai. Daugiau papasakoti negaliu, nes tėtis sakė, kad mama neturi sužinoti.“
– Vovyte, kas yra „nešvarūs pinigai“? – Tie, kuriuos tėtis laiko garaže po padangomis, kad mama nerastų. Jie tikrai labai dulkėti.
– Vovyte, kodėl tėtis neatėjo į tėvų susirinkimą? – Mama sakė, kad jis turi labai svarbių reikalų garaže. Su dėde Petru ir dviem buteliais.
– Tėti, kas yra diplomatija? – Tai kai mamai sakai, kad ji puikiai atrodo, nors jau valandą vėluojame į svečius.
– Mama, kodėl tėčiui sakai „zuikuti“? – Nes jis mielas. – O kodėl, kai jis vėlai grįžta, sakai „ožy“?
– Mama, kodėl tėtis sako, kad tu gamini kaip restorane? – Nes skanu. – Ne, jis sakė – nes tiek pat laukti ir tiek pat kainuoja.
– Vovyte, kodėl tavo tėtis toks laimingas? – Mama išvažiavo pas močiutę savaitei, o jis sako, kad pagaliau galės ramiai pavalgyti ant sofos prie krepšinio.
Mokytoja: – Vovyte, kodėl tavo tėtis pasirašė pažymių knygelėje dviem skirtingais parašais? – Vienas – kai buvo blaivus, kitas – kai pamatė mano pažymius.
– Vovyte, ką tavo mama sako apie mano pamokas? – Kad jūs labai griežta. – O tėtis? – Tėtis sako, kad jūs labai graži. Paskui jie abu ilgai tyli.
– Vovyte, kodėl tavo tėtis į viską atsako „taip, brangioji“? – Mama sako, kad tai vienintelė frazė, kurią jis išmoko per dvidešimt metų. Bet jos jam užtenka.
– Mama, kodėl tėtis sako, kad buvo žvejoti, o žuvį parneša parduotuvės maišelyje? – Vovyte, kai kurias paslaptis suaugusieji saugo vieni nuo kitų. – Tai tu irgi žinai?
– Vovyte, ką tavo tėtis veikia savaitgaliais? – Mama sako – nieko, o tėtis sako – ilsisi. Ginčijasi jau penkerius metus, o daro vis tą patį.
Kas yra Vovytė
Vovytė – anekdotų veikėjas, atkeliavęs iš bendros sovietmečio mokyklos folkloro ir Lietuvoje įsitvirtinęs kartu su Jonuku ir Petriuku. Jis visada mokosi kažkur tarp antros ir penktos klasės, turi kantrią mokytoją, tėtį, kuris mėgsta krepšinį ir garažą, mamą, kuri viską sužino paskutinė, ir močiutę, kuri visada žila. Vovytė nėra blogas vaikas – jis tiesiog pernelyg sąžiningas ir pernelyg viską girdi.
Būtent tai ir yra žanro esmė: suaugusiųjų pasaulis pro vaiko akis. Vovytė kartoja tėčio frazes klasėje, mamos frazes svečiuose ir mokytojos frazes namie. Juokas kyla ne iš paties vaiko, o iš to, ką jo atvirumas atskleidžia apie suaugusiuosius.
Kodėl anekdotai apie Vovytę tokie populiarūs
- Atpažįstamas herojus. Kiekvienas klasėje turėjo savo Vovytę, o dažnas ir pats juo buvo.
- Paprasta schema. Mokytoja ar tėvai užduoda klausimą, Vovytė atsako netikėtai. Anekdotą lengva įsiminti ir papasakoti.
- Dviprasmybė be vulgarumo. Vovytė dažnai pasako daugiau, nei suaugusieji norėtų, bet tai daroma užuominomis – apie tėčio buteliukus garaže ar mamos dietas.
Ar anekdotai apie Vovytę tinka vaikams
Skyriai „Vovytė mokykloje“ ir „Vovytė namie“ tinka ir vyresniems vaikams – juose juokas paremtas išdykėlio logika ir žodžių žaismu. Skyrius „Švelniai dviprasmiški“ labiau skirtas suaugusiems: užuominos apie tėčio vakarus garaže ar tėvų paslaptis vaikams dažniausiai nebus juokingos. Jaunesniems skaitytojams geriau rinktis anekdotus vaikams.
Kaip papasakoti anekdotą apie Vovytę
- Kalbėkite skirtingais balsais. Mokytojos balsas rimtas, Vovytės – naivus ir užtikrintas. Kontrastas sustiprina puantą.
- Nesijuokite patys anksčiau laiko. Vovytė atsako visiškai rimtai, todėl ir jūs turėtumėte.
- Galite pakeisti vardą. Jei kompanijoje yra Vovytė, Jonukas ar Petriukas, anekdotas tik laimės – svarbu, kad pats žmogus mokėtų pasijuokti.
Daugiau anekdotų
Mokyklinių anekdotų be Vovytės rasite pagrindiniame anekdotų rinkinyje. O jei Vovytės tėvų nuotykiai jums pasirodė juokingesni už jo paties, užsukite į puslapį anekdotai apie vyrus ir žmonas – ten tie patys suaugusieji kalbasi be vaiko liudininko.
Vovytė ir lietuviška mokykla
Nors Vovytė kilęs iš svetimo folkloro, lietuviškuose anekdotuose jis seniai tapo savas. Jis mokosi apie Žalgirio mūšį ir karalių Mindaugą, vardija Drūkšius ir Dysnus, o jo tėtis žiūri krepšinį ir važiuoja žvejoti prie ežero. Tokios detalės anekdotą priartina prie mūsų patirties: kiekvienas prisimena mokytoją, kuri klausė apie ežerus, ir draugą, kuris atsakė taip, kad visa klasė nebegalėjo susilaikyti. Pasakodami šiuos anekdotus galite pridėti ir savo mokyklos realijų – mokytojų pravardžių, valgyklos meniu ar ekskursijų istorijų.
Daugiau anekdotų
Dažni klausimai
Kas yra Vovytė anekdotuose?
Vovytė – klasikinis anekdotų veikėjas, išdykęs mokinys, kuris atvirai pasako tai, ką girdėjo iš suaugusiųjų. Lietuvoje jis žinomas kartu su Jonuku ir Petriuku.
Ar anekdotai apie Vovytę tinka vaikams?
Dalis jų – taip, ypač apie mokyklą ir namus. Švelniai dviprasmiški anekdotai labiau skirti suaugusiems, nes juose juokas kyla iš suaugusiųjų gyvenimo užuominų.
Iš kur atsirado anekdotai apie Vovytę?
Vovytė atkeliavo iš sovietmečio mokyklos folkloro ir išliko populiarus iki šiol, nes jo schema paprasta: suaugęs klausia, vaikas atsako netikėtai ir per daug atvirai.
Kur rasti trumpų anekdotų apie Vovytę?
Šiame puslapyje surinkta apie penkiasdešimt anekdotų apie Vovytę mokykloje, namie, svečiuose ir gatvėje – dauguma jų vos kelių eilučių.
Ar anekdotai apie Vovytę nešvankūs?
Šiame rinkinyje – ne. Kai kurie dviprasmiški, bet be vulgarybių ir be suaugusiųjų intymių temų.