Po mėnesius trukusios nežinios – lūžis: į Lietuvą grįžta JAV batalionai

Pirmieji JAV kariai jau Pabradėje – per artimiausias savaites Lietuva sulauks dviejų batalionų

Po kelis mėnesius trukusio neapibrėžtumo dėl amerikiečių pajėgų ateities Lietuvoje – konkrečios žinios. Į šalį jau atvyko pirmieji sugrįžtančios JAV karių rotacijos dalyviai, o iki lapkričio vidurio planuojama priimti du batalionus – daugiau nei tūkstantį karių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas atskleidė, kad pirmieji amerikiečiai jau pasiekė Pabradę, o likusios pajėgos atvyks etapais.

Kartu su kariais į Lietuvą gabenama ir karinė technika, kuriai numatyti atskiri maršrutai per jūrų uostus ir geležinkelius. Tuo metu Vilnius siekia dar ambicingesnio tikslo – kad amerikiečių pajėgos šalyje būtų dislokuotos ne laikinai, o nuolat.

R. Kaunas: pirmieji kariai jau atvyko, laukia dar keliolika atvykimų

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas trečiadienį LRT radijui patvirtino, kad JAV karių rotacija Lietuvoje jau prasidėjo. Pirmuoju etapu į šalį atvyko iki šimto amerikiečių karių, tačiau tai tik pradžia.

„Vakar prasidėjo rotacija, atvyko iki šimto pirmųjų karių. Tokių atvykimų suplanuota yra dar 10–12, kitą savaitę jie toliau tęsis ir maždaug gal iki lapkričio vidurio pilna apimtimi du batalionai jau bus Lietuvoje“, – sakė R. Kaunas.

Pasak ministro, pirmieji atvykę kariai jau nugabenti į Pabradę, kur bus dislokuotos sąjungininkų pajėgos. Numatyta, kad naujoji rotacija bus panašaus masto kaip ir ankstesniais metais – Lietuvoje tarnaus daugiau nei tūkstantis JAV karių.

Šis sugrįžimas ypač svarbus po vasarą kilusių klausimų dėl amerikiečių karinio buvimo Europoje. Birželio pradžioje, pasibaigus ankstesnei rotacijai, iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip tūkstantis JAV karių su technika, o naujos grupės atvykimas buvo atidėtas.

Karinė technika atvyksta atskirai – naudojami uostai ir geležinkeliai

Kariai į Lietuvą atskrenda oro transportu, tačiau jų naudojama sunkioji karinė technika gabenama kitais maršrutais.

„Tai irgi yra jau procesas, kuris vyksta – yra rezervuoti ir geležinkeliai, ir uostai, ir visa krova, kas yra reikalinga. Taip kad kariai atskrenda, o technika atvyksta jau kitais maršrutais“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Į Lietuvą atvyksta du skirtingas užduotis atliksiantys batalionai. Sunkiųjų šarvuotųjų pajėgų batalionas stiprins regiono gynybą ir suteiks papildomų reagavimo galimybių, o inžinerinis batalionas prisidės prie Lietuvos nacionalinės divizijos bei Baltijos gynybos linijos plėtojimo.

JAV karių rotacijos Lietuvoje vyksta nuo 2014 metų, o sunkieji amerikiečių batalionai šalyje rotuojami nuo 2019-ųjų. Pastaraisiais metais jų buvimas tapo svarbia NATO atgrasymo ir regioninio saugumo dalimi.

Lietuva siekia daugiau: kalbama apie nuolatinę JAV karinę bazę

Amerikiečių sugrįžimas vyksta tuo metu, kai vis aktyviau svarstoma galimybė Lietuvoje įkurti nuolatinę JAV karinę bazę. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas apsvarstytų tokią idėją.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda šį pareiškimą įvertino palankiai, o krašto apsaugos ministras R. Kaunas pažadėjo siekti, kad nuolatinė bazė Lietuvoje atsirastų. Premjeras Mindaugas Sinkevičius taip pat yra nurodęs, jog šalis pasirengusi priimti nuolat dislokuojamus JAV karius ir padengti bazės išlaidas, jeigu Vašingtonas priimtų tokį sprendimą.

K. Budrys: Lietuva jau pateikė pasiūlymus Vašingtonui

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys LRT radijui teigė, kad Lietuva laukia JAV pajėgų Europoje peržiūros rezultatų, kurie, jo tuometiniu vertinimu, turėtų paaiškėti lapkričio pabaigoje arba gruodžio viduryje.

Pasak jo, Lietuva amerikiečiams jau pateikė pasiūlymų paketą, apimantį karių išlaikymą, aprūpinimą, gyvenimo sąlygas ir infrastruktūrą. Ministras pabrėžė, kad Lietuva siekia nuolatinio, o ne vien rotacinio JAV karių buvimo, nes tai sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

„Man atrodo, mūsų žinia yra labai stipri JAV pusei, kad mes esame pasirengę ir galime tai padaryti labai greitai. Ir manome, kad tai yra prasmingiausia vieta joms būti, nes sukuria didžiausią strateginį efektą, atgrasymo efektą būnant čia pat, pasienyje“, – sakė K. Budrys.

Prezidentūra: esminio JAV pajėgų mažinimo Europoje kol kas nesitikima

Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis teigė, kad gruodžio pradžioje turėtų būti paskelbti JAV karinio buvimo Europoje peržiūros rezultatai. Nors galutinis Vašingtono sprendimas tuo metu dar nebuvo priimtas, pasak patarėjo, nebuvo aiškių ženklų, kad amerikiečių pajėgos žemyne būtų iš esmės mažinamos.

D. Matulionio teigimu, Lietuva būtų pasirengusi priimti iki 1,5–2 tūkst. JAV karių. Jis taip pat palankiai įvertino D. Trumpo užuominas apie nuolatinę karinę bazę Lietuvoje, tačiau pabrėžė, kad tokiam sprendimui būtinas politinis Vašingtono apsisprendimas.

J. Olekas: raštiško patvirtinimo dar nėra, bet įsipareigojimas duotas

Seimo pirmininkas Juozas Olekas anksčiau teigė neturintis raštiško patvirtinimo dėl rotacinių JAV karių batalionų sugrįžimo į Lietuvą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad Lietuva yra gavusi žodinį Vašingtono įsipareigojimą, o amerikiečiai palankiai vertina šalies pastangas stiprinti savo gynybą.

„Kol kas tokio dokumento, kuris neleistų kažko pakeisti, bet žinau jų įsipareigojimą, kuris yra perduotas mūsų pusei, kad jie šiais metais pas mus atvyks ir čia įsikurs“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė J. Olekas. Seimo pirmininkas taip pat pabrėžė, kad Lietuva siekia, jog amerikiečių karių buvimas ateityje taptų nuolatinis, tačiau dėl tokios bazės galutinis sprendimas dar nepriimtas.