Didžiausi nuostoliai fiksuoti informacinių technologijų sektoriuje
Palikęs Rusiją, amerikiečių verslas prarado 300 milijardų dolerių, žurnalistams sakė Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas, atsakingas už vasario 18 dieną Saudo Arabijoje vykusiame Saudo Rijade vykusių Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybų ekonominį aspektą.[1]
K. Dmitrijevas teigė, kad prieš prasidedant deryboms tarp Rusijos ir Amerikos diplomatų susitiko su keliais JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) komandos nariais. Susitikimo metu jis patikino, kad Amerikos verslas, palikdamas Rusijos rinką, prarado daugiau nei 300 mlrd. JAV nuostolių. Didžiausi nuostoliai buvo užfiksuoti informacinių technologijų ir žiniasklaidos sektoriuje – 123 milijardai JAV dolerių, vartotojimo rinka ir sveikatos apsauga prarado 94 milijardus JAV dolerių, finansų sektorius – 71 milijardą, pramonė – 26 milijardus, energetikos pramonė – 10 milijardų.
„Jie tai priėmė kaip informaciją, kurią reikia apsvarstyti. Nes šio skaičiaus jie niekada nebuvo girdėjo ir jiems buvo pateikiamas kitas naratyvas. Daugelį jų stebina tai, kad Rusijos ekonomika auga“, – sakė jis.
K. Dmitrijevas pridūrė, kad šie nuostoliai yra reikšmingi, nes Amerikos įmonės prarado būsimas pajamas ir turėtas pozicijas rinkoje. Jie taip pat supranta, kad JAV įmonių vietą užėmė Kinijos įmonės. Pasak jo, ankstesnė demokrato Džo Baideno (Joe Biden) administracija „pateikė daug dezinformacijos, daug neteisingų žinučių“.
„Mūsų dialogas leidžia mums pasakyti tiesą. Pasakyti tai, kad Rusijos ekonomika vystosi gerai ir mums būtina planuoti bendrus projektus. Įskaitant Arktyje ir kitose srityse. Būtent bendri projektai leis mums pasiekti sėkmę“, – tikino RDIF vadovas.
Artimiausiais mėnesiais įmanoma pažanga Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose ekonominiais klausimais
Pažanga Rusijos ir Jungtinių Valstijų derybose ekonominiais klausimais įmanoma per ateinančius 2–3 mėnesius. Tai pareiškė RDIF vadovas K. Dmitrijevas.[2]
„Negalime atskleisti detalių. Viskas, ką galiu pasakyti, yra tai, kad yra numatytas labai svarbus ekonomikos vystymosi kelias. Ir, žinoma, yra politinis klausimas. Nenagrinėju politinių klausimų, bet nagrinėju investicijų ir ekonomikos klausimus. Turime keletą pasiūlymų, apie kuriuos galvoja mūsų kolegos. Manau, kad progresas galimas netolimoje ateityje, o per artimiausius 2–3 mėnesius, – teigė jis. – Dialogas tik prasidėjo. Manau, kad labai svarbu tiesiog pradėti dialogą ir pasakyti: kolegos, sankcijos smogė Amerikos bendrovėms labiau nei Rusijai. Pradedame nuo to, o po to pamažu pereiname į kitas sritis.“
Pasak jo, Rusijos ir Amerikos pusių atstovai diskutuoja apie bendradarbiavimo atkūrimą daugelyje ekonominių projektų. Tačiau jis patikslino, kad suskystintų gamininių dujų projektai ir dujų pumpavimo per išlikusią „Nord Stream 2“ liniją atstatymas dar nėra aptarti.
K. Dmitrijevas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvusio JAV prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracija nesiekė suprasti Rusijos Federacijos rūpesčių, o dabartinė JAV vadovybė yra pasirengusi išklausyti ir suprasti Rusijos poziciją.[3]
Amerikiečiai net nebuvo išėję iš Rusijos, nors žadėjo?
Praėjus trejiems metams po didelio masto sankcijų įvedimo ir Vakarų įmonių pasitraukimo iš Rusijos 300 mlrd. JAV dolerių suma pagaliau įvardinta dėl to, kad organizacijos dabar nebijo apie tai kalbėti, nes į valdžią JAV atėjo Donaldas Trampas (Donald Trump), teigė Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmoji pavaduotoja Svetlana Žurova. Pasak pavaduotojos, Amerikos įmonėms bus sunku grįžti į Rusijos rinką. Pirmiausia jos gali būti tikrinamos dėl Ukrainos ginkluotųjų pajėgų finansavimo.
Natalija Polujanova, Valstybės Dūmos Mažųjų ir vidutinių įmonių komiteto narė, pažymėjo, kad daugiau nei pusė Amerikos įmonių, kurios turėjo verslo reikalų su Rusija, ir toliau dirba šalyje arba su jos įmonėmis po 2022 m. vasario mėn. Be to, kai kurios įmonės pereina prie savo prekių tiekimo per platintojus arba keičia prekės ženklą.
Pavaduotojas paminėjo statistiką, remiantis kuria šalyje ir toliau veikia Amerikos pramonės įmonės (52 organizacijos), maisto ir vartotojų įmonės (25 organizacijos), IT įmonės (21 organizacija), farmacijos (18 organizacijų) ir pramogų įmonės (10 organizacijų). Su pokyčiais dirba IT ir telekomunikacijų įmonės (44 organizacijos), vartotojų įmonės (40 organizacijų), pramonės įmonės (26 organizacijos), finansų įmonės (19 organizacijų), taip pat farmacijos įmonės (15 organizacijų).
„Rusijos ir Amerikos pusės dabar rengs aukcionus, ir, atsižvelgiant į tai, aišku, kad sumos nebus mažos“, – teigė Olegas Anaškinas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Pasaulio ekonomikos katedros docentas.
Ekspertas mano, kad išvykusios amerikiečių įmonės susidūrė su problemomis ir dabar tikisi grįžti į Rusijos rinką. Jis pripažino, kad Vakarų bendrovės galės grįžti į savo ankstesnes įmones, tačiau turės už tai sumokėti.
Nuo 2022 m. iš Rusijos išvyko daugiau nei 300 amerikiečių įmonių
Daugiau nei trys šimtai įmonių iš JAV įšaldė savo verslą arba visiškai pasitraukė iš Rusijos rinkos nuo 2022 m. vasario mėn. Iš jų didžioji dalis veikė informacinių technologijų (IT) ir pramonės sektoriuose, paskelbė „RIA Novosti“ ištyrusi atvirus duomenis.[4]
Iš viso iki intervencijos į Ukrainą pradžios Rusijoje buvo atstovaujama ne mažiau kaip 659 Amerikos įmonėms, iš kurių šiek tiek daugiau nei pusė – 336 organizacijos – toliau dirba arba teikia paslaugas verslui.
323 įmonės apribojo veiklą Rusijos rinkoje. Dauguma organizacijų, kurios apribojo savo verslą šalyje, veikė IT ir telekomunikacijų sektoriuose (78). Tarp jų yra:
beįspecializuojanti duomenų apdorojimo centrų sektoriuje „Equinix“,
kompiuterių komponentų gamintojai „Nvidia“ ir „Intel“;
„Amazon“ internetinė prekyba;
internetinis kinas „Netflix“.
Toliau pagal išvykimo iš Rusijos tempą rikiuojasi pramonės įmonės – 51 iš jų paliko Rusijos vidaus rinką. Daugumą jų sudarė elektronikos gamintojai (13), įskaitant:
informacinių technologijų gamintoją „Apple“;
spausdintuvų gamintoją „Xerox“;
viena didžiausių pasaulyje buitinių prietaisų gamintojų „Whirlpool Corporation“.
Be to, 11 chemijos pramonės įmonių sustabdė savo veiklą, įskaitant tokius gamintojus, kaip skočo 3M, dujų „Air Products and Chemicals“ ir dažų PPG.
43 pramogų sektoriaus žaidėjos įšaldė savo verslą arba visiškai paliko rinką, beveik dešimt iš jų užsiėmė turizmu, devynios užsiėmė filmų ir muzikos kūrimu. Tarp jų buvo „Disney“, „Warner Bros“ ir „Sony Music Entertainment“.
Maisto ir vartojimo prekėmis prekiavo 39 iš Rusijos rinkos pasitraukusios įmonės, įskaitant sporto prekių gamintoją „Nike“, drabužių gamintoją „Gap“ ir apatinių drabužių gamintoją „Victoria’s Secret“. Įvairias paslaugas, įskaitant konsultavimo, analitinius skaičiavimus ir įdarbinimo pagalbą, teikė dar 39 įmonės. Tarp jų buvo visi „didieji keturi“ auditoriai – „Deloitte“, KPMG, „PwC“ ir „EY“, taip pat „didžioji trijulė“ iš valdymo konsultacijos sektoriaus – BCG, „McKinsey“ ir „Bain &; Company“.
Finansų sektoriuje savo veiklą sustabdė 27 bendrovės, įskaitant tris didžiausias tarptautines reitingų agentūras „S&P“, „Moody’s“ ir „Fitch“, taip pat tokias finansinių paslaugų tiekėjas kaip „PayPal“, „Visa“, „Mastercard“ kortelė, „J. P. Morgan“ ir „Goldman Sachs“.
Kitos pramonės šakos patyrė mažiau reikšmingų „nuostolių“: iš rinkos pasitraukė 13 įmonių, užsiimančių transportu, 12 iš kasybos ir energetikos srities, devynios nekilnojamojo turto agentūros, septynios farmacijos ir penkios transporto bendrovės.
Visgi kalbama, kad jau šiemet nemažai išėjusių įmonių gali pamėginti sugrįžti. [5]
