Atsargos pulkininkas V. Malinionis: „tokius kaip Gorienė Maskvoje sprogdina“

Vaidotas Malinionis ragina mobilizuotis ir Lietuvoje atkurti karinę galią

Karo šaukliai, regis, ėmėsi sunkiosios artilerijos: eteryje laikas nuo laiko pasirodo skirtingo plauko „šaudytojai“, kurie iš tiesų yra ne taip jau nutolę nuo ant medžio šakos reguliariai kabinamų antivakserių. Šįsyk taikinys – vadinamieji „rusų propagandistai“. Kyla klausimas: kaipgi juos atpažinti nūdienoje, kai netgi biologinio vyro nustatymas olimpinėse žaidynėse kainuoja moterų kaulų lūžius; į kokią lentyną tuos „propagandistus“ padėti, bokso asociaciją, šimtus metų veikusią pagal atitinkamą modelį, staiga paskelbus nebegaliojančia, o moterišką ir vyrišką pradą – „totalia nesąmone“ – tiesa, tik kiek subtilesne šnekta.

Šiuos dalykus neretai gvildena daug strėlių gaunantys asmenys. Vienas iš jų – atsargos pulkininkas, „Team Direct Europe“ ekspertas Vaidotas Malinionis. Kadangi pastarasis linkęs paliesti opiausius diskursus ir „nuo savęs“ įvertinti visus galimus scenarijus, šį kartą nepabūgsta nuspręsti, kurį gi čia iš mūsų eliminuoti – „vardan tos žemės Lietuvos“... Arba grynai dėl savo rūros.

Taip taip, pastarojo įžanga į diskusiją gali atrodyti daug žadanti (kaip ir dabar), tačiau tik todėl, jog viena neapykantos kalba mums, lietuviams, vis dažniau artimesnė už kitą, savo nuomonės turėjimą peradresuojant maitėdoms ir vanagams.

Galbūt teisingai V.Malinionis sako, esą dažnas lietuvis nelabai suvokia, jog mes jau kurį laiką šmėžuojame karo fone^[1]. Itin prieštaringai vertinamas vyras dar balandžio mėnesį kalbėjo, kad „jau reikia priešintis“, pridurdamas, jog nors Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, karas ją suvaržo ir, galbūt, dar labiau suvaržys ateityje^[2].

Nepaisant to, kad Rusijos inicijuojamas kinetinis karas lyg ir nustūmė į antrą planą Kremliaus minkštosios galios poveikio Vakarų visuomenėms klausimą, Rusijos propaganda niekur nedingo – plataus masto Rusijos agresija Ukrainoje tiesiog pakeitė rusiškos propagandos pobūdį, pavertusį Vakarams skirtą propagandą kinetinio karo pagalbiniu įrankiu^[3].

Priešas egzistuoja ir veikia – ekonominiuose, informaciniuose, kibernetiniuose ir kariniuose lygmenyse. Nors kai kurie iš jų, V. Malinionio nuomone, ne tokie intensyvūs, migrantų antplūdis ar Aleksejaus Anatoljevičiaus Navalno padėjėjo sumušimas bei kiti pavyzdžiai rodo ką kitą. Tačiau priešų, ir ne ką menkesnių, regis, turime ir Lietuvoje – tokių, kur sunkiai kas įtartų.

Rusija iki 2034 m. planuoja sunaikinti Ukrainos valstybę

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas įspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi, jog karas Ukrainoje gali trukti ilgiau nei 10 metų. Atsargos pulkininkas V.Malinionis pridūrė, kad kiek ilgai truks karas, priklauso nuo Vakarų valios remti Ukrainą. Iš Rusijos tuo tarpu yra pasigirdę pareiškimų, kad iki 2034 m. planuojama sunaikinti Ukrainos valstybę^[4]. 

„Tai rodo, kad jie ruošiasi ilgam karui. <...> Jie galvoja, jog gali žymiai ilgesniam karui skirti energijos. Kad Vakarai palūš ir nusileis anksčiau ar vėliau“, – kalba pašnekovas.

„Kuo Vakarai daugiau skirs dėmesio ginklavimuisi, kuo daugiau skirs Ukrainai ginklų ir paramos, tuo greičiau karas pasibaigs. Čia iš tikrųjų valios klausimas. <...> Karas savaime nepraeis, čia kaip liga“, – įsitikinęs V.Malinionis.

Vyras tikina, esą galima tikėtis, jog palaipsniui ims keistis mūšių intensyvumas. Tad Vakarai raginami didinti savo apsukas gynyboje. Tuo metu Volodymyras Zelenskis sako – padedama Vakarų Ukraina gali mėginti iki metų pabaigos užbaigti „karštąjį“ karo etapą. Be to, karą neva galima baigti ir prie derybų stalo tuo atveju, jei Vakarai spaus Maskvą, kadangi jiems nebūtina išlaisvinti visų teritorijų.

Nepaisant to, jog naujoji britų vyriausybė pažadėjo Ukrainai dar daugiau šaudmenų, prieštankinių raketų, artilerijos pabūklų, lankantis Londone V.Zelenskiui buvo svarbu gauti leidimą britų tiekiama ginkluote atakuoti taikinius Rusijos teritorijoje, jog Ukraina galėtų smogti ten, iš kur ją apšaudo.

Malinionis ragina apribotini rusiškus kanalus ir teisiškai užtildyti remiančius Maskvos naratyvus

Nepaisant to, jog dalis tautiečių nesibodi V.Malinionį įtraukti į „juodąjį sąrašiuką“ dėl kompromituojančių pasisakymų, pastarasis pažymi nekurstantis karo – jis, jo akimis, jau vyksta. Tačiau ar tikrai? Galbūt į ugnį dar ir dar kartą pilama žibalo?

V.Malinionis kraugeriškai atviras: kai kam reiktų užčiaupti burną; anot jo, „tokius kaip Giedrė Gorienė Maskvoje netgi sprogdina“; mes taipogi tokius asmenis esą turėtume eliminuoti tam, jog jie nustotų transliuoti Maskvos naratyvus...

„Turėtume apribotini ne tik rusiškus kanalus, bet ir užčiaupti toje pačioje pusėje esančiuosius“, – tikina V.Malinionis, kai kuriuos žinomus Lietuvoje asmenis tarsi kaldamas prie kryžiaus. Šiam tikslui, anot pastarojo, turėtų įsikišti teisininkai. 

V.Malinionis įsitikinęs, kad valstybę galima prarasti ir be mūšio. Vis dėlto, dalis tautiečių šiuos pasisakymus sieja su neapykantos kurstymu. Stebėtis nederėtų.

Atsukant šiuos pasisakymus į save, taikiniu, kaip galima manyti, greičiausiai galėtų tapti bet kas kitas. Jei pastarasis žarstosi tokiais išsireiškimas į kairę ir į dešinę, kyla klausimas, ką tai reikštų paprastam niekam nežinomam piliečiui, nusprendusiam išsakyti savo nuomonę, kuri prasilenkia su V.Malinionio. Kol tautiečiai nuogąstauja, apčiuopdami tyčinį žudynių kurstymą, neabejojama: joks žmogus neturi teisės taip kalbėti, juolab skleisti bauginančią žinią viešame diskurse.

V.Malinionis nevengia prabilti ir apie buvusios kariuomenės vadovybės išstojimus apie krašto apsaugos ministeriją ir ministrą, pasigirdus kritikai iš buvusio kariuomenės vado Valdemaro Rupšio lūpų. Precedento neturinti situacija, V.Malinionio teigimu, vėlgi – apnuogina kariuomenės vado naratyvus, kuris, tik išėjęs į atsargą, pradėjo kvestionuoti ir ministerijos, ir kariuomenės vadovybės sprendimus, o taip pat ir dabartinio vado darbotvarkę. Tačiau svarstoma, galbūt kritikuojant kitą, iš tikrųjų mėginama pridengti save?

Šiuo atveju, ydinga atsargos pulkininko V.Malinionio pozicija galimai apnuogina kai ką daugiau: radikalūs asmenys dėl visapusiškos šalies bei jos piliečių ramybės, neturėtų prasižioti visai.