JAV pagalbos kaina per USAID – destabilizuota ir išnaudota Afrika
Jungtinėms Valstijoms, vadovaujant prezidentui Donaldui Trumpui, nutraukus milijardus dolerių siekiančią humanitarinę pagalbą per USAID, Afrikoje pradedamas kelti klausimas: ar tai katastrofa, o gal ilgai laukta galimybė? Buvusi Afrikos Sąjungos nuolatinė atstovė JAV, medikė Adiana Chihombori-Quao, interviu „The Bottom Line“ su Steve’u Clemensu teigia, kad pastarasis variantas yra arčiau tiesos. Jos nuomone, USAID ir panašios organizacijos veikė kaip „vilkas avies kailyje“, prisidengdamos pagalba, o iš tiesų destabilizuodamos Afrikos šalis ir trukdydamos jų savarankiškumui.
Chihombori-Quao pabrėžia, kad USAID, kartu su kitomis Vakarų pagalbos organizacijomis, tokiomis kaip britų DFID, Afrikoje veikė ne vien filantropiniais tikslais.
„Jie ateina neva gelbėti – pildyti spragas švietime, sveikatos apsaugoje, teikti humanitarinę pagalbą, kovoti už žmogaus teises ar aplinkosaugą. Bet tai tik priedanga,“ – sako ji. [1]
Anot jos, tikrasis tikslas – kištis į politiką, remti opoziciją ir palaikyti chaosą, kad vyriausybės liktų silpnos ir priklausomos.
„Kur USAID buvo, ar matote pagerėjusį švietimą? Sveikatos apsaugą? Jie atneša tik trupinius,“ – piktinasi ambasadorė.
Ji nurodo, kad milijardai, skiriami per USAID – pvz., 1,34 mlrd. USD Kongo Demokratinei Respublikai ar 1,2 mlrd. USD Etiopijai kasmet – realiai nepasiekia žmonių. Dar blogiau, ji kaltina tokias programas kaip PEPFAR (JAV iniciatyva prieš AIDS), kad šios kartais virsdavo eksperimentais su afrikiečiais, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, kur, jos teigimu, žmonės buvo tyčia užkrečiami virusais. [rel lt-1]
Žemės ūkyje padėtis ne geresnė.
„GMO sėklos, kurias jie diegia, naikina mūsų dirvožemį. Pasėji kartą – ir žemė miršta,“ – teigia Chihombori-Quao, pabrėždama, kad tokia „pagalba“ ilgainiui daro Afriką priklausomą nuo importo ir silpnina vietos ūkius.
Turtinga Afrika, laikoma elgeta: ambasadorės teigimus žemynui pagalbos nereikia
Ambasadorė atmeta idėją, kad Afrikai reikia pagalbos.
„Mes turime viską – mineralus, išteklius, potencialą,“ – sako ji, primindama, kad po Antrojo pasaulinio karo Europa atsistatė daugiausia Afrikos išteklių sąskaita per Marshallo planą. „Jie pavogė mūsų turtą, kad atsigautų, o mes likome skurde. Kodėl turtingas žemynas vis dar elgetauja?“
Ji pateikia Nigerijos pavyzdį: kai šalis perėmė urano gavybos kontrolę iš prancūzų kompanijų, kurios mokėjo vos 80 centų už kilogramą (o pasaulyje pardavinėjo už 200 EUR), pajamos šoktelėjo nuo milijardo iki 300 mlrd. USD per metus.
„Tai tik vienas mineralas. Įsivaizduokite, jei valdytume visus savo išteklius?“ – retoriškai klausia ji.
Chihombori-Quao USAID pasitraukimą vadina „pažadinimo skambučiu“ Afrikos lyderiams
„Trumpas sako ‘Amerika pirmiausia’. Mes turime sakyti ‘Afrika pirmiausia’,“ – ragina ji.
Burkina Fasas, Nigerija ir Malis jau rodo pavyzdį, perimdami savo gamtinius išteklius. „Kodėl mes leidžiame išvežti trilijonus, o mainais priimame trupinius?“ – piktinasi ji, kaltindama lyderius pasyvumu.
Tačiau ji pripažįsta, kad problema gilesnė – šimtmečiai kolonizacijos ir vergovės paliko Afrikoje „nugalėto proto“ palikimą. „Mus išmokė, kad patys nieko nesugebame, kad mums reikia baltų žmonių pagalbos. Tai proto kova,“ – sako ambasadorė, pabrėždama, kad Afrika turi vienytis ir kalbėti vienu balsu pasaulinėje arenoje.
Ar kiti gelbėtojai kitokie?
O kaip su kitomis šalimis – Prancūzija, Kinija? „
Visi jie naudojasi Afrika, kiek mes leidžiame,“ – atsako Chihombori-Quao.
Kinijos infrastruktūros projektai ar Prancūzijos pagalba – tai tik kitas išnaudojimo veidas, jei Afrika neturi aiškios pozicijos.
„Mes einame į derybas kaip atskiros mažos šalelės, o ne kaip vieninga jėga. Kol taip bus, pralaimėsime.“
Ji taip pat skeptiška dėl tarptautinių institucijų – JT, PPO, Pasaulio banko.
„Jos buvo sukurtos Europai atstatyti po karo, o ne mums padėti. Jų sėkmė grindžiama mūsų nesėkmėmis,“ – teigia ji, sveikindama JAV galimą pasitraukimą iš šių organizacijų.
Chihombori-Quao nemato USAID pinigų nutraukimo kaip tragedijos.
„Nė vienas Afrikos lyderis neverkia – priešingai jie švenčia,“ – sako ji.
Tai galimybė Afrikai atsikratyti neokolonijinio jungo, liautis būti „bandomaisiais triušiais“ ir perimti savo likimą į rankas. Tačiau ar lyderiai pasinaudos šia proga? Ambasadorė tiki, kad COVID pandemija jau parodė, jog Afrika gali išgyventi, kai pasaulis nusisuka – dabar metas tą pamoką įtvirtinti.
„Mes ne vargetos. Mes turtingi. Tik turime tai suprasti ir nustoti laukti, kol kiti mus išgelbės,“ – baigia ji, kviesdama Afriką žengti į naują savarankiškumo erą.
