A. Širinskienę piktina nesibaigiantis chaosas „Nemuno aušros“ frakcijoje
Kalbos apie galimas „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio ir prie partijos gretų prisijungusios Agnės Širinskienės politines skyrybas įgauna pagreitį. Šį kartą politikė informavo turėsianti, ką per Kalėdas pergalvoti ir pakurstė kalbas apie galimą savo atsiskyrimą iš šios frakcijos gretų.
Kalbėdama apie savo dabartinius santykius su R. Žemaitaičiu, jo dešinioji ranka, seimo vicepirmininkė A. Širinskienė buvo atvira, kad tai, kas šiuo metu vyksta „aušriečių“ frakcijoje – jai labai nepatinka ir pareiškė neatmetanti galimybės trauktis iš frakcijos gretų[1].
Politikę esą labiausiai piktina, kaip frakcijoje vyksta komunikacija – štai esą pats R. Žemaitaitis pareiškęs, kad visais koalicijos klausimais frakcijos vardu komentuos tik jis. Pats R. Žemaitaitis aiškina, kad už tokį sprendimą esą nubalsavę patys „aušriečiai“ – tam pritarė 19 iš 20 frakcijos narių, o pati A. Širinskienė šiame balsavime nedalyvavusi.
Kaip vieną iš nevisai gražių „aušriečių“ lyderio poelgių A. Širinskienė įvardino jo pasakojimus apie tai, kad jis žinojęs apie į aplinkos ministrus siūlyto Tomo Kovėros problemas su teisėsauga, tačiau galiausiai Rūtos Janutienės rengtoje laidoje pareiškęs, kad „tos ir tos istorijos“ nežinojęs.
Vis dėlto, pats R. Žemaitaitis gynėsi, kad pats yra didis demokratas ir net sprendimą, kad šis vienintelis pasisakysiąs frakcijos vardu, priėmusi pati „Nemuno aušros“ frakcijos narių dauguma.
Pasak jo, net ir nebuvus šio sprendimo, niekas esą iš frakcijos narių nesiveržė komentuoti, mat supranta, „kad yra disciplina, yra tvarka ir partijos pirmininkas komentuoja koalicijos klausimais“.
A. Širinskienė: joks balsavimas frakcijoje nevyko
Savo ruožtu A. Širinskienė taipogi rado, ką atsakyti. O pasirodo, kad „aušriečių“ gretose iš tiesų jokio balsavimo nė nevyko.
„Vakar girdėjome R Žemaitaitį aiškinant, kad 20 frakcijos narių balsavo už pasitraukimą iš valdančiosios daugumos (tokio balsavimo nebuvo), šiandien girdime, kad „frakcija „pritarė“ dėl to, kad neva komentuos tik seniūnas. Tokio sprendimo (balsavimo, nes būtent taip sprendžia frakcijos) vėlgi nebuvo, buvo R. Žemaitaičio vienasmenis reikalavimas frakcijos posėdžio pabaigoje. Kaip ir vienasmeniai sprendimai dėl ministrų, kuriuos visi išgirdome tik tuomet, kai pranešė spauda.“ – rėžė A. Širinskienė[2].
Politikei esą užkliuvo ir tai, kad panašių dramų ir grasinimų trauktis iš valdančiosios koalicijos iš R. Žemaitaičio pusės nebuvo net ir po to, kai į naujosios Vyriausybės programą nebuvo įtrauktas „Ignitis“ delistingavimas ir KGB bendradarbių išviešinimas.
„Man asmeniškai norėjosi tokių R. Žemaitaičio dramų būtent tuo metu, kokias matome dabar. Nes tuo metu sprendėsi turinio ir darbų klausimai – esmė, dėl kurios esame Seime.“ – pridūrė ji.
Tokias politikės kalbas apie darbą su R. Žemaitaičiu kaipmat įvertino ir rinkėjai. Pastarieji, panašu, nebuvo linkę teisti „Nemuno aušros“ lyderio ir tik paskatino A. Širinskienę kartu ieškoti kompromisų, kad būtų atlikti pažadėti darbai.
„Jeigu ką, tai R .Žemaitaitį dėl šių tikslų (Igničio delistigavimas, agentų išviešinimas, LRT finansų auditas) žmonės ir išrinko. O jūsų „pokilimines kovas“ pasilikite sau. Lietuvos žmonėms svarbu galutinis rezultatas, o ne jūsų itrigos išneštos į viešumą – miela Agne Širinskiene“ – pasiūlė vienas komentatorius.
Kiti teigė, kad abu parlamentarai yra stipresni, kai yra kartu, todėl pasiūlė tarpusavy ginčytis, kalbėtis, aiškintis, bet vis tiek išlikti kartu.
Kol partija „šlavė“ balsus, tol gerai, bet tik pradėjo prarasti valdžią ir pasipustė padus?
Priežasčių, kodėl tarp R. Žemaitaičio ir A. Širinskienės įsivyravo chaosas, gali būti daug. Tačiau, vertėtų prisiminti ir tai, kad pati politikė prieš seimo rinkimus nepriklausė jokiai partijai, nors ir buvo sulaukusi iš tuomečių opozicinių partijų pasiūlymų jungtis prie jų. Visgi, galiausiai A. Širinskienė nusprendė jungtis prie „aušriečių“ gretų – jau tada, kai partijai buvo prognozuojama neabejotina sėkmė šiuose rinkimuose.
Anuomet ji teigė tokį sprendimą priėmusi dėl turimo bendro požiūrio į žmogų, šeimą, kalbą bei valstybės valdymą ir jos ateitį.
Tačiau nė neapšilus seime, jau pakvipo dar vienomis politinėmis skyrybomis. Nejaugi A. Širinskienė neatlaikė neapykantos strėlių, nukreiptų būtent į „Nemuno aušrą“ ir suprato, kad iš skęstančio laivo reikia nešti kudašių?
Juk nepasitenkinimas ir kilo tuomet, kai partijai, nors ir sudariusiai valdančiosios koalicijos sutartį su socialdemokratais ir „Vardan Lietuvos“, turėjo atitekti kąsnelis valdžios, šis labai greitai išsprūdo iš burnos – vietoje trijų žadėtų – teisingumo, aplinkos ir žemės ūkio – ministerijų, partijos rankose liko tik viena – pastaroji. Likusiose – keistas asociacijas keliantys kandidatai, tarp kurių – ir buvęs vienas iš Laisvės partijos steigėjų. O juk „aušriečių“ politinė linija – visai kitokia.
Pati A. Širinskienė tvirtino net apie partijos siūlomus kandidatus nežinojusi ir jų pavardes išvydusi tik tada, kai jie buvo teikiami tvirtinti prezidentui.
Pabėgo iš „valstiečių“ ir Regionų, neatėjo pas S. Skvernelį
Prisiminkime, kad politinės laimės paieškas A. Širinskienė pradėjusi dar 2021-aisiais, kai priėmė sprendimą palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakciją seime ir partiją, anuomet tvirtinusi, kad toks sprendimas brendęs jau ne vienerius metus.
Kaip pasitraukimo iš LVŽS frakcijos priežastis parlamentarė nurodė prastą darbo organizavimą, vangumą šešėlinėje Vyriausybėje ir kolegų pavydą, su kuriuo jai teko susidurti. A. Širinskienė kritikavo frakcijos neveiklumą, asmeninės naudos siekimą, šešėlinės Vyriausybės iniciatyvų trūkumą bei susidūrė su netinkamu kolegų elgesiu, kuris, anot jos, priminė kalinių subkultūrą[3].
Ilgai netrukus A. Širinskienė prisijungė prie Lietuvos regionų frakcijos gretų, kuriose tuo metu ir buvo R. Žemaitaitis.
Prieš įvykstant šiems seimo rinkimams, politikę prisijungti prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kvietė ir buvęs jos kolega Saulius Skvernelis. Tačiau tuomet tokiu vedlio sprendimu, panašu, nebuvo patenkinti partiečiai. Galiausiai A. Širinskienė nusprendė šokti į paskutinį traukinį ir prisijungė prie „aušriečių“.
Negavęs seimo vicepirmininko posto R. Žemaitaitis pagrasino trauktis iš valdančiosios koalicijos
Tuo tarpu valdžios valdančiojoje daugumoje negavusios „Nemuno aušros“ vedlys R. Žemaitaitis prieš keletą dienų pagrasino trauktis ir iš valdančiosios koalicijos, jei artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į seimo vicepirmininko poziciją.
Koalicijos partneriai anksčiau teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderio kandidatūra į Seimo vicepirmininkus galėtų būti svarstoma tik išsprendus jo teisinius klausimus. Tačiau R. Žemaitaitis mano, jog po teisinės neliečiamybės panaikinimo kliūčių siekti šių pareigų nebeliko.
77.lt primena, kad prieš R. Žemaitaičio buvimą valdančiojoje koalicijoje jau juntama ir šiokia tokia politikų priešprieša. Štai ilgą laiką lengva ranka atmetinėjęs siūlomų „Nemuno aušros“ ministrų kandidatūras, prezidentas Gitanas Nausėda galiausiai į aplinkos ministrus patvirtinęs skandalingąjį P. Poderskį, o į teisingumo – advokatą R. Mockų.
