Šalis svarsto prisijungti prie pasaulio ir užsiimti kriptovaliutų kasyba
Aleksandras Lukašenka vakar pasiūlė, kad šalis galėtų pradėti kasti kriptovaliutas. „Pažiūrėkite į šią kasybą. Į mane kreipiasi vis daugiau žmonių. Jei mums tai pelninga, padarykime tai. Turime elektros energijos perteklių. Tegul kasa tą kriptovaliutą ir pan“, pasakė A. Lukašenka naujai paskirtam energetikos ministrui Aleksejui Kušnarenkai, praneša Baltarusijos žiniasklaida.
Šis pareiškimas paskelbtas tuo metu, kai JAV vyriausybė svarsto idėją sukurti nacionalinį strateginį kriptovaliutų rezervą, į kurį galėtų būti įtrauktos tokios kriptovaliutos kaip bitkoinas (BTC), eteris (ETH), solana (SOL), ripple (XRP) ir cardano (ADA). JAV valdžia siekia padaryti Ameriką labiausiai į kriptovaliutų industriją įsitraukusia šalimi.
D. Trumpas, naujasis JAV prezidentas savo siekius vadina noru padaryti JAV pirmąja pasaulio Bitcoino sostine. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka taip pat užsiminė apie Baltųjų rūmų susidomėjimą kriptovaliutomis.
„Jūs matote, kokia kryptimi eina pasaulis. Ypač didžiausia pasaulio ekonomika JAV. Vakar jie paskelbė, kad laikys [kriptovaliutų] rezervą“, sakė jis. „Todėl bus jų paklausa. Na, gal mums patiems reikėtų tai padaryti?“ pridūrė A. Lukašenka.
Baltarusija nebūtų pirmoji šalis, kurioje kasamos kriptovaliutos
Kriptovaliutų kasimas tai procesas, kai galingi kompiuteriai sprendžia sudėtingus matematikos uždavinius, kurie padeda patvirtinti sandorius blokų grandinėje. Už tai kasėjai gauna naujai sukurtą kriptovaliutą. Šis procesas naudoja daug energijos, todėl kriptovaliutų kasyba dažniausiai leidžiama šalyse, kur yra daug ir pigių energijos išteklių.
Toks kriptovaliutų kasimas leidžiamas ne vienoje šalyje. Pavyzdžiui Butane, nedidelėje Pietų Azijos šalyje, gausu hidroenergijos, jau veikia daugiau kaip 100 megavatų (MW) galios bitkoinų kasybos infrastruktūra ir ketinama pridėti dar 500 MW galios. Šiuo metu, „Arkham Intelligence“ duomenimis, šalis turi 950 mln. dolerių vertės bitkoinų.
Anksčiau Kinija buvo didžiausias kriptovaliutų kasybos centras, čia buvo išgaunama didelė dalis pasaulyje prieinamų Bitkoinų. Tačiau 2021 m. Kinija uždraudė bet kokią su kriptovaliutomis susijusią veiklą, įskaitant kasybą, dėl susirūpinimo finansine rizika ir pernelyg dideliu energijos suvartojimu. Nepaisant to, daugelis kasėjų persikėlė į kitas šalis, o Kinijos dalis pasaulinėje kasyboje gerokai sumažėjo.
Pasaulio šalys vis dažiau legalizuoja kriptovaliutų kasybas. Pixabay / Pexels
Po Kinijos apribojimų JAV tapo viena iš pirmaujančių kriptovaliutų kasybos šalių. Tokios valstijos kaip Teksasas, Vajomingas ir Vašingtonas yra ypač populiarios dėl gausių energijos šaltinių, įskaitant gamtines dujas ir hidroelektrines. Teksasas ypač patrauklus dėl nereguliuojamos elektros energijos rinkos, kuri kasėjams užtikrina mažas elektros energijos sąnaudas.
Rusija yra dar vienas svarbus kriptovaliutų kasybos rinkos dalyvis. Šalyje yra pigios elektros energijos, ypač tokiuose regionuose kaip Sibiras, kur gausu hidroelektrinių. Nors kriptovaliutų kasyba Rusijoje yra teisėta, vyriausybė pasiūlė taisyklių, kurios gali turėti įtakos šiai pramonei, tačiau kol kas kasėjai gali veikti palyginti laisvai.
Islandija yra pirmaujanti kriptovaliutų kasybos šalis dėl pigios ir atsinaujinančios energijos. Šalis elektros energijai gaminti naudoja geoterminę ir hidroelektrinę energiją, todėl yra viena iš ekologiškiausių kasybos vietų. Vėsus Islandijos klimatas taip pat padeda sumažinti brangių kasybos įrangos aušinimo sistemų poreikį.
Venesueloje kriptovaliutų kasyba tapo būdu žmonėms apeiti šalies ekonominę krizę ir hiperinfliaciją. Nepaisant šalies politinio ir ekonominio nestabilumo, kriptovaliutų kasyba yra leidžiama ir daugelis piliečių ją naudoja kaip pajamų šaltinį. Tačiau tokie kripto kasėjai dažnai susiduria su tokiais iššūkiais kaip dažni elektros energijos tiekimo sutrikimai ir valdžios kišimasis.
A. Lukašenka seka JAV ir Rusijos pavyzdžiu: nori kasti ne tik kriptovaliutą, bet ir ieškos mineralų
Rusijai prabilus apie mineralų paieškas ir Ukrainos sandoriui su JAV judant link pasirašymo, Baltarusija pradės ne tik kasinėti Bitkoinus, bet ir ieškos naudingųjų iškasenų. Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka paragino savo šalies ekspertus ištirti retųjų žemės naudingųjų iškasenų paieškos galimybes, kai dėl galimo JAV ir Ukrainos susitarimo dėl naudingųjų iškasenų jos sulaukė visuomenės dėmesio.
Kaip praneša valstybinė žiniasklaida, A. Lukašenka pavedė savo ministro pirmininko pavaduotojui Jurijui Šuleikai užtikrinti, kad Baltarusija nebūtų nepakankamai geologiškai išsivysčiusia šalimi. „Šiandien tai tema numeris vienas“, sakė A. Lukašenka, turėdamas omenyje retųjų mineralų iškasenas, kurios yra būtinos tokioms pramonės šakoms kaip atsinaujinančioji energija. „Jų Žemėje nėra gausu, bet galbūt turime tiek pat, kiek ir kiti“, pridūrė jis.
A. Lukašenka taip pat paragino geologus ieškoti naftos ir dujų: „Sakoma, kad mūsų atliekų telkiniuose yra retųjų žemių mineralų. Turime ištirti likusią dalį: chemines medžiagas, naftą, dujas ir kt. Šią užduotį pavedžiau atitinkamam ministrui“, sakė jis vyriausybės posėdyje. Retųjų mineralų iškasenas sudaro 17 elementų, kurie labai svarbūs gaminant tokias technologijas kaip mobilieji telefonai ir elektriniai automobiliai.
Pastarosiomis savaitėmis D. Trumpas siekė sudaryti susitarimą su Ukraina dėl mineralinių medžiagų mainais į tolesnę JAV karinę paramą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis praėjusią savaitę lankėsi Vašingtone, tikėdamasis ten pasirašyti šį susitarimą. Tačiau tam sutrukdė Baltuosiuose rūmuose įvykęs konfliktas.
Dabar JAV vyriausybė sustabdė visą karinę pagalbą Ukrainai, įvardydama tai kaip pastangas priversti Kijivą pritarti taikos susitarimui su Rusija. A. Lukašenka, dešimtmečius geležiniu kumščiu valdęs Baltarusiją, tebėra vienas iš artimiausių Rusijos prezidento V. Putino sąjungininkų. 2022 m. pradžioje Baltarusija buvo panaudota kaip atspirties taškas Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, kuri dabar tęsiasi jau ketvirtus metus.
