Skubūs pacientai palauks – svarbiau pasiruošti laukiančioms pandemijoms
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, panašu, jau atvirai pripažįsta, kad intensyviai vykdoma naujoji sveikatos reforma skirta visai ne pacientų ir medikų problemoms spręsti, o pasiruošti ateities pandemijoms.
Apie tokį pasiruošimą jis prakalbo prieš kelias dienas apsilankęs Kėdainių ligoninėje, kur, pasirodo, jis vyko ne konkrečių problemų spręsti. Kėdainiuose jis apsilankė, kaip pats pareiškė, tiesiog palaikyti palyginti neseniai šios ligoninės vadovės pareigas einančią Editą Vaškevičienę, kuri uoliai vykdo visas A. Dulkio ministerijos nuleidžiamas reformas.
Tik kas iš to palaikymo dėl ligoninės ateities sunerimusiems kėdainiečiams, taip ir lieka neaišku – ministras veik nepasakė nieko konkretaus apie tai, koks iš tiesų likimas laukia šios vidurio Lietuvos ligoninės, kurioje per pastaruosius metus jau neliko Akušerijos-ginekologijos skyriaus, iškilo grėsmė Psichiatrijos, Vaikų, Chirurgijos ir net Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriams.
Ruošiantis pandemijoms, pasirodo, svarbi visai ne skubioji pagalba
„Pagal skaičius, ką mes dabar matom, Kėdainiuose tikrai bus stacionarinė chirurgija. Klausimas tik yra, koks bus jos mastas. O nuo to priklauso ir Priėmimo skyrius“, – sakė A. Dulkys[2].
Ministras pridūrė, kad dabar visos Lietuvos mastu daugybė pokyčių daroma tam, kad būtų kokybiškai pasiruošiama ateities pandemijos. O kovai su pandemijomis aktualiausi visgi ne Priėmimo, o infekciniai skyriai[2].
Tačiau Lietuva nėra vienintelė valstybė, kurioje jau ruošiamasi ateities sveikatos katastrofoms. Dar nespėjus pasibaigti COVID-19 pandemijai, pasaulio galingieji pradėjo diskusijas, kaip pasiruošti ateičiai ir netgi svarstė, kaip milijardai eurų galėtų būti „sukišami“ į pandemijų stebėjimo institucijas.
Pasaulio galingieji taip pat jau „žaidžia“ ateities pandemijas
Tačiau būsimoms pandemijoms ruošiasi ne tik A. Dulkys, bet ir kitos valstybės. Štai Belgijoje 2022 metų pabaigoje buvo suorganizuota mirtino viruso pandemijos simuliacija – neva 2025 metais pasaulį apgaubia mirtinasis enterovirusas, kilęs iš Pietų Amerikos ir pražudo milijonus žmonių.
Ar tikrai tokie „pasižaidimai“ gali būti organizuojami šiaip sau? Gyvename tokiame sutapimų pasaulyje, kad 2019 metais šalims vykdžius į gripą panašaus viruso pandemijos simuliaciją, visai netrukus Kinijoje buvo nustatyti ir pirmieji COVID-19 atvejai.
Profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas taip pat neseniai įspėjo, kad reikia ruoštis ateinančioms pandemijoms, nes kitos COVID-19 atmainos neabejotinai sugrįš, tai – tik laiko klausimas[3].
Jau reaguodama į galimas ateityje pasitaikysiančias pandemijas (nors dar tuo metu nebuvo pasibaigusi koronaviruso pandemija, Europos Komisija (EK) 2021-ųjų pabaigoje pareiškė, kad laikas pradėti kalbėti apie Europos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir reagavimo į jas instituciją, arba kitaip – HERA, kuriai artimiausiais metais esą ketinama skirti riebią, 30 mlrd. eurų sumą, o per artimiausius šešerius metus – 6 mlrd. eurų[4].
Ši institucija stebėtų nerimą keliančius susirgimus, stengtųsi, kad medicinos priemonės būtų gaminamos Europoje ir siektų šalių bendradarbiavimo pandemijai atėjus.
Pasauliui dar nespėjus ištrūkti iš koronaviruso pandemijos, Nacionalinio alergijų ir infekcinių ligų instituto direktorius, gydytojas Anthony Fauci taip pat pasiūlė jau dabar pradėti kurti vakciną, kuri neva užkirstų kelią panašioms pandemijoms ateityje. Tad ar tikrai galime tikėti, kad ši dviejų metų trukmės pandemija nebuvo tik paruošiamasis laukas?
