Lenkija ruošiasi atominės elektrinės statybai, tačiau tam dar turi pritarti Europos Komisija
Lenkija žengė istorinį žingsnį link branduolinės energetikos. Pranešama, kad Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda antradienį pasirašė įstatymą, kuris numato milžiniškų lėšų skyrimą iš valstybės biudžeto pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybai. Valdžia yra įsitikinusi, kad atominė energetika užtikrins šalies energetinį saugumą ir sumažins priklausomybę nuo iškastinio kuro.
Pagal naująjį įstatymą, valstybės valdoma įmonė „Polskie Elektrownie Jadrowe“ (PEJ), kuri yra pagrindinė projekto investuotoja ir operatorė, gaus 60,2 mlrd. zlotų (apie 14,45 mlrd. eurų) lėšų iš nacionalinio biudžeto. Šios lėšos, skirtos 2025–2030 m. laikotarpiui, bus pervedamos kaip piniginiai įnašai į PEJ steigiamąjį kapitalą. Be to, įstatymas leidžia vyriausybei paremti PEJ ir per valstybės iždo vertybinius popierius. Tai – didžiulis finansinis įsipareigojimas, kurį Lenkija mato kaip savo ateities energetikos pagrindą[1].
Tačiau nepaisant to, kad Lenkija yra pasiruošusi žengti branduolinės energijos keliu, Europos Komisija (EK) dar nepritarė šių valstybinių lėšų paskirstymui PEJ. 2024 m. gruodį EK pradėjo oficialų tyrimą, siekdama išsiaiškinti, ar tokia valstybės parama atitinka ES taisykles dėl konkurencijos. Kol Briuselis nepritars Lenkijos planams, 60,2 mlrd. zlotų lieka tik popieriuje, o projektui kyla rizika užstrigti ilgiau nei numatyta.
Lenkai statys net dvi atomines elektrines
Paradoksalu, tačiau kol Lietuvos politikai džiūgauja, jog mes nebeturime veikiančios atominės elektrinės, lenkai elgiasi visiškai priešingai. Pagal dabartinį Lenkijos atominės energetikos programos projektą, numatyta pastatyti net ne vieną, o dvi atomines elektrines, kurių bendra galia sieks 6-9 GW. Už abi elektrines būtų atsakinga PEJ, kuri būtų tiek pagrindinė investuotoja, tiek ir operatorė.
Pirmoji elektrinė iškils šiauriniame Pamario regione, Lubiatowo-Kopalino vietovėje. Ankstesnė vyriausybė kaip pagrindinį partnerį pirmosios elektrinės statybai pasirinko JAV konsorciumą „Westinghouse-Bechtel“.
Vyriausybė planuoja, kad 30 proc. statybos išlaidų padengs PEJ savais ištekliais, įskaitant valstybės pagalbą, o likę 70 proc. bus finansuojami paskolomis iš bankų ir kitų finansinių institucijų.
Remiantis neseniai paskelbtais vyriausybiniais pareiškimais, pirmojo reaktoriaus statybos darbai turėtų prasidėti 2028 metais, o elektros gamybos pradžia numatoma nuo 2036 metų[2].
