Dėl ketinamo atlikti audito vėl sunerimo LRT žurnalistų bendruomenė
Visuomeninio transliuotojo žurnalistai sunerimę – kelią Seime besiskinantis projektas dėl audito LRT vis labiau tirština spalvas tiems, kas čia dirba. O tai, pasak žiniasklaidos atstovų, kelias ne į ką kitą, bet į žurnalistų tildymą ir kova prieš jų nepriklausomybę. Tačiau patys transliuotojo darbuotojai ne visada deramai atskleidžia savo profesionalumą ir atspindi LRT vertybes.
LRT žurnalistų bendruomenėje sukruto ir žymūs veidai – žurnalistė Indrė Makaraitytė savo feisbuko paskyroje paskelbė, kad „Nemuno aušros“ iniciatyva Seimas Valstybės kontrolei esą formuluoja ne tik užduotį įvertinti, kaip transliuotojas leidžia pinigus, bet ir esą praplečia, ką Valstybės kontrolė turėtų ištirti – o tokiu atveju po padidinamuoju stiklu pakliūva ir LRT misija, finansavimo modelis ir valdysenos tinkamumas[1].
„Birutė Davidonytė, kolegė žurnalistė, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė, mano, kad kai bus nagrinėjami ir tam tikri LRT misijos dalykai, tai apims ir LRT kuriamą turinį arba gali apimti žurnalistų darbą.“ – rašė I. Makaraitytė.
Ji pridūrė, kad kolegė B. Davidonytė nurodžiusi, jog Valstybės kontrolė, pasak jos, nėra pajėgi įvertinti, kiek objektyviai LRT savo laidose pateikia politiką, mat tai nėra Valstybės kontrolės funkcija – institucija esą aiškinasi finansinius dalykus. O, pasak žurnalistės, kai bandoma išplėsti audito sąvoką ir aiškintis ne tik finansinius dalykus, tai sukelia daug nerimo.
Baiminasi LRT žurnalistų užtildymo
„Tad šitas Seimas eina toliau nei Ramūno Karbauskio valstiečiai per 2016-2020 m. kadenciją. Šitas Seimas su Žemaitaičiu priešakyje kvestionuoja LRT, kaip visuomeninio transliuotojo, pagrindus.
Jo politinę ir ekonominę nepriklausomybę, kuri leidžia laisvai dirbti žurnalistams ir nešokinėti pagal politikų dūdelę. Ir ne tik politikų – tai pat ir įvairių interesų grupių, t. y. įvairių partijų, visuomeninių judėjimų, religijų fanų, kurie visada turi patarimų, kaip ir ką žurnalistas turi rašyti ar rodyti.“ – rėžė I. Makaraitytė.
Žurnalistė taip pat pridūrė, kad šiandien Seimui LRT klausimu esą vadovaujanti Prezidentūra, mat vidinio LRT politinio neutralumo auditą inicijavo Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos deleguoti tarybos nariai, o į Valstybės kontrolieres Nausėda pateikęs savo patarėjos Irenos Segalovičienės kandidatūrą.
Tačiau I. Makaraitytė išreiškė viltį, kad nei prezidentui, nei jo vyriausiajam patarėjui Frederikui Jansonui žurnalistų nutildyti nepavyks.
Po I. Makaraitytės įrašu – ne liaupsės, o raginimai atlikti auditą
Tačiau gyventojai kritiškai vertina tokį LRT darbuotojų pasipriešinimą auditui.
„Mano nuomone nacionalinė televizija turėtų būti politiškai neutrali ir viešinti tik faktus. Šiuo metu ten to nei su žiburiu nerasi. Dažnai net bjauru žiūrėti ir klausytis, kaip Žeimytė, Miliūtė ir kitos tiesiog šlykščiai puola joms nepatinkančius žmones, o to tikrai neturėtų būti!“ – rėžė gyventoja.
„Ateityje matau tik dvi pagrindines LRT laidas: „Kas geresnio, prezidente?“ Ir „Kas geresnio, premjere?“. Na, dar gal „Duokim garo“ ir sveikinimų koncertą. Gal ir panorama dar liks, bet ją ves tik patikrinti žmonės.“ – antrino internautė.
Kitas gyventojas svarstė, ar iš tiesų sužinojimas, kokios sumos ir kur „sukasi“ visuomenės remiamame LRT ir kur jos „nusėda“ yra pavojus žiniasklaidos laisvei? Ir pridūrė, kad ne veltui, matyt, Krašto apsaugos ministerija (KAM) atlikto audito rezultatus įslaptino ir laiko neprieinamus visuomenei.
Po šiuo I. Makaraitytės įrašu pasisakė ir buvęs Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas, rėžęs, kad pastaroji, matyt, įsipainiojo į interesų konfliktą, kas atrodo labai „neskaniai“.
„(…) Pasitikėjimas ja (77 – I. Makaraityte), kaip LRT darbuotoja, stipriai susvyravo. Ir dar. Kandidatė į valstybes kontrolės pareigas Irena S., mano supratimu geras pasirinkimas. Kiek teko turėti reikalu su ja, tai kompetentingas žmogus.“ – komentavo D. Arlauskas.
Ar tikrai LRT toks nepriklausomas?
Tuo tarpu, nors LRT ir prisistato esantis nepriklausomu ir politiškai neangažuotu transliuotoju, iš tiesų yra kiek kitaip.
Štai elementariausias pavyzdys – prieš Seimo rinkimus LRT žurnalistės paimtas interviu iš LSDP lyderės Vilijos Blinkevičiūtės, kai jį ėmusi LRT darbuotoja pridūrė, kad šis pokalbis esą bus skirtas ne socialdemokratų rinkėjams, o transliuotojo auditorijai.
Taigi, taip išeina, kad LRT, finansuojamas iš visų mokesčių mokėtojų lėšų nepriklausomai nuo šių vertybinės skalės, iš tiesų atstovauja tik savo kontingentą (suprask: tai – tikrai ne socialdemokratų ir visų kitų praėjusią Seimo kadenciją opozicinėse frakcijose buvusių partijų rinkėjai).
LRT žurnalistai baiminasi nusitaikymo į jų žodžio laisvę
Lietuvos Seime įsibėgėjus svarstymams dėl LRT valstybinio audito, žurnalistų bendruomenė ir tarptautinės organizacijos sunerimo – šį kartą auditas apimtų ne tik finansinius klausimus, bet ir LRT misijos, finansavimo modelio bei valdysenos vertinimą[2].
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė pabrėžia, kad tai jau peržengia Valstybės kontrolės kompetencijų ribas ir kelia grėsmę žiniasklaidos nepriklausomumui. Dar didesnį nerimą kelia tai, kad auditui siūloma vadovauti žmogui, turinčiam politinių ryšių su Prezidentūra, todėl kyla klausimų dėl šio proceso politizavimo.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius įspėja – tokie sprendimai siunčia pavojingą signalą ne tik šalies viduje, bet ir tarptautinei bendruomenei, kuri stebi žiniasklaidos laisvės būklę. Jo teigimu, bandymai kištis į visuomeninio transliuotojo darbą gali neigiamai paveikti Lietuvos pozicijas spaudos laisvės indeksuose.
Nors LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė išlieka optimistiškai nusiteikusi, pasitikėdama Valstybės kontrolės profesionalumu, ji taip pat pripažįsta – Seimo siekis vertinti ne tik veiklos efektyvumą, bet ir keisti LRT strateginę kryptį kelia pagrįstą susirūpinimą.
Kritikai, tarp jų ir konservatorius Jurgis Razma, įžvelgia šiame audite ne ką kita, o politinio spaudimo formą. Visuomeninio transliuotojo nepriklausomybė – vienas esminių demokratijos ramsčių, todėl bet koks mėginimas per politinius sprendimus daryti įtaką jo veiklai gali tapti precedentu, kuriuo pasinaudoti norėtų ir kiti.
KAM atliktas auditas visuomenei rezultatų nedavė
Lietuvos gynybos biudžeto analizė, kurią atliko Valstybės kontrolė, tapo visuotine paslaptimi – Krašto apsaugos ministerija (KAM) įslaptino visą dokumentą, motyvuodama, kad jame esanti informacija yra konfidenciali. Tai sukėlė audrą tarp skaidrumo šalininkų: jų teigimu, bent dalis išvadų turėjo būti prieinama viešai, ypač dabar, kai planuojama gynybai skirti net 5–6 proc. nuo BVP.
Tačiau kiek vėliau, ministerija, panašu, atlyžo – praėjusią savaitę buvo pranešta apie tai, kad Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pranešė, jog KAM neprieštarautų skelbti ištraukas iš ataskaitos, jei iš jų būtų pašalinta jautri informacija.
Nors auditas esą didelių pažeidimų neatskleidė, buvo konstatuota, kad lėšų planavimas nesugebėjo prisitaikyti prie augančių gynybos išlaidų, o tai kelia riziką dėl efektyvaus biudžeto panaudojimo.
