Krašto apsaugos ministerija neprieštarauja dalies audito paviešinimui visuomenei
Skandalas dėl paslaptimis apgaubto audito Krašto apsaugos ministerijoje įgauna pagreitį. Po to, kai paaiškėjo, jog Valstybės kontrolės ataskaita apie gynybos biudžeto naudojimą buvo įslaptinta, Seimo Audito komitetas pareikalavo – dalį jos paviešinti. Dabar aiškėja, kad savo ruožtu pati ministerija neprieštarautų atskleisti dalį informacijos visuomenei.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius pranešė, kad ministerija esą neprieštarauja, jei iš ataskaitos bus pašalinta jautri informacija. Tuo pat metu žadama stiprinti parlamentinę kontrolę, užtikrinti skaidrumą ir į procesus aktyviai įtraukti tiek STT, tiek Viešųjų pirkimų tarnybą[1].
„Ministerijos vadovybė nusiteikusi pozityviai dėl mūsų prašymo, kad išėmus jautrią informaciją iš tos analizės būtų išviešinta (ataskaita – 77)“, – komentavo A. Skardžius.
Jis taip pat teigė, kad ministerija investuoja į skaidrumą užtikrinančias priemones, o su Audito komitetu taip pat nutarta veikti kartu, siekiant įsitikinti, kad įsigijimai įvykdyti tinkamai.
G. Paluckas pasirašo po KAM audito išvadų paviešinimu visuomenei
Tuo tarpu ministras pirmininkas Gintautas Paluckas mano, kad apibendrintas KAM išlaidų audito išvadas reikėtų paviešinti, nes jos atskleidžia svarbius efektyvumo trūkumus, kurie turės būti sprendžiami ateityje[2].
Nors auditas neparodė didelių pažeidimų, jis atskleidė, kad planavimo procesai nesekė augančio finansavimo apimčių, o tai gali sumažinti lėšų naudojimo efektyvumą, jei nebus imtasi tinkamų veiksmų. Premjeras pabrėžė, kad reikia sukurti geresnius valdymo ir kontrolės mechanizmus, kad būtų užtikrintas tinkamas gynybos lėšų paskirstymas ir išlaidų stebėsena.
G. Paluckas taip pat pritarė Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio siūlymui pristatyti audito išvadas uždarame Seimo posėdyje, teigdamas, kad toks žinių suvienodinimas būtų naudingas ir padėtų efektyviau diskutuoti apie gynybos klausimus.
Anot premjero, nors dalies informacijos atskleidimas gali kelti riziką, tai padėtų išvengti nereikalingo susipriešinimo ir susipainiojimo, bei pagerintų sprendimų priėmimą.
Kinišku dvelksmu atsiduodantis skandalas KAM
Tuo tarpu šalies gynybos sistemoje it žaibui iš giedro dangaus driokstelėjus skandalui dėl galimai iš Lietuvai nedraugiškų šalių pirktų bepiločių orlaivių, visuomenė pradėjo svarstyti, kad galimai ne veltui slepiami ir Krašto apsaugos ministerijoje atlikto audito rezultatai.
Praėjusią savaitę nuvilnijo įtarimų banga, kad bepiločiai orlaiviai, skirti kariuomenei ir Šaulių sąjungai, galėjo būti įsigyti iš Kinijos – valstybės, kurią Lietuva viešai vadina nedraugiška ir kurios produkcijos vengia. Nors dronai buvo pristatyti kaip lietuviški, įtariama, kad jie iš tiesų buvo surinkti už NATO ir ES ribų, o jų duomenų perdavimo infrastruktūra neatitinka saugumo standartų.
Įmonė „Geodezija 3D“, tiekusi šią įrangą, dabar atsidūrė teisėsaugos akiratyje – Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą, atliekamos kratos ir poėmiai, situaciją tiria Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Audito rezultatai šiuo metu žinomi tik išrinktiesiems
Lietuvos gynybos biudžeto analizė, atlikta Valstybės kontrolės, liks paslaptyje – Krašto apsaugos ministerija nusprendė įslaptinti tyrimą, kuriame vertinta, kaip per pastaruosius trejus metus buvo planuojamos ir naudojamos gynybos lėšos.
Nors audito rezultatai atskleidė tam tikrus trūkumus, visa ataskaita buvo priskirta riboto naudojimo informacijai, todėl ją galima peržiūrėti tik tiems, kurie turi teisę dirbti su slapta informacija. Kritikai, įskaitant skaidrumo organizacijas, pabrėžia, kad bent dalis išvadų turėtų būti prieinama visuomenei, ypač atsižvelgiant į didėjančias valstybės išlaidas gynybai.
Tuo tarpu, kai Lietuva planuoja žymiai padidinti gynybos išlaidas, visuomenė lieka be aiškios informacijos, kaip ir kur šios lėšos bus paskirstytos. Nors gynybos išlaidos apima ne tik ginkluotės pirkimus, bet ir infrastruktūros gerinimą, skaidrumo trūkumas kelia nerimą.
