- Kraujo spaudimą sukėlęs LRT taikiklis nusitaikė į Blinkevičiūtės „nuodėmes“
- Schematiškai parengti klausimai „nudirbo savo darbą“
- Visi nepavykę sprendimai guldomi ant socialdemokratų pečių
Kraujo spaudimą sukėlęs LRT taikiklis nusitaikė į Blinkevičiūtės „nuodėmes“
LRT, kiek save atsimena, prisistato kokybiška, prasminga televizija ir patikimu radijo bei naujienų portalo turiniu, pabrėžiant objektyvumą ir išliekamąją vertę. Nuo 2018 m. balandžio LRT vadovauja Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, LRT tarybos perrinkta antrai LRT generalinės direktorės kadencijai eiti pareigas nuo 2023 m. spalio mėnesio 17 dienos[1]. Taigi, dabar ji atsako už LRT veiklą, transliuojamas programas bei LRT tarybos nutarimų įgyvendinimą.
Dar balandžio mėnesį G. Nausėda paskyrė keturis LRT tarybos narius, du iš jų tęsiančius darbą antrą šešerių metų kadenciją. Antrajai kadencijai šalies vadovas skyrė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorių Mindaugą Jurkyną ir rašytoją Renatą Šerelytę-Mendeikienę[2]. VDU profesorius Giedrius Jucevičius bei Vilniaus Dailės akademijos tarybos narė Rėda Brandišauskienė į LRT tarybą skiriami pirmą kartą. R. Brandišauskienė, kaip žinoma, buvo prezidento patarėja vidaus politikos klausimais ir atstovė Seime, o G. Jucevičius rėmė Nausėdą 2019 metų prezidento rinkimuose.
LRT taryba įprastai sudaroma iš 12 žinomų visuomenės, mokslo bei kultūros veikėjų, kurių po keturis skiria prezidentas ir Seimas, o po vieną narį deleguoja Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.
Nors minėtos pozicijos reikalauja atsakomybės, viešumoje nuo šiol linksniuojamas dar vienas LRT šleifas, nepaisant to, jog niekas nepamiršo apie senąjį.
Maždaug prieš metus buvo skelbta, esą LRT kalbino narkotikų prekeivius ir pareklamavo galimybę susipažinti su narkotikais „Telegram“ platformoje. Tąsyk nacionalinis transliuotojas nutarė užsiimti pseudošvietimo manevru, LRT žurnalistams kalbinant narkotikų prekeivius apie tariamai saugų narkotikų vartojimą.
Tačiau jei LRT teisia interviu sutikusių duoti asmenų išsireiškimus, mes peržvelgsime jų darbus.
Nacionalinis kanalas – dėl jam vienam žinomų priežasčių – neseniai nutaikė ginklus į Lietuvos socialdemokratų partijoje esančią Viliją Blinkevičiūtę, interviu su ja iš paskutiniųjų stengdamasis priremti pašnekovę prie sienos, priversdamas kaisti nuo po kelis kartus uždavinėjamų šabloniškų klausimų[3]. Daugelis reiškia susirūpinimą: ką ši „iniciatyva“ galėtų reikšti? Kam vis tik atstovauja šis žiniasklaidos kanalas, bėgantis iš menamo objektyvumo paraščių link savo favoritų?
Schematiškai parengti klausimai „nudirbo savo darbą“
Keistą diskusijos aurą galėjo pajusti ne tik auditorija už ekranų.
Sumaištis atsispindėjo V. Blinkevičiūtės kalboje ir veide, kuriai spaudimą darė besikartojantys žurnalisto klausimai, bedant pirštu į pašnekovės neva kitados ištartus žodžius ir juos, interpretuojamus savaip, pateikiant klausytojams. Atmosfera „išliekamosios LRT informacijos erdvėje“ taip įkaito, jog politinė veikėja galiausiai pripažino juntanti kylanti kraujospūdį.
„Ar jūs eisite su Eduardu Vaitkumi į koaliciją?“, – taip skambėjo vienas iš klausimų. Tačiau moteris, neapsikentusi išankstinio nusistatymo ir pertraukinėjimo, ragino eiti prie pokalbio pabaigos.
Objektyvumo stoką dar labiau paryškino straipsnyje esančios detalės.
Teksto pastabose ypatingai akcentuojamas V. Blinkevičiūtės balso tonas (tai ji neva „kalba pakėlusi balsą“, tai esą „neleidžia užbaigti sakinio“). Vis dėlto, LRT žiniasklaida, turi savo bajerių, nusimesdama atsakomybę nuo savęs.
„Na, šis interviu bus skirtas ne jūsų rinkėjams, o mūsų auditorijai“, – galiausiai paaiškina žurnalistė.
Kyla klausimas: tai čia visgi kieno rinkėjai yra LRT auditorija? Galima suprasti, kad nacionalinis transliuotojas turi omenyje, jog LRT auditorija – tikrai ne socialdemokratai. Tad nevengia provokuoti V. Blinkevičiūtę – iki kol ši pradeda skųstis galvos skausmu ir pareiškia norą šį „vienų vartų dialogą“ vesti prie pabaigos.
Žurnalistinio etiketo nebuvimas ir suponuotos pozicijos laikymasis LRT straipsnyje, šiuo atveju, yra akivaizdus. Į tekstą taip pat įterptos nuorodos į kitus pašnekovę kompromituojančius straipsnius. Turbūt nieko nuostabaus, kad nuo šiol LRT bus linksniuojamas kaip karys, nusitaikęs į „svetimus“, sąstatą užtaisęs kandžių citatų ir pastabų šaudmenimis – ne tam, kad diskutuoti, o tam, kad sukompromituoti?
Lietuvos žmonės, savo ruožtu, greičiausiai laikomi apolitiškais, nes, LRT manymu, pakanka užduoti bukus klausimus, dialogui virstant monologu.
Visi nepavykę sprendimai guldomi ant socialdemokratų pečių
Kiek daug prieš rinkimus galima išrasti dviračių.
Paaiškėjo, jog nacionalinis transliuotojas – ne socialdemokratų fanas. Tuo tarpu, LRT žurnalistai ryžtųsi daug kam (ir ne po kartą), jog savo dulkes perleistų kitam, profesinę pareigą ir atsakomybę demokratinei visuomenei pradėjus laikyti preke.
Socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė, sėkmės atveju, galimai iš tiesų taps premjere. Gal nacionaliniam transliuotojui nepatiko, jog neatsiklausiama jo leidimo?
Politinė veikėja pripažįsta, esą premjero pareigos visada buvo labai atsakingos. Visgi, LRT savimonei užkliuvo tai, jog pastaroji esą visai neseniai kandidatavo į EP, o dabar vėl veda partiją Seimo rinkimuose. Nacionalinis transliuotojas, regis, siūlytų bent trumpam apsistoti bedarbių gretose, kad, sekančioje diskusijoje, galėtų kilnoti kitus pūkus, skalpuodamas Blinkevičiūtę už tai, kad ši niekur nedirba, niekur nedalyvauja ir neveda sąrašo...
Nors LRT skelbia toleranciją ir skaidrumą, regis, nusprendė vertybes apeiti ratu: kanalui ne tik nepatinka Blinkevičiūtės vardijamos švietimo problemos, tačiau taip pat kelia įtarimų kiti atsakymai, nesutampantys su peršamu naratyvu. Vis dėlto, kaip paaiškinti tai, jog nacionalinis transliuotojas užsimojo susitelkti į savo siekius ir be skrupulų ryškinti ne savo auditorijos „spuogus“, pametęs kokybiškos žiniasklaidos matmenis? Juk už šią žiniasklaidą mes visi dosniai susimokame, nepriklausomai kieno rinkėjais esame.
