Valstybės kontrolė tirs LRT veiklą
Lietuvos Seimas priėmė sprendimą, kuris sukėlė karštas diskusijas – pavedė Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą, įvertinant 2021–2024 m. laikotarpį ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. Šis auditas, kuris turės būti atliktas iki 2025 m. lapkričio 3 d., kelia klausimų dėl LRT skaidrumo, politinio neutralumo ir milžiniško finansavimo iš valstybės biudžeto.
Seimo nutarimu, Valstybės kontrolė turės išnagrinėti, kaip LRT laikosi skaidrumo, efektyvumo, rezultatyvumo, atskaitomybės, nešališkumo ir politinio neutralumo principų. Nutarime pabrėžiamas sparčiai augantis LRT finansavimas iš valstybės biudžeto: 2025 m. jis sieks 79,6 mln. eurų, 2026 m. – 87,8 mln. eurų, o 2027 m. – net 97,2 mln. eurų. Šios sumos, anot iniciatorių, verčia kelti klausimus, ar lėšos naudojamos efektyviai ir ar visuomeninis transliuotojas išlieka nešališkas.
Už nutarimą (projektas Nr. XVP-105(2)) balsavo 72 Seimo nariai, balsavusiųjų prieš ar susilaikiusių nebuvo[1]. Tačiau opozicinės jėgos, protestuodamos prieš esą „valdančiųjų diktatūrą“, balsavime nedalyvavo, taip išreikšdamos savo nepritarimą.
Diskusijoje kilo aršios diskusijos dėl LRT audito
Audito iniciatyva Seime sukėlė aštrias diskusijas. Liberalų frakcijos narys Simonas Kairys audito tikslus pavadino politiškai motyvuotais[2].
„Šis auditas visada buvo apie politinį turinį, apie politinį neutralumą turinyje. (…) Mano galva, neadekvatus spaudimas, neadekvatus dėmesys ir neadekvačios pajėgos yra skiriamos siekiant suvedinėti kažkokias buvusias sąskaitas ir bandyti visaip kaip visuomeninį transliuotoją paversti savo įrankiu“, – posėdyje kalbėjo S. Kairys, įspėdamas, kad toks spaudimas neva gali pakenkti Lietuvos demokratijai.
Tuo tarpu iniciatyvos autorius, „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, laikėsi priešingos pozicijos.
„Kai opozicija šitaip puola ir gina, kyla klausimas, ar viskas yra visiškai efektyvu. (…) Manau, kad Lietuvos Seimas tikrai žengia istorinį sprendimą – nori pavesti Valstybės kontrolei, kad LRT auditas būtų atliktas“, – teigė jis, pabrėždamas audito būtinybę.
Audito iniciatyva Seimui buvo pateikta dar kovo mėnesį, ją savo parašais parėmė 71 Seimo narys iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos. Tačiau konservatoriai ir liberalai kritikavo šį žingsnį, teigdami, kad jis daro politinį spaudimą nepriklausomai Valstybės kontrolei.
Diskusijas pakurstė ir tai, kad naująja valstybės kontroliere siūloma prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja Irena Segalvočienė. Ji anksčiau yra sakiusi, kad skepsis dėl LRT audito yra pavojingas, tačiau tikino, kad tapusi valstybės kontroliere užtikrins atsakingą patikrinimą.
