Europos kryptį apibrėžė Charleso Dickenso žodžiais
2026 metų pranešimą apie Europos Sąjungos padėtį Ursula von der Leyen pradėjo Charleso Dickenso romano „Pasakojimas apie du miestus“ eilute: „Tai buvo geriausi laikai, tai buvo blogiausi laikai.“ Šiais žodžiais ji apibūdino Europą, vienu metu susiduriančią su dideliais pavojais ir naujomis galimybėmis.
Europos Komisijos pirmininkė tvirtino, kad stiprėja savarankiškesnė Europa, galinti pati pasirūpinti savo saugumu, ekonomika ir technologine ateitimi. Kalboje daug dėmesio skirta strateginiam savarankiškumui bei bendradarbiavimui su demokratiniais partneriais.
Pranešimas truko maždaug valandą. Jame aptartos saugumo, migracijos, klimato, energetikos, dirbtinio intelekto, vaikų apsaugos, prekybos su Kinija, paramos Ukrainai ir būsimo ES biudžeto temos.
Vis dėlto metinė Komisijos pirmininkės kalba nėra teisės aktas. Joje paskelbti planai turi būti paversti konkrečiais pasiūlymais, dėl kurių daugeliu atvejų dar turės tartis Europos Parlamentas ir 27 valstybių vyriausybės.
Kanadai pasiūlytas dar neegzistuojantis statusas
Didžiausią politinį netikėtumą sukėlė siūlymas Kanadai tapti pirmąja ES „asocijuotąja nare“. Strasbūre kalbos klausėsi ir Kanados ministras pirmininkas Markas Carney.
U. von der Leyen teigė, kad abi pusės dalijasi vertybėmis, saugumo interesais ir panašiu požiūriu į tarptautinę tvarką. Ji pasiūlė kurti „ateities aljansą“, apimantį gynybą, energetiką, pažangiąją gamybą, technologijas, baterijas, kritines žaliavas ir bendradarbiavimą Arktyje.
ES sutartyse aiškiai apibrėžto „asocijuotosios narės“ statuso šiuo metu nėra. Komisijos pirmininkė neatskleidė, ar Kanada dalyvautų bendrojoje rinkoje, mokėtų į ES biudžetą, perimtų dalį Bendrijos teisės ir turėtų kokį nors balsą priimant sprendimus.
Kanada ir ES jau yra susietos CETA prekybos sutartimi bei strateginiais susitarimais. Naujas statusas galėtų išplėsti šį ryšį, tačiau jo teisinė forma dar turi būti sukurta. Vadinasi, kalbama apie politinę kryptį, o ne apie parengtą Kanados stojimo procedūrą.
Europai siūlomas savas saugumo tarybos formatas
U. von der Leyen perspėjo, kad Europa vis dažniau susiduria su dronų įsibrovimais, sabotažu, padegimais, kibernetinėmis atakomis ir dezinformacija. Jos teigimu, tokių veiksmų intensyvumas auga, o riba tarp hibridinės operacijos ir atviros agresijos darosi vis sunkiau pastebima.
Komisijos pirmininkė pasiūlė sukurti konsultacijų mechanizmą, kuris galėtų būti aktyvuotas vienai valstybei narei susidūrus su rimta hibridine ataka. Tuomet ES valstybės skubiai susirinktų koordinuoti atsaką, mažinti padarinius ir atgrasyti nuo tolesnės eskalacijos.
Šis modelis savo logika primintų NATO 4 straipsnį. Jis leidžia Aljanso narei inicijuoti konsultacijas, kai kyla grėsmė jos teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei arba saugumui. Siūlomas ES mechanizmas nebūtų analogiškas NATO 5 straipsnio kolektyvinės gynybos įsipareigojimui.
U. von der Leyen taip pat paragino Europos saugumo tarybos idėją paversti realybe. Į naują formatą būtų kviečiamos Ukraina, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Kanada ir kiti artimi partneriai.
Naujos struktūros gali dubliuoti jau veikiančias
Europos saugumo tarybos sudėtis, balsavimo taisyklės ir teisinis pagrindas dar nepateikti. Neaišku, ar joje būtų nuolatiniai nariai, kaip būtų priimami sprendimai ir koks santykis sietų tarybą su Europos Vadovų Taryba.
Europoje jau veikia NATO, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos politinė bendrija bei paramą Ukrainai koordinuojanti „norinčiųjų koalicija“. Naujoji taryba gali padėti greičiau sutelkti partnerius, tačiau taip pat gali pakartoti jau veikiančių formatų funkcijas.
Hibridinių grėsmių atveju sudėtingiausia nustatyti užpuoliką. Kibernetinės atakos, sabotažas ir bepiločių orlaivių incidentai dažnai iš pradžių lydimi nepatvirtintų kaltinimų. Skubus politinis atsakas turės remtis patikimais techniniais ir žvalgybiniais duomenimis.
Kalboje Rusija įvardyta kaip pagrindinis daugelio Europos saugumo problemų šaltinis. Komisijos pirmininkė dar kartą patvirtino paramą Ukrainai, pažadėjo didesnę humanitarinę bei gynybinę pagalbą ir pabrėžė, kad Europos saugumas yra nedalomas.
„Tiesos vasara“ grąžino klimatą į darbotvarkės centrą
2026 metų vasarą U. von der Leyen pavadino „tiesos vasara“. Ji kalbėjo apie gaisrus, vandens trūkumą, besitraukiančius ledynus, sunaikintą derlių ir dėl karščio mirusius žmones.
Jos pateiktais duomenimis, Europoje išdegė apie 660 tūkst. hektarų, prarasta 12 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, o karščio bangos siejamos su daugiau kaip 35 tūkst. papildomų mirčių. Šiuos skaičius dar reikėtų vertinti pagal galutines statistikos ir sveikatos institucijų ataskaitas, nes perteklinis mirtingumas paprastai apskaičiuojamas vėliau.
Komisija ketina parengti Europos karščio bangų planą. Jame turėtų būti numatytos ankstyvojo perspėjimo sistemos, sveikatos priežiūros pasirengimas, miestų vėsinimas ir pažeidžiamiausių gyventojų apsauga.
Taip pat žadama suformuoti nuolatinę Europos gaisrų gesinimo lėktuvų flotilę. Dabartinis „rescEU“ mechanizmas remiasi bendrais ES pajėgumais ir valstybių savanoriškai skiriama technika, kurios per dideles nelaimes gali nepakakti.
Klimato nuostolius siūloma dalytis su draudikais
U. von der Leyen teigė, kad privatūs draudikai šiuo metu padengia maždaug 25 proc. stichinių nelaimių Europoje padaromų nuostolių. Likusi našta dažnai tenka gyventojams, įmonėms ir nacionaliniams biudžetams.
Komisija ketina pasiūlyti Klimato draudimo aljansą. Jo paskirtis būtų mažinti draudimo apsaugos spragą ir kurti mechanizmus, leidžiančius paskirstyti vis didėjančią stichinių nelaimių riziką.
Konkreti finansinė aljanso konstrukcija dar nepateikta. Neaišku, ar bus kuriamas bendras Europos fondas, valstybės garantijos, perdraudimo sistema, ar taikomos papildomos pareigos privačioms draudimo įmonėms.
Numatyta ir Europos vandens iniciatyva, skirta nuotėkiams bei neefektyviam vandens naudojimui mažinti. Kitą mėnesį Komisija ketina pristatyti platesnę klimato atsparumo sistemą, kurioje bus išskirta 100 pažeidžiamiausių ES teritorijų.
Vaikams siūloma riboti socialinius tinklus
U. von der Leyen paskelbė apie būsimą ES vaikų apsaugos aktą. Pagal jos pristatytą kryptį jaunesniems nei 13 metų vaikams būtų draudžiama naudotis socialiniais tinklais, o 13–15 metų paaugliams taikomas ribotas arba tėvų kontroliuojamas prisijungimas.
Technologijų bendrovėms tektų įrodyti, kad jų paslaugos vaikams yra saugios. Tai reikštų įrodinėjimo naštos perkėlimą platformoms, kurioms būtų taikomas „sauga pagal nutylėjimą“ principas.
Komisijos pirmininkė išskyrė priklausomybę skatinančias funkcijas, algoritmų siūlomą ekstremalų turinį ir dirbtiniu intelektu kuriamus seksualizuotus nepilnamečių atvaizdus. Ji teigė, kad dabartinis reguliavimas nepakankamai apsaugo vaikus nuo šių pavojų.
Tačiau amžiaus ribojimams reikės patikimo amžiaus patvirtinimo. ES jau kuria privatumu paremtą amžiaus tikrinimo programėlę, leidžiančią patvirtinti amžiaus grupę neatskleidžiant tapatybės. Vis tiek išliks klausimų dėl vaikų privatumo, techninio priemonių apeinamumo ir tėvų atsakomybės.
Pažangiausią dirbtinį intelektą siūloma pristabdyti
Atskira kalbos dalis buvo skirta dirbtiniam intelektui. U. von der Leyen pripažino jo ekonominę ir mokslinę naudą, tačiau perspėjo, kad sparčiai tobulėjantys modeliai kelia vis sunkiau prognozuojamą riziką.
Ji paragino tartis dėl pažangiausių, vadinamųjų pasienio DI modelių kūrimo tempo. Tai nėra paskelbtas visuotinis moratoriumas. Komisija planuoja pradėti diskusijas su pirmaujančiomis laboratorijomis ir ieškoti būdų, kaip valdžios institucijos galėtų padėti valdyti pavojingiausius plėtros etapus.
Bendradarbiauti numatoma su Jungtine Karalyste, Kanada ir kitais panašiai mąstančiais partneriais. Tarp prioritetų minėti modelių vertinimas, nepriklausomas tikrinimas, ankstyvas perspėjimas apie pavojus ir bendri DI saugumo standartai.
Kritinis klausimas – kaip Europa paveiks technologijas, kurių pažangiausius modelius daugiausia kuria JAV ir Kinijos bendrovės. Griežtesni reikalavimai gali sustiprinti saugumą, tačiau kartu didinti Europos technologinį atsilikimą, jei Bendrija pati nesukurs pakankamų skaičiavimo pajėgumų ir konkurencingų modelių.
Seutos krizė paskatino naują migracijos mechanizmą
Migracijos dalyje U. von der Leyen daugiausia dėmesio skyrė 2026 metų liepą kilusiai Seutos krizei. Į Ispanijos teritoriją Šiaurės Afrikoje per trumpą laiką pateko apie 82 tūkst. neteisėtų migrantų iš Maroko.
Dauguma atvykusiųjų, Ispanijos duomenimis, buvo greitai grąžinti. Madridui viešai nekaltinant Maroko, pasirodė pranešimų, kad žmonių judėjimas galėjo būti tiesiogiai arba netiesiogiai skatinamas kaip politinio spaudimo priemonė.
Komisija ketina pasiūlyti Europos reagavimo į ekstremaliąsias migracijos situacijas sistemą. Ji būtų taikoma staigiems masiniams srautams, ypač kai migracija sąmoningai organizuojama arba naudojama kaip hibridinis ginklas.
U. von der Leyen pažadėjo, kad mechanizmas bus aktyvuojamas pagal griežtus kriterijus ir leis tik laikinai nukrypti nuo įprastų procedūrų. Vis dėlto tokia sistema gali atverti kelią riboti prieglobsčio prašymų nagrinėjimą, todėl jos suderinamumas su tarptautine teise taps viena svarbiausių būsimų diskusijų.
Šaltiniai
„Euronews“. (2026). State of the Union: Five takeaways from Ursula von der Leyen’s speech. https://www.euronews.com/my-europe/2026/09/16/state-of-the-union-five-takeaways-from-ursula-von-der-leyens-speech
„Reuters“. (2026). Highlights – EU Commission chief ‘State of the Union’ address. https://www.reuters.com/world/highlights-eu-commission-chief-state-union-address-2026-09-16/
„Associated Press“. (2026). EU chief von der Leyen calls for EU security mechanism to respond to drone incidents and sabotage. https://apnews.com/article/4ce4fef2ba8e3866e436655075afc6d3
