CŽA kalėjimo istorija Lietuvoje vėl įgauna pagreitį: naujo tyrimo kol kas nebus
Po dar vieno Lietuvai nepalankaus Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo atsinaujinus diskusijoms dėl galimo slapto CŽA kalėjimo Lietuvoje, Žvalgybos kontrolierių įstaiga pranešė, kad naujo tyrimo šiuo metu nepradės. Institucijos vertinimu, kol kas nėra paaiškėjusių naujų reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pradėti tyrimą.
Vis dėlto Žvalgybos kontrolierių įstaiga pabrėžia, kad ateityje tokia galimybė nėra atmetama.
„Paaiškėjus naujoms ir reikšmingoms aplinkybėms (…), žvalgybos kontrolieriai neatmestų galimybės pagal savo kompetenciją inicijuoti tyrimą, kuris nedubliuotų jau atliktų ar šiuo metu vykdomų tyrimų ir leistų visapusiškai įvertinti susiklosčiusią situaciją“, – pažymėjo įstaigos vyresnysis patarėjas Justas Gaidys[1].
Sprendžiant dėl tyrimo pradžios buvo atsižvelgta į tai, kad šį klausimą jau yra nagrinėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Generalinė prokuratūra tebetęsia ikiteisminį tyrimą, o EŽTT yra priėmęs tris sprendimus dėl galimo asmenų kalinimo CŽA objekte Lietuvoje.
Nors naujas tyrimas kol kas nepradedamas, Žvalgybos kontrolierių įstaiga ketina telkti atsakingas institucijas bendram dialogui.
„Žvalgybos kontrolieriai yra susipažinę su EŽTT jurisprudencija. Suprasdami, kad šis klausimas tebėra reikšmingas visuomenei, žvalgybos kontrolieriai planuoja inicijuoti tarpinstitucinį dialogą su kompetentingomis Lietuvos institucijomis“, – nurodė J. Gaidys.
Pasak jo, šio dialogo tikslas – įvertinti galimybes gauti naujų duomenų apie galimą CŽA kalėjimą Lietuvoje ir nuspręsti, ar reikalingi papildomi veiksmai pagal Žvalgybos kontrolierių kompetenciją.
EŽTT sprendimai vėl pakurstė diskusijas dėl slapto kalėjimo
Diskusijos dėl galimo CŽA kalėjimo Lietuvoje atsinaujino po to, kai šių metų liepą EŽTT trečią kartą pripažino Lietuvos atsakomybę byloje dėl neteisėto kalinimo. Teismas Saudo Arabijos piliečiui Abdului Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri priteisė 30 tūkst. eurų kompensaciją ir įpareigojo Lietuvą kreiptis į Jungtines Valstijas dėl garantijų, kad įtariamajam terorizmu nebus paskirta mirties bausmė.
Pirmieji vieši pranešimai apie galimą slaptą CŽA sulaikymo centrą Lietuvoje pasirodė dar 2009 metais, kai JAV televizija „ABC News“ paskelbė, jog 2004–2005 metais netoli Vilniaus galėjo būti laikomi aštuoni įtariamieji terorizmu. Tų pačių metų parlamentinis tyrimas nepatvirtino, kad į Lietuvą buvo atgabenti sulaikytieji, tačiau nustatė, jog tam buvo sudarytos techninės galimybės.
Generalinė prokuratūra yra patvirtinusi, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną tebėra tęsiamas. Tuo metu Lietuva EŽTT aiškino, kad Antaviliuose veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras, o įtarimų sukėlusiais skrydžiais buvo gabenama ryšių įranga, o ne žmonės.
Nors Žvalgybos kontrolierių įstaiga kol kas nemato pagrindo pradėti naują tyrimą, politinės diskusijos neslopsta. Dalis tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų ragina Seimą dar kartą parlamentiniu lygmeniu iš naujo įvertinti galimo CŽA kalėjimo istoriją Lietuvoje.
Nausėda: nematau pagrindo grįžti prie tyrimų dėl galimo CŽA kalėjimo
Tuo tarpu dar liepos viduryje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė nematantis pagrindo grįžti prie senų tyrimų dėl galimo slapto CŽA kalėjimo Lietuvoje. Šalies vadovas teigė pasitikintis Lietuvos institucijų išvadomis, jog slapto amerikiečių kalėjimo šalies teritorijoje nebuvo. Anot jo, per pastaruosius metus jau atlikta ne viena analizė ir tyrimas, todėl papildomas aiškinimasis, prezidento vertinimu, vargu ar atneštų naujų faktų.
„Tiesą sakant, nežinau, kokie dar tyrimai turėtų suteikti papildomą postūmį šitai istorijai, kuri jau buvo įvertinta, kur buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo. Ar nauji tyrimai čia kažką pakeistų, aš labai, labai abejoju“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
