Slaptų CŽA kalėjimų istorija – vėl politinių diskusijų centre
Po naujausio Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimo dėl galimo slapto CŽA kalėjimo Lietuvoje ši tema vėl atsidūrė viešų diskusijų centre. Vis dėlto prezidentas Gitanas Nausėda laikosi aiškios pozicijos – pagrindo grįžti prie senų tyrimų jis nemato. Šalies vadovas pabrėžė pasitikintis Lietuvos institucijų išvadomis, kurios skelbia, kad Lietuvoje slapto amerikiečių kalėjimo nebuvo.
Anot prezidento, per pastaruosius metus jau buvo atlikta ne viena analizė ir tyrimas, todėl papildomas aiškinimasis, jo vertinimu, vargu ar atneštų naujų faktų[1].
„Tiesą sakant, nežinau, kokie dar tyrimai turėtų suteikti papildomą postūmį šitai istorijai, kuri jau buvo įvertinta, kur buvo atlikti tyrimai, kurie konstatavo, kad tokio kalėjimo nebuvo. Ar nauji tyrimai čia kažką pakeistų, aš labai, labai abejoju“, – interviu BNS sakė G. Nausėda.
Prezidentas taip pat pabrėžė neturintis pagrindo abejoti iki šiol priimtomis oficialiomis išvadomis ir pridūrė, kad, jo asmenine nuomone, CŽA kalėjimas Lietuvos teritorijoje neveikė.
Naujas EŽTT sprendimas – kompensacija ir įpareigojimas Lietuvai
Diskusijas iš naujo įžiebė praėjusią savaitę paskelbtas EŽTT sprendimas, kuriuo Saudo Arabijos piliečiui Abdui Al Rahimui Husseinui Al-Nashiri priteista 30 tūkst. eurų neturtinės žalos kompensacija. Teismas nusprendė, kad vyras buvo neteisėtai kalinamas slaptame CŽA kalėjime Lietuvoje prieš beveik du dešimtmečius.
Be finansinės kompensacijos, EŽTT taip pat įpareigojo Lietuvą kreiptis į Jungtines Amerikos Valstijas ir siekti oficialių garantijų, kad Al-Nashiri nebus nuteistas mirties bausme. Tai jau trečias panašus Strasbūro teismo sprendimas bylose prieš Lietuvą dėl galimų CŽA veiksmų šalies teritorijoje.
Komentuodamas šį sprendimą prezidentas pabrėžė, kad Lietuva privalo gerbti ir vykdyti tarptautinių teismų sprendimus. Tačiau jis pažymėjo, kad dėl įpareigojimo kreiptis į JAV reikėtų elgtis itin atsargiai. Pasak Nausėdos, toks žingsnis turi būti vertinamas ne tik teisiniu, bet ir diplomatiniu požiūriu, nes rekomendacijos kitai valstybei gali būti suprastos kaip kišimasis į jos vidaus reikalus. Todėl, prezidento teigimu, prieš priimant sprendimą būtina įvertinti visas galimas teisines ir politines pasekmes.
Lietuvos ir EŽTT pozicijos išlieka priešingos
Lietuvos institucijos jau daugelį metų laikosi pozicijos, kad šalies teritorijoje slaptas CŽA kalėjimas neveikė. Valdžios atstovai ne kartą pabrėžė, jog EŽTT sprendimai daugiausia grindžiami žmogaus teisių organizacijų surinkta informacija bei jų atliktais tyrimais, o ne oficialių institucijų duomenimis.
Tuo tarpu EŽTT jau keliose bylose priėjo prie priešingos išvados. Dar 2018 metais teismas nusprendė, kad 2005–2006 metais Lietuvoje veikė slaptas CŽA kalėjimas, kuriame buvo laikomas Abu Zubaydah. 2024 metais analogiškoje byloje Saudo Arabijos piliečiui Mustafa al Hawsawiui buvo priteista 100 tūkst. eurų kompensacija, o naujausias sprendimas Al-Nashiri byloje tik dar kartą patvirtino tokią teismo poziciją.
Lietuva savo ruožtu aiškina, kad Antaviliuose, netoli Vilniaus, veikė ne kalėjimas, o žvalgybos paramos centras. Taip pat teigiama, jog į šalį įtarimų sukėlusiais lėktuvais buvo gabenama ryšių įranga, o ne sulaikytieji. 2009 metais Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliktas parlamentinis tyrimas nenustatė, kad CŽA kaliniai buvo atvežti į Lietuvą, nors pripažino, kad tam buvo sudarytos techninės galimybės.
Svarbiu lūžiu tapo 2014 metais paviešinta JAV Senato ataskaita apie slaptų CŽA kalėjimų programą. Nors joje konkrečios šalys nebuvo įvardytos, žmogaus teisių organizacijos teigė, kad dokumente minimas „violetinis“ centras veikė būtent Lietuvoje.
Šia medžiaga vėliau rėmėsi ir EŽTT. Lietuvos prokuratūra tyrimą dėl galimo slapto CŽA kalėjimo buvo pradėjusi dar 2010 metais, po metų jį nutraukė, tačiau 2015-aisiais, atsižvelgusi į JAV Senato ataskaitą, tyrimą atnaujino. Nepaisant to, oficiali Lietuvos pozicija iki šiol nepasikeitė – valstybė nepripažįsta, kad jos teritorijoje veikė slaptas CŽA kalėjimas.
Koks prezidentas toks ir komentaras