Degalų sunaudojimą lemia ne tik automobilio modelis ar variklis, bet ir vairuotojo elgesys kelyje
Degalų kainoms vėl išaugus, vairuotojai vis dažniau ieško būdų, kaip sumažinti automobilio sąnaudas. Tačiau jas lemia ne tik transporto priemonės modelis, variklio galingumas ar kelionės atstumas.
Didelės įtakos turi ir vairavimo įpročiai. Staigus greitėjimas bei stabdymas, per mažas atstumas nuo kitų automobilių, netinkamas padangų slėgis ar ant stogo palikta tuščia bagažinė gali padidinti degalų sąnaudas.
Saugaus eismo ir ekovairavimo ekspertas, vairavimo mokyklos „Autologija“ vadovas Kastytis Povilaitis pastebi, kad taupesnis vairavimas gali būti ne tik ekonomiškesnis, bet ir saugesnis bei draugiškesnis aplinkai.
Pasak eksperto, ekovairavimas apima tris pagrindinius tikslus – ekologiškumą, ekonomiškumą ir saugumą. Jis padeda naudoti mažiau degalų, lėtina automobilio dėvėjimąsi ir mažina aplinkos bei triukšmo taršą.
Taupyti degalus padeda žvilgsnis į priekį
Vienas svarbiausių ekonomiško vairavimo principų – gebėjimas prognozuoti situaciją eisme. Užuot reagavus tik į priešais važiuojančio automobilio veiksmus, reikėtų stebėti visą transporto srautą ir įvertinti, kas vyksta tolėliau.
„Matant, kad priekyje užsidegė raudonas šviesoforo signalas ar formuojasi spūstis, nebūtina stabdyti paskutinę akimirką. Galima anksčiau atleisti akceleratoriaus pedalą ir leisti automobiliui riedėti iš inercijos. Jeigu pavyksta situaciją prognozuoti taip, kad stabdžio pedalą naudotume minimaliai ir galėtume išnaudoti automobilio inerciją, pasiekiame geriausią rezultatą“, – teigia K. Povilaitis.
Toks vairavimo būdas leidžia išvengti nuolatinio greitėjimo ir stabdymo, todėl mažėja ne tik degalų sąnaudos, bet ir automobilio stabdžių, padangų bei kitų dalių dėvėjimasis.
Ekspertas taip pat pabrėžia, kad svarbu išlaikyti pakankamą atstumą nuo priekyje važiuojančios transporto priemonės. Didesnis atstumas suteikia daugiau laiko įvertinti situaciją ir leidžia sklandžiau keisti greitį.
Važiuojant 50 km/val. rekomenduojama palikti bent 25 metrų atstumą
Kelių eismo taisyklėse nurodoma, kad rekomenduojamas saugus atstumas metrais turėtų būti ne mažesnis nei pusė spidometro rodomo greičio.
„Pavyzdžiui, važiuojant 50 km/val. greičiu, iki priekyje esančios transporto priemonės reikėtų palikti bent 25 metrų atstumą“, – komentuoja K. Povilaitis.
Pakankamas atstumas padeda vairuotojui anksčiau pastebėti stabdantį transporto srautą, pėsčiąjį, kliūtį ar pasikeitusį šviesoforo signalą. Tuomet galima iš anksto atleisti akceleratoriaus pedalą, o ne staigiai stabdyti.
Sklandus greičio mažinimas svarbus ne tik degalų ekonomijai. Jis taip pat sumažina susidūrimo riziką ir leidžia išvengti staigių manevrų.
Didelis greitis smarkiai padidina degalų sąnaudas
Dar vienas svarbus ekonomiško vairavimo principas – pastovaus ir tinkamo greičio palaikymas bei važiavimas mažesnėmis variklio apsukomis.
Greitį padidinus iki 120–130 km/val. ar dar daugiau, degalų sąnaudos ypač išauga. Automobiliui važiuojant greičiau, didėja oro pasipriešinimas, todėl varikliui reikia daugiau energijos.
„Lietuvos draudimo“ transporto žalų skyriaus vadovas Giedrius Petrikas pastebi, kad vairuotojai dažniausiai spaudžia akceleratorių norėdami sutrumpinti kelionės trukmę ir tikslą pasiekti greičiau.
„Mūsų bendrovės inicijuotas tyrimas atskleidė, kad šiltuoju metų laiku greitį dažnai viršija apie trečdalis – 35 proc. – šalies vairuotojų. Beveik ketvirtadalis – 23 proc. – apklaustųjų teigia viršijantys leistiną greitį daugiau nei 10 km/val., o dar 12 proc. – daugiau nei 20 km/val.“, – komentuoja G. Petrikas.
Padidinus greitį iki 140 km/val. sutaupoma gerokai mažiau laiko, nei tikimasi
Ekspertų skaičiavimai rodo, kad didesnis greitis kelionės laiką sutrumpina nežymiai. Greitį padidinus nuo 120 iki 140 km/val., 10 kilometrų atkarpoje sutaupoma maždaug 43 sekundės.
Važiuojant 100 kilometrų atstumą, tokiu būdu laimimos tik maždaug 7 minutės. Praktinė laiko nauda gali būti dar mažesnė, jei tenka stabdyti, lėtinti greitį, važiuoti per gyvenvietes ar stovėti spūstyse.
„Važiuodami greičiau vairuotojai dažnai tikisi sutaupyti laiko, tačiau iš tikrųjų jo laimima gerokai mažiau, nei įsivaizduojama. Kelionės laikas mažėja ne tiesine proporcija, ir kuo greičiau važiuojame, tuo mažiau papildomo laiko sutaupome“, – sako G. Petrikas.
Didesnis greitis negarantuoja nei reikšmingai trumpesnės kelionės, nei mažesnių degalų sąnaudų. Kartu išauga avarijos rizika, o vairuotojui lieka mažiau laiko pastebėti pavojų ir tinkamai sureaguoti.
Mažesnės variklio apsukos padeda taupyti
Degalų sąnaudoms ir poveikiui aplinkai didelę įtaką turi variklio apsukos. Kuo aukštesnėmis apsukomis dirba variklis, tuo daugiau degalų jis paprastai sunaudoja.
K. Povilaičio teigimu, automobilio, kurio variklis veikia 4 tūkst. apsukų per minutę greičiu, poveikis aplinkai gali prilygti 20 automobilių, kurių varikliai veikia 2 tūkst. apsukų per minutę greičiu.
Vairuojant automobilį su mechanine pavarų dėže rekomenduojama kuo anksčiau perjungti aukštesnę pavarą, jeigu tai leidžia eismo sąlygos ir variklis nepradeda veikti per mažomis apsukomis.
Pastovaus greičio palaikymas, tinkamai parinkta pavara ir tolygus akceleratoriaus pedalo naudojimas padeda išvengti nereikalingo degalų eikvojimo.
Padangų slėgį reikėtų tikrinti bent kartą per mėnesį
Ekonomiškam važiavimui svarbi ne tik vairavimo technika, bet ir automobilio techninė būklė. Netinkamas padangų slėgis padidina pasipriešinimą riedėjimui, todėl automobilis gali naudoti daugiau degalų.
K. Povilaitis rekomenduoja oro slėgį padangose tikrinti bent kartą per mėnesį. Tai reikėtų padaryti ir prieš ilgesnes keliones arba žinant, kad kelyje laukia sudėtingos oro sąlygos.
Tikrinant slėgį reikėtų vadovautis konkretaus automobilio gamintojo nurodymais. Rekomenduojamos reikšmės dažniausiai pateikiamos automobilio naudojimo instrukcijoje, ant vairuotojo durelių statramsčio arba degalų bako dangtelio vidinėje pusėje.
Tinkamai pripūstos padangos padeda ne tik taupyti degalus, bet ir užtikrina geresnį automobilio valdymą, trumpesnį stabdymo kelią bei tolygesnį padangų dėvėjimąsi.
Užvedus automobilį nereikėtų ilgai laukti vietoje
„Vairuotojams patariame peržiūrėti savo kasdienius įpročius – jei įmanoma, rekomenduojame vengti itin trumpų kelionių automobiliu, užvedus variklį ilgai nelaukti vietoje, o užvedimo metu nereikėtų spausti akceleratoriaus pedalo“, – komentuoja K. Povilaitis.
Itin trumpose kelionėse variklis nespėja pasiekti optimalios darbinės temperatūros, todėl degalų sąnaudos gali būti didesnės. Jeigu automobilis ilgesnį laiką stovi, variklį verta išjungti, kai tai saugu ir techniškai tinkama.
Ekspertas taip pat pataria oro kondicionierių naudoti apgalvotai, ypač važiuojant ilgesnius atstumus. Kartu reikėtų įvertinti, kad važiuojant didesniu greičiu atidaryti langai taip pat padidina oro pasipriešinimą.
Taupyti padeda ir gerai suplanuota kelionė. Pasirinkus maršrutą, kuriame mažiau spūsčių, sustojimų ir staigių greičio pokyčių, galima sumažinti ne tik kelionės laiką, bet ir sunaudojamų degalų kiekį.
Tuščia stogo bagažinė taip pat didina oro pasipriešinimą
Automobilyje nereikėtų nuolat vežiotis nereikalingų sunkių daiktų. Didesnė transporto priemonės masė reiškia, kad jai pajudėti ir įsibėgėti reikia daugiau energijos.
Ekspertas rekomenduoja vengti ir perteklinės oro varžos. Net aerodinaminę bagažinę ar skersinius geriau nuimti nuo automobilio stogo, jeigu jie nepakrauti ir tuo metu neatlieka savo funkcijos.
Prie automobilio išorės pritvirtinti daiktai keičia oro srautą ir didina pasipriešinimą. Šis poveikis ypač išryškėja važiuojant didesniu greičiu.
Todėl degalų taupymą lemia ne vienas atskiras sprendimas, o kasdienių įpročių visuma – nuo padangų slėgio ir automobilio apkrovos iki greičio pasirinkimo bei situacijos stebėjimo.
Ekovairavimas padeda ne tik taupyti, bet ir saugiau važiuoti
Nors ekovairavimas dažniausiai siejamas su mažesnėmis degalų sąnaudomis ir gamtos tausojimu, K. Povilaitis pabrėžia dar vieną jo naudą – saugumą.
„Vairuotojas turi nuolat stebėti situaciją kelyje, prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus, laikytis saugaus atstumo ir vengti staigių manevrų. Tai ypač aktualu ilgą laiką važiuojant tiesiu keliu, kuriame vairuotojo dėmesys gali nukrypti į pašalinius dalykus“, – teigia ekspertas.
Tolygiau važiuojantis ir didesnį atstumą išlaikantis vairuotojas turi daugiau laiko pastebėti kliūtį bei priimti sprendimą. Taip mažėja staigaus stabdymo ir pavojingų manevrų poreikis.
„Ekonomiškumas, mažesnis poveikis aplinkai ir saugumas šiuo atveju papildo vienas kitą“, – apibendrina K. Povilaitis.
Nuoroda
„Lietuvos draudimas“. (2026). Mažesnės degalų sąnaudos: kokius vairavimo įpročius verta keisti? https://www.ld.lt/
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis yra aiškus ir suprantamas, pateikiantis naudingų patarimų, kaip sumažinti degalų sąnaudas. Jis gali būti vertingas skaitytojams, ieškantiems praktinių sprendimų.
Straipsnis atitinka etikos standartus, nes pateikia tikslią informaciją apie vairavimo įpročių įtaką degalų sąnaudoms, remiasi eksperto nuomone ir vengia dezinformacijos.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes degalų kainoms kylant, vairuotojai ieško būdų, kaip sumažinti išlaidas. Be to, pateikti patarimai dėl vairavimo įpročių yra reikšmingi tiek ekonominiu, tiek saugumo aspektu.
Straipsnis suteikia vertingos informacijos apie vairavimo įpročių poveikį degalų sąnaudoms, skatina ekovairavimą ir saugumą kelyje. Tai naudinga tiek vairuotojams, tiek aplinkai.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas ir pagrįstas, nes jis pateikia naudingą informaciją apie vairavimo įpročius, kurie gali padėti sumažinti degalų sąnaudas, be nepagrįsto nerimo ar emocinės manipuliacijos.
