Kodėl lietuviai negali „persėsti“ į naujesnius automobilius?
Automobilis Lietuvoje šiandien tapo savotišku socialinės realybės veidrodžiu – kuo jis senesnis, tuo aiškiau atsispindi ne tik savanoriškas pasirinkimas, bet dažnai ir finansinės galimybės. Nors vis garsiau kalbama apie būtinybę mažinti taršą, ekspertai pripažįsta paprastą faktą: daugelis gyventojų tiesiog negali sau leisti naujesnių transporto priemonių.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas pabrėžia, kad daugiau nei 16 metų siekiantis automobilių parko amžiaus vidurkis Lietuvoje nėra atsilikimo ženklas – tai ekonominės realybės pasekmė[1].
Pigiausias pasirinkimas dažniausiai tampa iš Vakarų Europos atvežtas dyzelinis automobilis. Ir nors didmiesčiuose jau matyti modernesnių transporto priemonių augimas, regionuose situacija išlieka visai kitokia. Pasak ministro, Lietuva negali būti vertinama tik per Vilniaus prizmę – sprendimai turi atspindėti visos šalies gyventojų galimybes.
„Čia dažnai nuskamba, kad reikėtų apmokestinti automobilius papildomai, kad reikėtų dar didinti akcizą, kad reikėtų su botagu vos ne visus varyti įsigyti elektromobilius. Na, tai neveiks. “ – teigė J. Taminskas.
Jo teigimu, tokie sprendimai gali būti veiksmingi tik tada, kai gyventojų pajamos leidžia realiai rinktis. Kol kas daugeliui automobilis nėra prabanga – tai būtinybė, be kurios sunku įsivaizduoti kasdienį gyvenimą.
Taršos kaina niekur nedings: kas galiausiai sumokės?
Kita vertus, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas diskusijoje akcentuoja kitą riziką – jei Lietuva nesiims efektyvesnių taršos mažinimo sprendimų, finansinė našta vis tiek niekur nedings. Anot jo, Europos Sąjungos spaudimas ir galimos baudos už taršos rodiklių nesilaikymą gali galiausiai atsispindėti valstybės biudžete, o tai reikštų, kad už tai vienaip ar kitaip sumokės patys gyventojai.
Todėl esą klausimas nėra „ar mokėti“, o „kaip mokėti“ – per tiesioginius mokesčius ar per bendrą biudžeto naštą.
J. Taminskas taip pat atkreipia dėmesį į pačią taršos skaičiavimo logiką. Ji grindžiama parduodamo kuro kiekiu, tačiau neatsižvelgia į tai, kad didelę jo dalį sunaudoja tranzitinis sunkusis transportas. Dėl pigesnių degalų Lietuva tampa patraukli vežėjams, todėl statistika gali iškreipti realų vaizdą.
Galiausiai tiek J. Taminskas, tiek A. Izgorodinas sutarė dėl vieno – dabartinė sistema nėra ideali. Tačiau kol ekonomistas ragina ieškoti efektyvesnių sprendimų, ministras pabrėžia socialinį aspektą: žalias kursas turi būti pagalba, o ne spaudimas žmonėms, kurie jau ir taip gyvena ribotomis finansinėmis galimybėmis.
Lietuviai automobilius keičia dažniau nei kaimynai
Nepaisant to, paaiškėjo, kad Lietuviai automobilį keičia dažniau nei kaimynai Baltijos šalyse – beveik pusė gyventojų tai daro kas 5–7 metus, o dalis net kas 3–4 metus. Tuo metu Latvijoje ir Estijoje vairuotojai linkę transporto priemones eksploatuoti ilgiau. Ekspertai tai sieja su Lietuvoje itin aktyvia naudotų automobilių rinka, plačia pasiūla ir lengviau prieinamu lizingu, kuris leidžia greičiau atsinaujinti[2].
Tai atsispindi ir statistikoje – naujų automobilių registracija šalyje augo daugiau nei 40 proc., nors naudoti automobiliai vis dar sudaro didžiąją rinkos dalį.
Ryškūs skirtumai matomi ir tarp amžiaus grupių. Jaunesni vairuotojai automobilį keičia dažniau – beveik kas trečias tai daro kas kelerius metus, nes jų poreikiai greičiau kinta, svarbios technologijos, ekonomiškumas ir net aplinkosaugos aspektai.
Tuo metu vyresni gyventojai renkasi stabilumą ir vieną automobilį naudoja ilgiau. Finansavimo duomenys rodo, kad dažniausiai pasirenkamas penkerių metų lizingas, o tarp populiariausių markių dominuoja „Toyota“, taip pat dažnai pasirenkamos „Dacia“, „Nissan“ ir „KIA“.
Šturmuojama naudotų elektromobilių rinka
Visgi naudotų elektromobilių rinka Lietuvoje įgauna aiškų pagreitį – 2026 metų kovą įregistruotas rekordinis skaičius, net 591 toks automobilis. Tai gerokai daugiau nei prieš metus ir, ekspertų teigimu, rodo ne atsitiktinį šuolį, o stiprėjančią tendenciją.
Augimą skatina didėjanti pasiūla Europoje, kylanti paklausa ir brangstantys degalai, verčiantys gyventojus ieškoti pigesnių alternatyvų. Nauji elektromobiliai taip pat populiarėja, tačiau jų rinka reaguoja lėčiau dėl ilgesnių užsakymo ir pristatymo procesų.
Nepaisant spartaus augimo, Lietuvoje vairuotojų pasirinkimai išlieka atsargūs. Nors elektromobilių pardavimai didėja, rinkoje vis dar dominuoja hibridai, o patys elektromobiliai sudaro tik nedidelę viso autoparko dalį. Ekspertai pabrėžia, kad pagrindinė kliūtis nėra infrastruktūra – ji jau pakankamai išvystyta. Didžiausias iššūkis išlieka vairuotojų požiūris, kuris ir lems, kada rinka pereis į dar spartesnio augimo etapą.
