Lenkija atsitraukia nuo bendro poligono, Vilniuje – slaptas JAV pasiuntinio susitikimas
Lietuvoje vienu metu ryškėja dvi svarbios, su nacionaliniu saugumu ir užsienio politika susijusios linijos: viena vertus, valdantieji aktyviai stumia į priekį strateginį Kapčiamiesčio karinio poligono projektą prie Suvalkų koridoriaus, tačiau planai patiria smūgį – Lenkija atsisako prie jo jungtis ir aiškiai deklaruoja nenorinti karinės infrastruktūros arti savo sienos, nors dar visai neseniai kalbėjo apie bendras pratybas.
Kita vertus, šalies politinėje erdvėje įtampą kelia ir neoficialus JAV pasiuntinio Baltarusijai Johno Coale’o vizitas Vilniuje, kuriame dalyvavo tiek premjerė Inga Ruginienė, tiek atskiri politikai, tačiau susitikimo slaptumas ir skirtingos politinės reakcijos – nuo valdžios akcentuojamos strateginės partnerystės su JAV ir grėsmių iš Baltarusijos iki Ingridos Šimonytės kritikos, kad tokie veiksmai esą veikiau primena nekoordinuotą užsienio politiką.
Degalų krizė: į rinką išleidžiama 80 tūkst. tonų kuro, o gyventojams – naujas įrankis
Lietuvoje rekordines aukštumas pasiekus degalų kainoms, valdžia imasi skubių priemonių – į rinką bus išleista 80 tūkst. tonų strateginių kuro atsargų, tikintis kainas sumažinti maždaug 10–15 centų už litrą, nors realaus efekto gali tekti laukti net kelis mėnesius, o jo trukmė priklausys nuo išleidžiamo kiekio ir pasaulinių rinkos svyravimų, kuriuos šiuo metu lemia geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose.
Tuo pat metu Vyriausybė planuoja per kelias savaites sukurti realaus laiko degalų kainų viešinimo įrankį, kuris leistų gyventojams lengvai palyginti kainas skirtingose degalinėse ir skatintų konkurenciją rinkoje, o prezidentas Gitanas Nausėda skeptiškai vertina administracinį kainų „lubų“ modelį, siūlydamas vietoje jo orientuotis į tikslinę pagalbą ir didesnį rinkos skaidrumą.
Valdžia pabrėžia, kad sprendimų paketas dar nėra baigtinis, nes dalis gyventojų jau dabar keičia kasdienius įpročius dėl brangstančio kuro, todėl ieškoma tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių būdų stabilizuoti situaciją.
ES planuoja 90 mlrd. eurų Ukrainai, bet Vengrija blokuoja: Budapešte – masiniai protestai, Argentina traukiasi iš PSO
Europos Sąjungai siekiant suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų finansinę paramą, sprendimą toliau blokuoja Vengrija, kurios premjeras Viktoras Orbánas savo veto sieja su energetiniais interesais ir rusiškos naftos tiekimo atnaujinimu.
Tuo pat metu Budapešte dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į „Taikos maršą“, kuriame jis akcentavo nacionalinį suverenitetą, atsiribojimą nuo karo Ukrainoje ir kritiką Briuseliui. Pasaulinėje arenoje ryškėja platesnė tendencija – Argentina, sekdama JAV pavyzdžiu, oficialiai pasitraukė iš Pasaulio sveikatos organizacijos, prezidentui Javierui Milei tai grindžiant siekiu susigrąžinti sprendimų kontrolę ir atsisakyti tarptautinių struktūrų įtakos.
Izraelis skelbia nukovęs Irano vadovus, Teheranas smogia raketomis: konfliktas plečiasi į visą regioną
Izraelis per kelias dienas sudavė seriją tikslinių smūgių Irano vadovybei, skelbdamas nukovęs aukšto rango pareigūnus, tarp jų – saugumo vadovą Ali Larijani, „Basij“ pajėgų vadą Gholamrezą Soleimani ir žvalgybos ministrą Esmailą Khatibą, nors dalies šių žūčių Teheranas oficialiai nepatvirtino, o pats Iranas tai vadina „bailiomis žmogžudystėmis“ ir žada kerštą.
Atsakas jau prasidėjo – Iranas paleido raketas į Izraelį, smūgiai pasiekė ir JAV bazes bei energetikos objektus Persijos įlankoje, o konfliktas išsiplėtė į Libaną, kur aukų skaičius viršija šimtus ir milijonai žmonių palieka namus.
Tuo pat metu JAV ir Izraelis tęsia atakas, įskaitant smūgius Irano karinei infrastruktūrai prie Hormūzo sąsiaurio, kuris tampa kritiniu tašku pasaulio energetikai – per jį keliauja apie penktadalis naftos, o kainos jau perkopė 100 dolerių už barelį. Regioninė įtampa sparčiai auga, apimdama vis daugiau šalių ir infrastruktūros, o tiek Irano grasinimai, tiek Vakarų kariniai veiksmai rodo, kad konfliktas peržengė lokalios konfrontacijos ribas ir juda link platesnio karo.
Trumpas atsisako sąjungininkų: NATO nedalyvauja, naftos kainos šoka, o JAV telkiasi į karą su Iranu
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, po nesėkmingų bandymų įtraukti NATO ir kitus partnerius į operacijas Hormūzo sąsiauryje, pareiškė, kad JAV sąjungininkų pagalbos kare su Iranu nebereikia, tuo pačiu aštriai kritikuodamas tokias šalis kaip Jungtinė Karalystė už atsargumą ir nenorą siųsti karinių pajėgų, nors pats dar neseniai ragino tai daryti kaip „lojalumo testą“.
Vakarų valstybės, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir ES atstovus, pabrėžia, kad nebuvo konsultuotos ir nenori būti įtrauktos į konfliktą, o Londonas sprendimus grindžia nacionaliniais interesais. Tuo metu situacija Hormūzo sąsiauryje sparčiai blogėja – sutrikus laivybai per vieną svarbiausių pasaulio naftos maršrutų, kainos jau perkopė 100 dolerių už barelį, regione fiksuojami išpuoliai prieš laivus, o Iranas perspėja, kad bet kokia įsitraukusi šalis bus laikoma konflikto dalimi.
Paraleliai Trumpas užsiminė apie vykstančias derybas su Kuba, tačiau pabrėžė, kad Vašingtono prioritetas išlieka Irano krizė, kuri šiuo metu daro didžiausią geopolitinį ir ekonominį spaudimą pasauliui.
JAV pareigūnas atsistatydino dėl karo su Iranu, o tuo pat metu pasirašyti 57 mlrd. dolerių sandoriai Azijoje
JAV politinėje arenoje ryškėja įtampa – Nacionalinio kovos su terorizmu centro vadovas Joe Kentas atsistatydino, viešai pareiškęs negalintis remti karo su Iranu ir apkaltinęs administraciją klaidinančia informacija apie tariamą grėsmę.
Tuo pačiu prezidentas Donaldas Trumpas jo sprendimą griežtai sukritikavo, pabrėždamas, kad grėsmė buvo reali, o pats pasitraukimas rodo kompetencijos trūkumą. Savo ruožtu JAV nusprendė stiprinti savo geopolitinę poziciją Azijos ir Ramiojo vandenyno regione – Tokijuje su 18 valstybių pasirašyti apie 57 mlrd. dolerių vertės energetikos susitarimai. Jie apima naftos, dujų, anglies ir branduolinės energetikos projektus, siekiant sumažinti priklausomybę nuo nestabilių tiekimo šaltinių ir Kinijos įtakos.
