Joe Kentas traukiasi iš pareigų ir atvirai kritikuoja karą su Iranu
JAV Nacionalinio kovos su terorizmu centro direktorius Joe Kentas paskelbė atsistatydinantis iš pareigų. Apie sprendimą jis pranešė viešai, išplatindamas laišką, kuriame aiškiai išdėstė savo motyvus. Pasak jo, sprendimas priimtas po ilgų svarstymų.
„Negaliu ramia sąžine remti vykstančio karo Irane“, – rašė J. Kentas. Jis teigė, kad Iranas nekėlė jokios tiesioginės grėsmės Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Jo vertinimu, karas pradėtas dėl Izraelio ir jo įtakos JAV politikoje.
Šis pasitraukimas tapo ryškiausiu viešu nesutikimu su karo politika iš pačios Trumpo administracijos vidaus. J. Kentas ilgą laiką buvo laikomas lojaliu prezidento rėmėju ir MAGA judėjimo dalimi. Jo pasitraukimas parodė, kad net tarp artimiausių šalininkų kyla rimtų abejonių dėl konflikto krypties.]
Prieš paskelbdamas sprendimą, J. Kentas susitiko su viceprezidentu JD Vance’u ir pateikė savo argumentus. Susitikime taip pat dalyvavo nacionalinės žvalgybos direktorė Tulsi Gabbard. Galiausiai jis oficialiai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir paviešino jį visuomenei.
Laiške – kaltinimai dėl klaidinančios informacijos ir spaudimo pradėti karą
Savo laiške J. Kentas teigė, kad prezidentas buvo klaidinamas dėl realios grėsmės iš Irano. Jis kaltino aukšto rango Izraelio pareigūnus ir įtakingus žiniasklaidos atstovus sukūrus „informacinį burbulą“. Pasak jo, būtent ši aplinka paskatino sprendimą pradėti karą.
„Šis aido kambarys buvo panaudotas tam, kad jus įtikintų, jog Iranas kelia neišvengiamą grėsmę Jungtinėms Valstijoms“, – rašė jis. J. Kentas pabrėžė, kad tai buvo melas. Jis taip pat palygino situaciją su Irako karu, kuris, jo žodžiais, kainavo tūkstančių amerikiečių gyvybes.
Administracija anksčiau teigė, kad karas pradėtas dėl „neišvengiamos grėsmės“. Tačiau Pentagono atstovai Kongrese pripažino, kad Iranas neplanavo atakų, jei nebūtų buvęs pirmas užpultas. Tai dar labiau sustiprino abejones dėl sprendimo pagrindo.
J. Kentas ragino prezidentą keisti kursą. „Dabar yra metas imtis drąsių veiksmų“, – rašė jis. Jo teigimu, JAV gali pasirinkti kitą kelią arba leisti šaliai toliau slysti į konfliktą ir chaosą.
Reakcijos Vašingtone išsiskyrė, Trumpas vadina tai kompetencijos trūkumu
Prezidentas Donaldas Trumpas į atsistatydinimą sureagavo kritiškai. Jis pareiškė, kad tai „geras dalykas“, ir pavadino J. Kentą silpnu saugumo klausimais. Prezidentas taip pat sakė, kad žmonės, nematantys grėsmės iš Irano, nėra pakankamai kompetentingi.
Baltieji rūmai gynė karo sprendimą ir tvirtino, kad turėjo „stiprių ir įtikinamų įrodymų“ apie galimą Irano ataką. Tulsi Gabbard pabrėžė, kad galutinį sprendimą dėl grėsmių vertinimo priima prezidentas. Ji teigė, kad jis veikė remdamasis turima informacija.
Politikai į J. Kento pasisakymą reagavo nevienodai. Kai kurie respublikonai jį griežtai kritikavo ir kaltino skleidžiant nepagrįstas bei pavojingas teorijas. Kiti, priešingai, gynė jį ir ragino nepasiduoti bandymams diskredituoti.
Pats J. Kentas laiške priminė savo karinę patirtį ir asmenines netektis. Jis tarnavo kariuomenėje du dešimtmečius ir buvo dislokuotas kovinėse operacijose vienuolika kartų. „Negaliu palaikyti sprendimo siųsti naują kartą kariauti ir mirti kare, kuris neduoda naudos Amerikos žmonėms“, – rašė jis.
