Lenkija nesijungs prie Lietuvos karinio poligono projekto
Lenkijos ir Lietuvos planai dėl bendro karinio projekto pasienyje subliūško – Varšuva atsisako jungtis prie iniciatyvos, kuri Vilniuje laikoma svarbia NATO rytinio flango stiprinimo dalimi. Lenkijos gynybos viceministras Pawelas Bejda pareiškė, kad šalis nėra suinteresuota nei bendru poligonu, nei tuo, kad Lietuvos planuojamas karinis objektas būtų arti Lenkijos sienos.
„Lenkija tuo visiškai nesuinteresuota“, – sakė P. Bejda[1].
Šiuo metu Lenkija siekia užtikrinti, kad būsimas poligonas būtų įrengtas pakankamu atstumu nuo jos teritorijos, atsižvelgiant ir į vietos gyventojų nepasitenkinimą Seinų regione.
Tuo metu Lietuva aktyviai stumia į priekį planą steigti naują karinį poligoną Lazdijų rajone, Kapčiamiesčio apylinkėse – strategiškai itin svarbioje vietoje prie Suvalkų koridoriaus, netoli Lenkijos ir Baltarusijos sienų. Vyriausybė projektui jau pritarė, tačiau galutinį sprendimą dar turės priimti Seimas.
Šis projektas grindžiamas pernai Valstybės gynimo tarybos sprendimu stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir plėsti karinę infrastruktūrą.
Vyriausybė uždegė žalią šviesą Kapčiamiesčio poligonui
Tuo tarpu nepaisant kilusio dalies visuomenės pasipriešinimo, trečiadienį Vyriausybė pritarė tiek naujo poligono steigimui Kapčiamiestyje, tiek Tauragės poligono plėtrai. Abu projektai dabar keliauja į Seimą, o Krašto apsaugos ministerija siekia, kad Kapčiamiesčio klausimas būtų svarstomas skubos tvarka. Šie sprendimai tęsia dar pernai Valstybės gynimo tarybos suformuotą kryptį stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus strategiškai svarbiose teritorijose[2].
Didžiausias pokytis numatomas Lazdijų rajone, kur planuojamas apie 14,6 tūkst. hektarų ploto Kapčiamiesčio poligonas, paliesiantis beveik 2 tūkst. privačių sklypų savininkų. Numatyta, kad už paimamą turtą bus atlyginama pagal didesnę – atkuriamąją arba rinkos – vertę, taip pat bus kompensuojami neturtiniai praradimai: daliai gyventojų teks išsikelti, kiti galės rinktis, ar parduoti turtą per penkerių metų laikotarpį.
Tuo metu Tauragės poligoną planuojama išplėsti į Jurbarko rajoną, tačiau jis bus naudojamas tik manevrams, o dėl plėtros saugomose teritorijose institucijos bus įpareigotos stebėti aplinkos būklę ir kompensuoti galimą žalą.
Dar neseniai Lenkija kalbėjo apie bendrus planus Kapčiamiesčio poligone
Nepaisant tokio dabartinio Lenkijos sprendimo, dar sausio mėnesį ši pareiškė matanti galimybę ne tik pritarti, bet ir aktyviai įsitraukti į Kapčiamiesčio poligono veiklą, jame treniruojant ir Lenkijos karius. Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas tuomet pabrėžė, kad šalis siekia stiprinti bendrą saugumą su Lietuva ir neatmeta bendrų pratybų pasienyje, matydama poligoną kaip praktinę platformą kariniam bendradarbiavimui.
Tokia pozicija rodė, kad Varšuva poligoną vertina ne kaip grėsmę, o kaip galimybę stiprinti NATO buvimą regione. Lenkijos karių įsitraukimas leistų efektyviau koordinuoti veiksmus Suvalkų koridoriaus zonoje – vienoje jautriausių vietų Rytų Europoje, kur itin svarbus greitas sąjungininkų reagavimas ir suderintas pajėgų pasirengimas.
Kapčiamiesčio bendruomenė: visiškai neatsižvelgta į gyventojų interesus
Tuo tarpu Kapčiamiesčio bendruomenė viešai paneigė pasirodžiusius teiginius, esą situacija regione rimsta ir gyventojai pradeda taikytis su planuojamo karinio poligono steigimu. Socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtoje pozicijoje pabrėžiama, kad reali padėtis yra priešinga – vietos gyventojai, bendruomenės ir verslas toliau aktyviai priešinasi projektui, renka parašus ir apie savo nepritarimą jau informavo Seimo narius[3].
„Kapčiamiesčio seniūnijos ir aplinkinių teritorijų gyventojai aktyviai reiškia nesutikimą su poligono steigimu. Surinkti gyventojų parašai, o apie šią poziciją oficialiai informuoti Seimo nariai.“ – rašo „Mano Kapčiamiestis“.
Bendruomenė taip pat sukritikavo ir įstatymo projektą, kuriame visiškai neatsižvelgiama į Kapčiamiesčio gyventojų padėtį.
„Ypatingai svarbu tai, kad net savivaldybės pateikti siūlymai nėra įtraukti į projektą – nėra numatyta: išimti dalį teritorijos iš poligono ribų, kompensuoti verslams, kompensuoti žmonėms, gyvenantiems prie pat poligono teritorijos, kompensuoti gyventojams, patenkantiems į apsauginę (poveikio) juostą prie poligono ribos, apsaugoti ir išskirti Europos Sąjungos lėšomis finansuotus projektus.“ – priduriama įraše.
Kaip pabrėžiama, daugiau nei 14 tūkst. žmonių jau pasirašė prieš poligono steigimą, todėl bendruomenė aiškiai deklaruoja savo poziciją – nepritarimas projektui nesikeičia.
Lenkija: rems Kapčiamiesčio poligoną, bet pati prie projekto nesijungs
Šią savaitę Lenkijos gynybos ministerija patvirtino, kad jos pozicija dėl Lietuvoje planuojamo Kapčiamiesčio poligono išlieka nuosekli – Varšuva palaiko sąjungininkų karinės infrastruktūros plėtrą ir neprieštarauja Lietuvos planams stiprinti savo gynybinius pajėgumus.
Ministerija pabrėžia, kad toks projektas vertinamas kaip svarbi NATO rytinio flango stiprinimo dalis, todėl Lenkija jį vertina palankiai ir mato kaip bendro saugumo architektūros elementą regione.
Kartu Lenkija akcentuoja, kad jos įsitraukimas būtų ribotas ir labiau praktinio bendradarbiavimo pobūdžio. Esant poreikiui, Lietuvai galėtų būti suteikta infrastruktūros ar karinių specialistų pagalba, o Lenkijos kariuomenė dalyvautų pratybose Kapčiamiesčio poligone, jei gautų kvietimą.
Vis dėlto Varšuva aiškiai nurodo, kad neketina statyti savo poligono prie Lietuvos sienos ar jungtis prie bendro objekto kūrimo, nes šiuo metu turi pakankamai karinės infrastruktūros tiek nacionaliniams, tiek sąjungininkų poreikiams.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
