Atleidus rezervus tikimasi stabilizuoti degalų kainas
Staigus degalų kainų šuolis ir auganti įtampa pasaulinėje rinkoje verčia Lietuvą imtis skubių sprendimų – į rinką bus išleista dalis strateginių naftos atsargų. Energetikos ministro sprendimu „ORLEN Lietuva“ įpareigota sumažinti rezervus 80 tūkst. tonų ir šį kiekį nedelsiant pateikti rinkai. Taip siekiama sušvelninti tiekimo trikdžių poveikį ir prisidėti prie kainų stabilizavimo.
Energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski pabrėžia, kad tai yra platesnio tarptautinio atsako dalis, kuria siekiama stabilizuoti naftos tiekimą ir sugrąžinti rinkos balansą. Pasak jo, kainų augimą lemia geopolitinė įtampa, ypač situacija Artimuosiuose Rytuose ir su Iranu susiję konfliktai, keliantys grėsmę pasaulinėms tiekimo grandinėms[1].
„(…) Svarbu, kad greta šios Energetikos ministerijos priemonės būtų svarstomos ir kitos nacionalinės priemonės, siekiant ilgalaikių ir veiksmingų sprendimų mažinant kuro kainas. Svarbu paminėti, kad atstatant panaudotas atsargas finansinė našta nebus perkelta vartotojams, t. y. rezervo atstatymas vyks, kai kainos rinkoje nusistovės“, – sako energetikos viceministras Gabriel Gorbačevski.
Nors Baltijos šalyse degalų tiekimas išlieka stabilus, globalūs rinkos svyravimai tiesiogiai veikia kainas regione. Dėl šios priežasties koordinuoti tarptautiniai veiksmai tampa būtini siekiant apsaugoti vartotojus ir ekonomiką nuo staigių kainų šuolių.
Tarptautinė energetikos agentūra, įkurta po 1973 metų naftos krizės, tokius kolektyvinius sprendimus taiko retai ir tik esant išskirtinėms aplinkybėms. Dabartinė situacija rodo, kad pasaulinė rinka susiduria su rimtais iššūkiais, todėl imamasi koordinuotų veiksmų, o Lietuvos energetikos agentūra nuolat stebi kainų tendencijas ir vertina galimų priemonių efektyvumą.
Vaičiūnas: kuro rezervų atlaisvinimas gali sumažinti dyzelino kainą iki 15 centų
Tuo tarpu energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas teigė, kad dalies kuro atsargų išleidimas į rinką galėtų reikšmingai paveikti degalų kainas, ypač dyzelino segmentą. Anot jo, jei į kasdienį tiekimą būtų nukreipta apie 40–50 proc. išleidžiamų rezervų, kainos galėtų sumažėti maždaug 10–15 centų už litrą. Ministras pabrėžė, kad pagrindinis šio žingsnio tikslas yra stabilizuoti rinką ir sušvelninti pastaruoju metu fiksuotą kainų augimą[2].
Vis dėlto, pasak Ž. Vaičiūno, sprendimas nėra vienareikšmis – kuo didesnis kiekis atsargų būtų išleistas, tuo stipresnis būtų kainų mažėjimo efektas, tačiau jis truktų trumpiau. Todėl, jo teigimu, svarbiausia užduotis šiuo metu yra rasti balansą tarp poveikio masto ir jo trukmės, kad priemonė būtų ne tik efektyvi, bet ir tvari.
Visgi, energetikos viceministrė Edita Gudauskienė pridūrė, kad atlaisvinus rezervus, kainų kritimo esą gali tekti palaukti ir kelis mėnesius[3].
Degalų kainoms kylant, gyventojai jau taupo: mažina keliones ir ieško alternatyvų
O štai ir toliau kylant degalų kainoms, dalis gyventojų jau yra priversti koreguoti ir savo kasdienius įpročius – mažinti kelionių skaičių, dažniau rinktis dviratį ar kooperuotis su kaimynais vykstant apsipirkti. Kai kurie atvirai pripažįsta, kad ištuštinę kuro baką planuoja kuriam laikui visai atsisakyti važinėjimo. Pasienio regionuose gyvenantys žmonės pastebi, kad kainų skirtumai tarp Lietuvos ir Latvijos beveik išnyko, nors anksčiau degalai Latvijoje dažniausiai būdavo brangesni[4].
Tuo metu valdžia ieško būdų, kaip stabilizuoti situaciją rinkoje ir sumažinti kainų spaudimą vairuotojams. Tikimasi, kad papildomos priemonės galėtų padėti kainas sumažinti maždaug 10–15 centų už litrą. Premjerė pabrėžia, kad tai nėra vienintelis sprendimas, o situacijai nesikeičiant gali būti svarstomi ir kiti veiksmai.
Politiniame lygmenyje diskutuojama apie ilgalaikius sprendimus. Prezidentas Gitanas Nausėda savo ruožtu siūlo svarstyti kainų „lubų“ modelį, taikomą Belgijoje, tačiau dalis politikų šį variantą vertina skeptiškai, teigdami, kad tai būtų brangi ir sunkiai įgyvendinama priemonė.
Kaip galite prisidėti prie 77 turinio?
Mūsų tikslas – išlaikyti erdvę, kurioje nepriklausomi autoriai gali kalbėti svarbiais klausimais ir dalintis savo įžvalgomis, o skaitytojai gali gauti informaciją be nuolatinio reklamų triukšmo.
Mūsų straipsniai prieinami nemokamai, nes tikime, kad kokybiškas turinys Jus turi pasiekti tinkamoje vietoje ir tinkamu laiku. 77.lt platformoje vis dar leidžiama rašyti tiesą, netrikdyti skaitytojų reklamomis ir laisvai bendrauti visiems aktualiomis temomis.
Šis ir kiti straipsniai Jus pasiekia tik surinktos paramos dėka. Jei vertinate straipsnius, kuriuos skaitote 77 platformoje, galite prisidėti skirdami iki 1,2 % savo jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM).
Jums tai papildomai nieko nekainuoja – o mums tai yra didelė parama ir galimybė toliau kurti ir dalintis aktualiomis temomis.
Prisijunkite prie mūsų, aukime kartu! Kviečiame paremti protingą turinį Jums nemokamai rengiančius autorius.
Paramą galima skirti ir bankiniu pavedimu. Rekvizitai paramai banko pavedimu:
VŠĮ „Petys į petį“
JAR kodas: 305667449
Adresas: Seinų g. 5, Kaunas
Banko sąskaita: LT317044090101265550
Bankas: SEB
Swift: CBVILT2X
Paskirtis: Parama
Juridiniai asmenys, skiriantys paramą ne pelno siekiančioms organizacijoms, gauna mokestines lengvatas.
