Kapčiamiesčio žemė kariuomenei, griežta laikysena dėl Kinijos ir 5 kg „Xanax“ teisme
Seime svarstomas Kapčiamiesčio karinio poligono įstatymo projektas numato apie 14,6 tūkst. hektarų teritorijos Lazdijų rajone perdavimą Krašto apsaugos ministerijai, įskaitant privačios žemės paėmimą visuomenės poreikiams su rinkos kainos ir papildomomis – iki 45 minimalių mėnesinių algų – kompensacijomis, o projektui suteikiamas ypatingos valstybinės svarbos statusas ir supaprastintos procedūros.
Tuo pat metu Registrų centras atsisakė atskleisti apibendrintus sandorių duomenis šioje teritorijoje, motyvuodamas valstybės saugumo interesais. Užsienio politikoje prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva siekia dialogo su Kinija, tačiau „ant kelių nesiklaups“ ir neatsisakys savo sprendimų dėl Taivaniečių atstovybės, nors pripažįsta, kad ekonominiai lūkesčiai iš bendradarbiavimo su Taivanu iš esmės neišsipildė.
Kalbant apie Kiniją, I. Ruginienė savo ruožtu užsiminė, kad atstovybės pavadinimas galėjo būti skubotas ir neatmetė galimybės jį koreguoti, išlaikant paramą Taivanui, o sankcijų Baltarusijai ir Rusijai Lietuva švelninti neketina.
Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismą pasiekė byla dėl beveik 5 kilogramų alprazolamo – psichotropinės medžiagos, žinomos kaip „Xanax“, – neteisėtos gamybos ir laikymo: tarp kaltinamųjų – biomedicinos mokslų daktaras, per kratas rasta narkotikų sintezės instrukcijų ir daugiau nei 400 tūkst. eurų grynaisiais. Byla paskatino diskusijas Seime dėl Baudžiamojo kodekso nuostatų keitimo, nors už labai didelio kiekio psichotropinių medžiagų gaminimą šiuo metu gresia iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
STT apklaustas Skvernelis trauktis neskuba: po kratų – „variantai A, B ir C“, spręs partijos valdyba
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, kurio namuose ir darbo kabinete praėjusią savaitę buvo atliktos STT kratos, o pats jis apklaustas kaip specialusis liudytojas tyrime dėl galimos sisteminės korupcijos Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kol kas iš pareigų nesitraukia ir sprendimą žada priimti po partijos valdybos posėdžio.
Politikas kategoriškai atmetė bet kokius įtarimus dėl galimo politinio palankumo ar nusikalstamos veikos, teigdamas, kad jo prioritetas šiuo metu – teisinė gynyba, nors pripažino, kad procesiniai veiksmai sudavė smūgį ir jam, ir partijai bei gali tapti oponentų taikiniu.
Tyrime įtarimai pareikšti keliolikai asmenų, tarp jų – buvusiems tarnybos vadovams ir su verslu siejamiems veikėjams, o teisėsauga aiškinasi galimą kyšininkavimą išduodant fitosanitarinius sertifikatus, kai per operaciją rasta daugiau nei milijonas eurų grynųjų ir kitų galimai neteisėtos veiklos įrodymų.
Situacija kelia politinę įtampą ir dėl ankstesnių paties S. Skvernelio raginimų taikyti aukščiausius moralės standartus kolegoms – dabar tiek partijos viduje, tiek viešojoje erdvėje laukiama, ar jis pats nuspręs trauktis, ar mėgins tęsti lyderystę teisėsaugai tęsiant tyrimą.
Rubio parėmė Orbáną, Nyderlandai taikosi į Vengrijos veto, Estija deklaruoja – Rusija NATO nepuls
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Budapešte likus keliems mėnesiams iki Vengrijos rinkimų demonstratyviai parėmė Viktorą Orbáną, kalbėjo apie „aukso amžių“ JAV ir Vengrijos santykiuose, pasirašė branduolinės energetikos bendradarbiavimo susitarimą ir užsiminė apie galimą finansinę paramą bei sankcijų išimtis, o Briuselyje tai įvertinta kaip signalas ES.
Tuo pat metu Nyderlandų naujoji vyriausybė siūlo griežtinti 7-ojo straipsnio taikymą ir svarsto galimybę atimti balsavimo teises iš Vengrijos bei Slovakijos, o Slovakijos premjeras Robertas Fico tai vadina kišimusi į suverenitetą. Estijos 2026 metų žvalgybos ataskaita skelbia, kad Rusija artimiausiu metu NATO nepuls, nors sparčiai didina artilerijos gamybą ir stiprina dronų pajėgumus, todėl saugumo aplinka išlieka įtempta.
Costa spaudžia dėl Ukrainos narystės: priešinasi Budapeštas ir Bratislava, fone – derybos ir energetikos įtampa
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa ragina kuo greičiau pradėti oficialias stojimo derybas su Ukraina ir „neprarasti pagreičio“, nors dalis valstybių, įskaitant Vengriją ir Slovakiją, kelia finansinius bei saugumo klausimus, o plėtros spartinimas vyksta sudėtingame geopolitiniame fone.
Skelbta, kad Ženevoje šešias valandas truko JAV tarpininkaujamos Ukrainos ir Rusijos derybos, kuriose Kyjivas deklaruoja pasirengimą susitarimui su tvirtomis Vakarų saugumo garantijomis, tačiau Maskva neatsisako teritorinių reikalavimų, o abi pusės toliau smogia viena kitos energetikos infrastruktūrai.
Tuo pat metu įtampą regione didina energetikos krizė – Vengrija sustabdė dyzelino tiekimą Ukrainai, siekdama, kad būtų atnaujintas žalios naftos tranzitas per „Družba“ naftotiekį. Slovakija, tuo tarpu, paskelbė naftos nepaprastąją padėtį, stabdo eksportą ir net grasina nutraukti elektros tiekimą, o Briuselis skubiai ieško sprendimų, kad tiekimo sutrikimai netaptų dar vienu politiniu svertu karo ir ES plėtros kontekste.
Suimtas buvęs princas Andrew, o Briuselis 340 balsų „prastūmė“ trans moterų pripažinimo rezoliuciją
Didžiojoje Britanijoje ketvirtadienį suimtas 66-ąjį gimtadienį minėjęs Andrew Mountbattenas-Windsoras – buvęs princas Andrew – įtariant piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Temzės slėnio policija patvirtino pradėjusi oficialų tyrimą, atlikusi kratas Norfolke ir Berkšyre, o tą pačią dieną jis buvo paleistas tęsiant tyrimą be pareikštų kaltinimų.
Tuo metu karalius Karolis III pareiškė, kad „įstatymas turi eiti savo keliu“, o byla siejama su paviešintais dokumentais apie Jeffrey Epsteiną ir meta naują šešėlį monarchijos reputacijai.
O štai Briuselyje 340 balsų „už“ Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria ragina JT lygmeniu siekti „visiško trans moterų pripažinimo moterimis“ prieš 2026 m. Moterų statuso komisijos sesiją. Dokumentas nėra teisiškai privalomas, tačiau nustato ES politinę kryptį, o diskusijas dar labiau įkaitino atmesta pataisa, teigusi, kad „tik biologinė moteris gali pastoti ir pagimdyti vaiką“, bei aštrūs politikų, tarp jų buvusio Lenkijos premjero Leszeko Millerio, pareiškimai apie Vakarų vertybinį kursą.
JAV ruošiasi galimiems smūgiams Iranui, o Vašingtone – dalinis Vidaus saugumo departamento uždarymas
JAV atsidūrė dvigubos krizės epicentre: Baltuosiuose rūmuose svarstomas galimų smūgių Iranui scenarijus, Pentagonui jau ruošiant pajėgas ir stiprinant karinį buvimą Artimuosiuose Rytuose, o Teheranui tvirtinant branduolinius objektus ir rengiantiems pratybas Hormūzo sąsiauryje.
Tuo pat metu Ženevoje dar vyksta diplomatinės derybos dėl Irano branduolinės programos, nors Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas jau paragino savo piliečius skubiai palikti Iraną dėl „labai realios“ atviro konflikto grėsmės.
O štai Vašingtone Senatui nesugebėjus surinkti 60 balsų Vidaus saugumo departamento finansavimui, DHS dalinai sustabdė veiklą – TSA darbuotojai dirba be atlyginimo, oro linijos įspėja apie trikdžius, o politinė aklavietė kilo dėl demokratų reikalaujamų ICE reformų, kurias respublikonai atmetė, dar labiau aštrindami priešrinkiminę įtampą.
