Europos Vadovų Tarybos pirmininkas A. Costa siekia išlaikyti „pagreitį“ nepaisant karo ir neišspręstų klausimų
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pareiškė, kad Europos Sąjunga turėtų kuo greičiau formaliai pradėti stojimo derybas su Ukraina. Jis kalbėjo Osle po susitikimo su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Støre.
„Mes norime, kad kuo greičiau galėtume formaliai pradėti (Ukrainos) derybas ir judėti pirmyn šiame plėtros procese“, – sakė A. Costa.
Jis pridūrė: „Negaliu pasakyti, ar tai bus 2027 metais, ar net 2026-aisiais, ar vėliau, bet svarbiausia – negalime prarasti pagreičio.“
Ukraina oficialia ES kandidate tapo 2022 metų birželį. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra išreiškęs siekį tapti nare iki 2027 metų, tačiau tokie terminai laikomi sudėtingais, atsižvelgiant į karo sąlygas ir stojimo procedūrų apimtį.
Dalis valstybių narių abejoja spartinimo logika ir kelia saugumo bei finansinius klausimus
Nors Briuselis kalba apie plėtrą kaip „svarbiausią geopolitinę investiciją“, ne visos valstybės narės pritaria spartinimo idėjai. Slovakija ir Vengrija jau yra išreiškusios nepritarimą Ukrainos integracijos pagreitinimui.
Abejonių keliama ir kitose šalyse. Kai kurie politikai Vakarų Europoje ragina pirmiausia aiškiai įvertinti finansines pasekmes, žemės ūkio subsidijų perskirstymą ir ilgalaikius saugumo įsipareigojimus.
Vokietijoje taip pat pasigirsta atsargesnių balsų dėl terminų realumo, nors oficialiai Berlynas remia Ukrainos europinę kryptį. Kritikai teigia, kad stojimo procesas neturėtų tapti politiniu simboliniu sprendimu, apeinant įprastas procedūras ir reikalavimus.
Plėtra pristatoma kaip geopolitinis atsakas, tačiau sprendimai turės ilgalaikes pasekmes visai Sąjungai
A. Costa pareiškė, kad ES yra „visiškai įsipareigojusi“ plėtros procesui Ukrainos, Moldovos ir Vakarų Balkanų atžvilgiu. Jis gyrė Ukrainos reformas karo sąlygomis ir pavadino jas „labai įspūdingomis“.
Tačiau stojimo procesas paprastai trunka daugelį metų. Jis apima teisės aktų suderinimą, ekonomines reformas, finansinių mechanizmų pertvarką ir visų valstybių narių pritarimą.
Tuo pat metu Europa susiduria su augančiais gynybos poreikiais, energetinio saugumo iššūkiais ir vidaus ekonominiais sunkumais. Dalis valstybių narių ragina pirmiausia spręsti vidaus stabilumo klausimus, prieš priimant sprendimus, kurie iš esmės pakeistų Europos Sąjungos struktūrą ir finansinį balansą.
ES plėtros klausimas Ukrainos atveju toliau lieka vienu iš labiausiai diskutuojamų sprendimų, galinčių iš esmės pakeisti Sąjungos kryptį ateinančiais metais.
