Anksčiau kitus gėdinęs Skvernelis pats po STT kratos neatsistatydina
Politikoje moralės kartelė dažnai tampa ginklu prieš oponentus. Tačiau kartais ji atsisuka ir prieš tą, kuris ją ir iškėlė. Būtent tokioje situacijoje šiandien atsidūrė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis – po apklausos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, kratų namuose ir darbo kabinete bei paimto telefono jis kol kas nesitraukia iš pareigų, nors anksčiau pats ragindavo kitus politikus trauktis vos kilus skaidrumo šešėliui.
Po susitikimo su STT pareigūnais S. Skvernelis kalbėjo atsargiai ir paliko erdvės interpretacijoms. Jis teigė nenorintis tapti „akmeniu po kaklu“ partijai ir užsiminė, kad sprendimai dar gali būti svarstomi. Vis dėlto artimiausiame partijos valdybos posėdyje klausimas dėl pirmininko keitimo net nėra numatytas – planuojama tik diskusija. Tai rodo, kad bent jau kol kas partija renkasi laukimo taktiką[1].
Ši istorija neišvengiamai primena ankstesnius S. Skvernelio pareiškimus. Kilus skaidrumo problemoms buvusiam premjerui Gintautui Paluckui, jis viešai pabrėžė, kad aukščiausi moralės standartai turi būti taikomi be išlygų, o asmeninė krizė neišvengiamai tampa ir Vyriausybės krize.
Konfliktų būta ir dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio – tuomet S. Skvernelis spaudė koalicijos partnerius atsiriboti, priešingu atveju grasino pats pasitraukti. Dabar kritikai primena šiuos žodžius ir klausia, ar tie patys principai galioja ir jam pačiam.
S. Skvernelis atsistatydinti iš Seimo nario pareigų nežada. 77 skaitytojo nuotrauka
Po tamsaus šešėlio – klausimas dėl „Vardan Lietuvos“ ateities
Valstiečių lyderis Aurelijus Veryga atkreipia dėmesį, kad jei keli aukštus standartus kitiems, visuomenė natūraliai tikisi tokio paties elgesio iš tavęs. Pats S. Skvernelis tvirtina, jog jo situacija nėra tapati premjero atsakomybei, todėl negalima mechaniškai taikyti tų pačių kriterijų. Tačiau jis pripažįsta, kad net ir nesulaukus oficialių įtarimų politinė žala jau padaryta – oponentai neišvengiamai primins apie atliktus procesinius veiksmus ir mėgins tuo naudotis.
Papildomą įtampą kelia ir partijos struktūra. Anot politologų, „Vardan Lietuvos“ dažnai laikoma vieno lyderio projektu. Pernai S. Skvernelis buvo perrinktas dar ketverių metų kadencijai be realios konkurencijos – Virginijus Sinkevičius paskutinę minutę atsisakė kandidatuoti, pripažinęs, kad užpildyti tokio svorio lyderio „batus“ nebūtų paprasta.
Sociologas Vladas Gaidys primena, jog Lietuvos politikoje būta partijų, kurios sunyko pasitraukus jų steigėjams ar ryškiausiems veidams. Vis dėlto, jo manymu, šiuo atveju partijoje yra ir kitų patyrusių politikų, todėl scenarijus nebūtinai būtų toks pat.
Sinkevičius: partija lauks Skvernelio sprendimo
Tuo tarpu „nurašyti“ Sauliaus Skvernelio neskubėjo jo kolega, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius, rėžęs, esą sprendimas dėl Skvernelio ateities partijoje priklauso tik jam pačiam. Anot V. Sinkevičiaus, nors situacija akivaizdžiai sudėtinga ir teisėsaugos dėmesys neišvengiamai apsunkina pirmininko darbą, bendruomenė lyderiui yra išreiškusi pasitikėjimą[2].
Jis priminė, kad pats S. Skvernelis yra sakęs nenorintis tapti „akmeniu po kaklu“ partijai ir supranta, jog politiniai oponentai šia situacija naudosis. Vis dėlto, pasak vicepirmininko, dabar svarbiausia – paties Skvernelio apsisprendimas, kiek jis turi vidinių jėgų tęsti lyderystę.
V. Sinkevičius įvardijo du galimus scenarijus: arba partijos pirmininkas aktyviai komunikuoja, „jungia aukštesnę pavarą“ ir dirba toliau, kol teisėsauga atlieka tyrimą, arba, jei moralinė našta per didelė, gali žengti žingsnį į šoną. Tačiau, jo teigimu, tai nėra bendruomenės spaudimo klausimas – demokratai atsispirs nuo paties Skvernelio sprendimo. Kartu vicepirmininkas akcentavo, kad net ir sudėtingomis aplinkybėmis partija sieks išlikti konstruktyvi tiek sprendžiant vidinius iššūkius, tiek dalyvaujant platesnėse politinėse diskusijose.
Politologas: ateitis miglota
Visą S. Skvernelio situaciją jau buvo pakomentavęs ir politikos ekspertas Algis Krupavičius. Čia jis aiškino, kad visi šie įvykiai gali nulemti reputacines problemas.
„Jei įtarimai Skverneliui ir Starkevičiui pasitvirtins, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išnyks iš politinės padangės, o TS-LKD susidurs su ilgalaikėmis reputacinėmis problemomis. Politinis pasjansas keisis iš esmės – ir labai greitai.
Bendrai Lietuva vis dažniau ima atrodyti kaip „Ukraina 2.0“ pagal suvokiamą korupcijos mastą, ypač turint omenyje, kad Latvijoje ar Estijoje pastaruoju metu nematėme analogiškų atvejų, kai būtų įtariami tokio rango politikai – buvęs parlamento pirmininkas ir premjeras, ar ministras. Tai signalizuoja ne pavienę problemą, o rimtą politinės sistemos krizę. Čia, panašu, reikia esminio apsivalymo. Tarptautinės reputacijos ir pasitikėjimo irgi Lietuvai tas neprideda ir nepridės.“ – tvirtino A. Krupavičius.
Įtariamųjų sąraše: buvusi bendražygė Silickienė ir konservatorius Starkevičius
Tuo tarpu STT kratų šešėlis jau spėjo paliesti ir buvusią S. Skvernelio bendražygę Agnę Silickienę, minimą kaip vieną iš įtariamųjų didelio masto korupcijos tyrime dėl galimo kyšininkavimo Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Trečiadienį ji atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybą kartu su advokatu Giedriumi Danėliumi, tačiau suplanuota apklausa taip ir neįvyko.
Anot gynėjo, ginčas kilo dėl saugumo patikros – nors nei telefonų, nei kompiuterių jie neturėjo, pareigūnai paprašė išsisegti diržus ir palikti automobilio raktelį spintelėje. Advokatui atsisakius tai padaryti, į vidų jie nebuvo įleisti. Silickienė tyrimo detalių nekomentavo, tik pabrėžė, kad nedirbo su fitosanitarinių sertifikatų išdavimu ar jų kontrole, o ryšys su S. Skverneliu buvo tik profesinis.
Kratos atliktos Seimo nario Kazio Starkevičiaus kabinete bei namuose, jis apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Skelbiama, kad anksčiau apsilankęs STT politikas atsisakė duoti parodymus, nors oficialiai tai nepatvirtinta. Prokuratūra aiškinasi, ar galimi korupciniai sprendimai tarnyboje galėjo būti susiję su politiniu palankumu.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar gruodį po ilgos kriminalinės žvalgybos – įtariama, kad už fitosanitarinių sertifikatų išdavimą ar spartesnį jų sutvarkymą galėjo būti reikalaujama kyšių, kurių suma, preliminariais duomenimis, gali siekti apie 1,5 mln. eurų. Per plataus masto operaciją pareigūnai rado daugiau nei milijoną eurų grynųjų, aukso bei kitų galimai neteisėtos veiklos įrodymų, o tyrimas toliau plečiamas.
